Kai tik biure kyla gandai, aš suprantu, kad žmonės turi per mažai darbo, – mokymų metu pasisukus kalbai apie gandų valdymą, sako vienas vadovas. Darbas gydo nuo visų blogybių, – juokiasi tas žmogus ir man sunku jam nepritarti.

Gandai – daugelį komandų žalojantis dalykas. Turbūt kiekvienas kolektyvas turi vieną ar kelis žmones, kurie turi tokią dovaną – kurti ir skleisti gandus. Mes bodimės tokiais žmonėms, bet patys nepajuntame, kaip įsitraukiame į gandų sūkurį. Jaučiamės bjauriai, bet ką padarysi, įsitraukei – turi dalyvauti. Ir tai jau nebėra nekaltas garsenybių iš Žmonių ar Stiliaus žurnalų aptarinėjimas virtuvėlėje. Gandai ima kenkti santykiams tarp kolegų ir palengva pradeda negatyviai atsispindėti žmonių veikloje. Kažkas su kažkuo pradėjo mažiau bendradarbiauti, girdisi kalbos jeigu tu man taip, tai ir aš tau taip arba jeigu tau nereikia, tai ir man nerūpi. Kita vertus, mačiau straipsnį, kuriame belgų (ne britų!) mokslininkai sako priešingai – gandai žmonėms padeda atsipalaiduoti ir atkreipti dėmesį į taisytinas vietas.

Nereikia painioti gandų su tiesiog kalbėjimu apie žmones. Mes visi kasdien kalbame apie kitus žmones jiems negirdint, tačiau gandų atveju tos kalbos būna nuspalvinamos jautria diskretiška informacija (kas, su kuo, kur ir kada) bei įžeidžiančiais vertinimas (tas tai toks, o ta tai tokia). Skaityti daugiau…