Viena galingiausių jėgų, kuri veikia organizacijose, yra nesaugumo jausmas.

Štai jauna vadovė, kuri atėjo dirbti su nauja komanda. Deja, ne ji pasirinko žmones į šią komandą, o paveldėjo ją. Tai – patyrę įmonės vilkai, matę ne vieną vadovą ir išgyvenę ne vieną pokytį. Kartais jie naujai atėjusiems vadovams draugiškai pataria nesidraskyti, nes vis tiek tie vadovai čia ilgai neištvers.

Pasunkinkime situaciją – komandoje vyrauja mačo kultūra, o pašaipūs seksistiniai juokeliai – kasdienis bendravimas. Valdyti patyrusius, čelendžinančius – nelengvas darbas. Nepavyzdžiu tai vadovei – siekdama išgyventi ji arba greitai užsiaugins skūrą, arba išeis į kitą padalinį prisiimti naujų iššūkių.

Štai pensijos laukiantis poskyrio vadovas užmirštoje įmonėje. Jis stengiasi išlikti lojalus, politiškai korektiškas ir reikalingas, nes jam reikia čia pabūti dar kelis metus. Ir būtų gerai, kad niekas labai nesikeistų, kad kėdė nesubraškėtų, kad judesio aplinkui daug nebūtų. Beje, tai labai skausminga situacija, nes šis žmogus energiją ne visada nukreipia į vertės kūrimą, bet į savo saugumo palaikymą. Skaityti daugiau…