Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose žmonės nustojo girtis savo aktyvaus gyvenimo būdo pasiekimais. Matyt, vienu metu visi persisotino upe plaukiančiais bėgiojančių draugų įrašais ir nuotraukomis iš Endomondo bei Nike programėlių. Na, bet vis tiek pateiksiu pavyzdį iš tos srities.

Pastebiu, kad kartais išbėgu vedamas tokios minties: reikia pabėgioti, nes jeigu nebėgiosiu, vėl priaugsiu svorio. Na, esu linkęs į tai. Yra vakarų, kai bėgu su tokia nuotaika: noriu šiandien išbėgti, nes šiandien man tiesiog to labai norisi. Kiek nubėgsiu, tiek.

Įdomu tai, kad pagal mano vidinę nuojautą ir savęs stebėjimą, mano bėgimo rezultatas bei pajėgumas būna didesnis tada, kai vadovaujuosi antrąja mintimi. Paradoksalu, juk pirmuoju atveju yra konkretus tikslas, kurį būtų verta vytis ir konkrečiai jį vykdyti. Yra aiškus šio tikslo pagrindimas. Antruoju atveju tai tiesiog tėkmė, gal kiek betikslis reikalas. Kiek nubėgsiu tiek. Hm.

Bandydamas ieškoti skirtumų tarp šių dviejų nuostatų, ėmiau nejučia galvoti, kad tikslų įgyvendinimas, apie kurį tiek daug kalbame, gali priklausyti nuo to, su kokia nuostata šiuos tikslus įgyvendiname. Jeigu pozicija paremta baime (pavyzdžiui, baime priaugti svorio) bus vienas kelias, jeigu pozicija bus paremta aistra (tiesiog prasilėkti pučiant gaiviam rudens vakaro vėjui), bus kitoks kelias. Galbūt skambu banaliai, tačiau pagalvokite apie save. Juk tuos savo tikslus, apie kurių galutinį pasiekimą negalvojote ir vykdėte juos su tam tikru lengvumu ir aistra, pasiekėte lengviau negu tuos, kuriuos primetėte patys ar tą padarė kiti. Skaityti daugiau…

Įkvėptas profesoriaus David Megginson (UK) pranešimo metinėje ICF Lietuva konferencijoje ĮKVĖPTI.AUGTI.TOBULĖTI. 2012, ėmiau gilintis į tikslų nustatymo koučinge subtilybes. Vartydamas įvairius straipsnius tikslų temomis radau įdomias tyrėjų Jinks, D. ir Dexter, J. (2012) įžvalgas apie darbą su tikslais koučinge. Jos paskatino dar ir dar kartą pergalvoti savo patirtį – o kaip turėčiau padėti klientams formuluoti ir nustatyti tikslus? Kaip nebūti mechanišku ir paviršutinišku? Kaip padaryti, kad kliento tikslai netrukdytų jam…siekti savo tikslų? Skaityti daugiau…

Čia pratęsiu įžvalgas apie tikslus ir mūsų pastangas jų siekti. Kelios studijos atkleidžia mūsų reakcijas ir jausmus, kuriuos patiriame siekdami savo tikslų. Mokslininkai teigia, kad galime padėti sau jaustis geriau, jei mokėsime tinkamai sutelkti savo dėmesį į atliekamas užduotis ir galutinį tikslą. Kitas aspektas – esminiai siekiai, kuriems tarnauja mūsų tikslai. Tyrimai sako, kad netinkamai formuluodami savo tikslus rizikuojame pamiršti esminius siekius bei tikslų vykdymo prasmę. Skaityti daugiau…

Tai yra  anksčiau skelbto straipsnio apie tikslų įgyvendinimo sunkumus tęsinys. Argumentus, kuriuos čia pateikiau, parėmiau įvairiais moksliniais tyrimais ir asmenine koučingo praktika. Taigi, tęsiu įžvalgų seriją, kodėl mums taip sunku pasiekti savo tikslų ir ką dėl to galime padaryti? Skaityti daugiau…

Populiarus britų tinklaraštis PsyBlog pateikia moksliniais tyrimais paremtus patarimus, kurie gali padėti geriau susidoroti su savo tikslais. Skelbdamas šį straipsnį taip pat oponuoju kartais perdėtai pozityviam, paviršutiniškam ir mechaniškam požiūriui į tikslus bei jų įgyvendinimą.  Skaityti daugiau…