Bet kokia kritika yra suvokiama kaip psichologinė grėsmė, kuri ilgainiui sukelia depresiją ar nerimo priepuolius. Gavę kritiką žmonės dažniausiai ne pasimoko, bet nutraukia ryšius su kritikos davėjais ir ieško patvirtinančios aplinkos – žmonių, kurie jų nekritikuoja ir su kuriais galima gyventi saugiai, – sako Paul Green, kuris kartu su trimis kolegomis atliko tyrimus apie kritikos sakymą (Negative feedback rarely leads to improvementHarvard business review, 2018). Ko gero pastebėjote, kad gavę kritiką, jūs atsitraukėte nuo kritikuojančio žmogaus ir ieškojote kitų žmonių, kurie jus palaikytų ar paguostų. Tai visiškai normali reakcija į kritikos sukeltą stresą ir, pasak tyrėjų, tokia reakcija yra labiau apie gynybą, negu apie mokymąsi.

Nors korporatyvinis folkloras teigia, kad kritika yra dovana ir ji moko, tačiau dažniausiai kritika iškreipia mūsų savęs matymo vaizdą ir mes vėl ieškome tos aplinkos, kur tas vaizdas grįžtų į savo vietas. Pavyzdžiui, jeigu girdžiu kritiką savo adresu, kad esu pernelyg kritiškas kokio nors objekto atžvilgiu, aš rinksiuosi tą aplinką, kuri palaikys mano požiūrį ir priglaus, o ne neigs mane. Lygiai tas pats vyksta ir su informaciniais burbulais, kuriuose gyvename. Socialiniame tinkle ko gero ignoruojate jums nepatinkančius žmones ar net esate blokavę juos, jeigu jie pasisako įkyriai priešingai. Tokiu būdu mes susikuriame sau patogią aplinką, kurioje nebepastebime savo tobulintinų pusių. Skaityti daugiau…