Aš taip pat buvau koučingo romantikas. Pamenu, kaip mokydamasis šios praktikos išpažinau vieną esminį jos principą – koučingo specialistas nepataria, o jeigu pataria klientui, tai jau nėra koučingas, nes tai jau konsultacija. Pradedantys koučingo specialistai į konsultacijų teritoriją nekėlė kojos, lyg ji būtų už magiško rato, kuris saugo nuo burtų ir raganų.

Šiemet sukanka dešimt metų nuo pirmųjų mano koučingo sesijų. Remdamasis savo patirtimi galiu pasakyti, kad dirbant su klientu vien tik pasyvaus klausinėjimo nepakanka. Jo pakaktų ir jis būtų efektyvus, jeigu žmogus programoje dirbtų ilgai, kaip psichoterapijoje. Tuo tarpu koučingas dažniausiai yra skirtas žmogaus veiklai gerinti – didinti jo suvokimą ir jį įveiksminti. Koučingo paskirtis kita – padėti veiksniam žmogui susidėlioti mintis ir įgyvendinti to rezultatą praktiškai. Tam kartais pakanka kelių koučingo sesijų. Jeigu į sesiją atbėgo vadovas ir nori pasitarti su koučingo specialistu, kaip jam geriausiai pasielgti būsimame susitikime, jam nebūtina dirbti ilgas valandas. Tai lyg pastūmėjimas ar palydėjimas ilgesniame pokyčio kelyje. Žnoma, sesijas galima pratęsti ir tai bus naudinga, tačiau ne visada taip nutinka. Puiku, jeigu koučingo specialistai su klientais dirba ilgiau, bet net ir šiuo atveju dalykiniuose reikaluose koučingo specialisto pasyvumas nėra labiausiai sveikintinas dalykas. Skaityti daugiau…