Per koučingo mokymus vadovai dažnai sako: gal yra kokių nors gerų klausimų, kad iš karto suveiktų? Kai pasiteirauju, kas jų manymu čia turėtų suveikti, jie pasako, kad na, kad pavyktų priversti žmogų mąstyti.

Priversti.

Užtenka galvoje turėti šį žodį ir jau atsistojame ne į tą poziciją. Mes negalime priversti kito žmogaus, tačiau galime jį sudominti ir įtraukti į pokalbį, kuriame jausdamasis saugus jis galėtų kalbėti. Suprantu vadovų intencijas – jie nori viską padaryti efektyviai. Minimaliomis laiko ir pastangų sąnaudomis. Na, bet žmonės – ne iPadai. Nepabraukysi ekranėlyje priversdamas vykdyti programą.

Vienas iš gerų būdų įtraukti, sudominti ir paskatinti pašnekovo minčių srautą yra geri mąstymą stimuliuojantys klausimai. Kita vertus, tie klausimai, kuriuos vadovai stengiasi išmokti mintinai, ilgainiui tampa nuspėjami ir neefektyvūs. Pašnekovai žino, ko jų paklaus, tad jie atsakinėja šabloniškai – eina paviršiumi.

Pavyzdžiui, tie klausimai su skalės naudojimu (pavyzdžiui, įvertink, nuo 1 iki 10, kaip tu vertini savo rezultatus?) nors ir gerai struktūruota pokalbį, tačiau yra gerokai pabodę. Juk suprantate, kad jeigu pasakysite vertinu 7, tai kitas klausimas jums bus ką gali padaryti, kad tai būtų 10? Gudresni vadovai klaus: ką gali padaryti, kad tai būtų 8?

Žemiau pateiksiu keletą šabloniškų klausimų ir variantų, kaip juos būtų galima pakeisti, kad nebūtumėte nuspėjami ir nuobodūs. Žinoma, tai, ką pasiūlysiu, yra mano formuluotės, kurias naudoju. Galite jas modifikuoti savaip. Skaityti daugiau…

Pradėję mokytis koučingo daugelis žmonių pirmiausia atkreipia dėmesį į klausimų uždavimą, nes galvoja, kad uždavus gerą klausimą vyks geras koučingas. Nebūtinai. Daugiau praktikuojantis išryškėja klausymosi įgūdžių svarba, santykio su pašnekovu kūrimo aspektai ir kiti svarbūs dalykai, be kurių koučingas būtų ne koučingas.

Žinoma, gebėjimas formuluoti klausimus yra svarbus įgūdis ir, reikia pasakyti, kad pramokę užduoti gerus klausimus žmonės pajunta padarę progresą koučingo praktikoje. Smagus jausmas, kai kitą žmogų paskatini susimąstyti. Paradoksalu, tačiau norint užduoti gerus klausimus, pirmiausia reikia galvoti ne apie naujų klausimų mokymąsi, tačiau reikia atmokti užduoti neteisingus klausimus. Koučinge netinka užduoti klausimus taip, kaip mes juos užduodame įprastuose pokalbiuose.

Šiame praktiniame tekste pateiksiu dažniausiai pasitaikančias blogų koučingo klausimų rūšis ir pavyzdžius.

Į turinį orientuojantys klausimai

Kadangi koučingo pokalbio vedantieji labai nori padėti savo pašnekovui rasti gerų sprendimų. Nekantraudami tą padaryti, jie nejučia į klausimą įpina galimų sprendimų variantus arba, kitaip tariant, užpildo klausimą savu turiniu.

Ar tu negalvoji, kad tu turėtum pasikalbėti su Arūnu? Skaityti daugiau…

Vienas dažniausiai koučingo pokalbiuose nagrinėjamų klausimų apie kurį kalba vadovai, yra jų santykių su pavaldiniais arba kolegomis problemos.

Pavyzdžiui, vadovas gali būti nepatenkintas kokiu nors pavaldiniu, nes šis neatitinka jo lūkesčių. Nebūtinai rezultatų prasme. Galbūt jie nesusikalba, nes skirtingai bendrauja ir dėl to vienas kitą erzina. Kitas vadovas kremtasi, kad vienas darbuotojas bando prieš vadovą nuteikti kitus žmones ir dėl to jo komanda dirba nedarniai. Dar kitas vadovas sako, kad kiti jo kolegos su juo konkuruoja dėl resursų ar kitokios gerovės ir dėl to jis prastai jaučiasi. Kitas pavyzdys – vadovas nusivylęs, nes vienas jo pavaldinių yra generalinio direktoriaus bičiulis ir dėl to vadovas negali pareikalauti iš to žmogaus tiek pastangų, kiek jis reikalauja iš kitų darbuotojų. Tokių pavyzdžių gausu. Gausu jų tiek gyvenime, tiek ir darbe.

Šiame tekste noriu pasidalinti keletu strategijų, kurias naudoju koučingo pokalbiuose, kuomet noriu padėti savo pašnekovams sutvarkyti jų santykius su kitais žmonėmis. Žinoma, viskam yra ribos, tačiau, tikiu, kad daugeliu atvejų tokie klausimai yra išsprendžiami, tik reikia norėti juos spręsti. Šias strategijas pateiksiu klausimų, kuriuos užduodu vadovams, forma. Todėl, jeigu santykių darbe tema jums taip pat yra aktuali, pabandykite pagalvoti, ką į šiuos klausimus atsakytumėte.

Kiek jaučiatės atsakingi už susidariusią situaciją (santykių problemą)?

Toks klausimas padeda pašnekovui geriau suprasti savo indėlį į susidariusią problemą ir geriau suvokti savo vaidmenį joje. Skaityti daugiau…

Koučingas kartais padeda žmonėms spręsti įvairius santykių su kitais žmonėmis ar savo aplinka klausimus. Dažniausiai koučinge nagrinėjami darbiniai ar gyvenimiški santykiai, kurių nelydi jokie sunkesni psichologiniai sutrikimai ar sunkūs emociniai išgyvenimai, pavyzdžiui, netektis ar skyrybos.

Koučingo pokalbyje pašnekovas gali spręsti savo santykius su kolegomis, artimaisiais ar bičiuliais paprastesniuose kontekstuose. Pavyzdžiui, vadovas gali būti nepatenkintas savo santykiu su komanda arba atvirkščiai. Vienas žmogus gali turėti neišspręstą konfliktą su kitu žmogumi. Šios temos – labai dažnos koučinge.

Žemiau noriu pateikti keletą gerų (mano nuomone) klausimų, kurie tinka užduoti pašnekovams, kai šie turi neišspręstų reikalų su kitais žmonėmis.

Tai nėra baigtinis klausimų sąrašas ir šie klausimai negarantuoja jokios koučingo ar kitokio pagalbos pokalbio sėkmės.

Ką norėtum padaryti su šiuo santykiu? (kaip jis turėtų atrodyti, kad sakytum, jog tai yra idealus santykis?)

Skaityti daugiau…

Kai vadovų pasiteirauju, kas jų manymu yra koučingas, dauguma jų atsako, kad koučingas – klausimų uždavimas, kad žmonės atrastų ieškomus atsakymus patys.

Toks koučingo apibrėžimas yra galimas, tačiau yra pora niuansų.

Pirmasis tas, kad vadovus dažnai aplanko pagunda užduoti klausimus taip, kad pašnekovas surastų ne savo, bet klausiančiojo – vadovo atsakymus. Tai yra vienas iš didžiausių barjerų, kuris vadovams trukdo taikyti koučingo metodikas. Toks pokalbis kartais iš koučingo pavirsta drožingu. Vadovai nori greitų atsakymų ir, svarbiausia, tokių, kurie juos čia pat tenkintų.

Antrasis aspektas tas, kad koučingas yra mąstymo stimuliavimo procesas ir jis neapsiriboja vien tik klausimų uždavimu.

Noriu vadovams pateikti daugiau būdų, kuriuos jie galėtų panaudoti taip pat veiksmingai, kaip ir klausimus. Skaityti daugiau…

Kartais koučingu besidomintys klausia: Tomai, kokie yra tavo mėgstamiausi koučingo klausimai? Paprastai atsakau, kad tokių neturiu, nes koučinge galima suplanuoti tik vieną – pirmąjį klausimą: apie ką nori kalbėtis? Vis tik pastebiu, kad keletas klausimų mano vedamuose koučingo pokalbiuose pasikartoja dažniau. Bet vėl gi, tai ne dėl to, kad šiuos klausimus itin mėgstu, bet dėl to, kad dažnas koučingo pokalbis padiktuoja būtinybę šiuos klausimus užduoti. Pradedantiesiems koučingo specialistams siūlau kolekcionuoti ne klausimus, bet labiau galvoti apie kontekstą, kuriame tokie klausimai tiktų.

Dėl ko tau tai yra svarbu?

Šiuo klausimu atlieku pašnekovo temos auditą. Man įdomu, dėl ko pašnekovas kelia būtent šią temą ir, jei reikia, pašnekovo atsakymus į šį klausimą tikslinu tokiais klausimais: Kam dar tai yra svarbu? Kiek jautiesi šios temos šeimininku? Kiek šią temą nori spręsti pats, o kiek tame yra kitų žmonių įtakos? Skaityti daugiau…

Kartais koučingo metu klientai išsikelia labai aiškius tikslus ir tai yra puiku. Pavyzdžiui, pradėti lankyti sporto klubą, išmokti daryti puikias prezentacijas susirinkimų metu, išmokti deleguoti darbus, pasitikėti savimi pokalbio dėl darbo metu…

Tokius tikslus esu linkęs vadinti techniniais tikslais. Techniniais dėl to, kad jie neatskleidžia, ką iš tikrųjų žmogus turi padaryti, kad pasiektų šį tikslą. Nepakanka kažko pradėti ar nustoti daryti, nes tam, kad tai įvyktų, turi keistis visa eilė mūsų nuostatų.

Būtent šie vidiniai pokyčiai yra esminė prielaida, nulemianti, pavyks ar nepavyks pasiekti užsibrėžtų siekių. Todėl prieš pradėdamas koučingo pokalbį, pasiūlau klientui tokius tikslus paversti mokymosi tikslais, kuriame atsispindėtų tobulėjimo aspektai.

Tikslas, kuris yra nukreiptas į mokymąsi, o ne vien tik į rezultatus, yra labiau tvarus. Pasiūlykite klientui performuluoti savo techninius tikslus į mokymosi siekius. Štai pavyzdys: Skaityti daugiau…

Čia dalijuosi keliolika klausimų, kuriuos užduodu savo pašnekovams tada, kai noriu paskatinti juos imtis sprendimų. Šie klausimai tiks tada, kai jūsų koučingo pokalbiai jau įsibėgėjo ir atėjo metas imtis veiksmų.

Lūkesčių klausimai. Jų tikslas  - padėti klientui įvertinti suvokti ko jis siekia ir kaip tai turi atrodyti realybėje.

  • Kokio pokyčio tikiesi (lauki?)
  • Kas turi atsitikti, kad tai atitiktų tavo lūkesčius?
  • Iš kur sužinosi, kad tai jau įvyko?
  • Kaip pasikeisi, kai tai įvyks?
  • Ką apie tave pasakys kiti?
  • Kas jau vyksta šia linkme? Skaityti daugiau…

„Bandysiu tai taikyti praktikoje“ arba „stengsiuosi taikyti tai savo veikloje“.

Tokias frazes kartais išgirstu mokymų metu, kuomet seminaro dalyviai dalijasi paskutinėmis įžvalgomis apie praėjusią dieną. Džiaugiuosi kiekvienu pastebėjimu ar mintimi. Dienos pabaigoje jaučiuosi padėjęs kažkam papildyti savo žinių bagažą, o gal net paskatinęs ką nors pasikeisti. Juk to čia ir susirinkome.

Minėtos frazės turi pratęsimą, apie kurį ne visada nutuokiame. „Bandysiu…o jei nepasiseks…nebebandysiu?“, „stengsiuosi…o jei nepavyks… nebesistengsiu?“. Žinoma, tai mano prielaida, tačiau, kas iš tikrųjų su mumis vyksta, kai bandome keistis arba išlavinti kokį nors mums naują įgūdį? Skaityti daugiau…

Vieta dažniausiai būna labai lygi. Po visko net sunku patikėti. Nekaltas pokalbis su kolega staiga pavirto pavydžiais vienas kito kaltinimais ir abipuse pagieža. Kuklus telefoninis skambutis automašinų serviso adminisratoriui staiga ėmė kibirkčiuoti, nes kažkas kažko nesuprato. Pašnekesys prie vakarienės stalo su artimaisiais tapo panašus į rietenas, nes kažkas priminė seną nuoskaudą ir … ach, net ir šiandien kai kurie iš skaitančių šį įrašą susikirs. Susirungs tarpusavyje, gal net nesirinks žodžių. Gailėsis dėl jų, kibirkščiuos. Susipyks. Ilgam ar iki rytojaus. Geroji žinia ta, kad tai – normalu. Skaityti daugiau…

1 - 212