Daugelis visų grandžių įmonių vadovų šiuo metu ruošiasi metiniams pokalbiams su savo darbuotojais. Jau girdžiu, kaip vadovai vieni su kitais konsultuojasi, kas ir kada pokalbius jau pravedė, o kas šiek tiek vėluoja.

Aš jau su trim žmonėm pakalbėjau, – sako vienas vadovas. Velnias, aš dar nesuplanavau pokalbių, o vasaris jau ant nosies, - atitaria kitas.

Visame tame dialoge girdisi tai, kad metiniai veiklos vertinimo pokalbiai vadovams yra kaip švino kamuolys po kaklu. Jie mieliau bėgtų gesinti dar vieno gaisro, negu pilstytų iš tuščio į kiaurą su visais darbuotojais pažmogiui. Aš gi su tuo žmogumi kalbėjau praeitą mėnesį, ką vėl reikės kalbėti? – galvoja vadovas pildydamas eičaro atsiųstą formą.

Neseniai pateikiau keletą klausimų, kuriuos vadovai gali užduoti savo darbuotojams metinių pokalbių metu, tačiau šį kartą noriu giliau pažvelgti į šių pokalbių prasmę.

Žmonės – ne resursai. Printeriai yra resursai

Bręstant organizacijoms, metiniai veiklos vertinimo pokalbiai virsta archaiška atgyvena. Aukšto sąmoningumo ir pasitikėjimo įmonėse metiniai veiklos pokalbiai keičiami kasdieniu veiklos aptarimu bei spontaniškais vadovo ir jo komandos pokalbiais, kurių metu vertinama ne istorinė informacija, o einamieji ir ypač ateities reikalai. Skaityti daugiau…