Nepamenu, kur apie tai skaičiau, tačiau reikalas toks: jeigu reikėtų ko nors paklausti, kiek problemų tas žmogus turi esamu momentu, jis ko gero sutriktų ir negalėtų įvardinti nei vienos. Ten buvo rašoma, kad problemų mes turime, tačiau dauguma jų koncentruojasi arba ateityje, arba praeityje.

Su tokiu teiginiu galima sutikti. Štai sėdžiu ant minkštasuolio kaime, rašau šį tekstą, pakeliu galvą, stebiu obelį pro langą ir po ja slampinėjantį katiną. Ar dabar, šią sekundę aš turiu kokių nors rimtų klausimų, kuriuos man reikėtų spręsti, tarkime, koučingo sesijoje? Tikrai ne. Aš dabar net nenusiteikęs turėti problemų.

Iš kitos pusės, žinoma, manyje, kaip ir jumyse, pilna neužbaigtų dalykų, problemų, jeigu norite, kurias man galbūt reikėtų nagrinėti ir galvoti, ką su jomis daryti. Štai kitą savaitę turėsiu svarbų seminarą, jam reikia pasiruošti. Dar manęs laukia X ir Y dalykai, kurie, nors ir vyks ateityje, nerimą kelia jau dabar.

Tai aš ir galvoju, ar turiu kokių nors problemų ir ar man reikia su jomis kažką daryti dabar? Skaityti daugiau…