Kai vadovų pasiteirauju, kas jų manymu yra koučingas, dauguma jų atsako, kad koučingas – klausimų uždavimas, kad žmonės atrastų ieškomus atsakymus patys.

Toks koučingo apibrėžimas yra galimas, tačiau yra pora niuansų.

Pirmasis tas, kad vadovus dažnai aplanko pagunda užduoti klausimus taip, kad pašnekovas surastų ne savo, bet klausiančiojo – vadovo atsakymus. Tai yra vienas iš didžiausių barjerų, kuris vadovams trukdo taikyti koučingo metodikas. Toks pokalbis kartais iš koučingo pavirsta drožingu. Vadovai nori greitų atsakymų ir, svarbiausia, tokių, kurie juos čia pat tenkintų.

Antrasis aspektas tas, kad koučingas yra mąstymo stimuliavimo procesas ir jis neapsiriboja vien tik klausimų uždavimu.

Noriu vadovams pateikti daugiau būdų, kuriuos jie galėtų panaudoti taip pat veiksmingai, kaip ir klausimus. Taip jie išvengtų pagundos vestis pašnekovą ten, kur pašnekovas nežino, kad vadovas juos nori nuvesti. Žemiau išvardinti pokalbio valdymo būdai taip pat skatina pašnekovą galvoti, kurti idėjas, išsakyti mintis garsiais ir paversti jas veiksmais.

Apibendrinimas ir pasitikslinimas

Kaip suprantu, problema yra tame, kad…

Čia vadovas pateikia savo apibendrinimą to, ką pašnekovas jam sakė. Pašnekovas išgirdęs apibendrinimą jį dar kartą apgalvos, patikslins, pratęs mintį. Pabandykite panaudoti ir apibendrinimo brolį – patikslinimą:

Patikslink mane, jeigu gerai supratau…

Raginkite pašnekovą reaguoti į jūsų apibendrinimą.

Prielaidos patikrinimas

Iš to, ką girdžiu, man susidaro įspūdis, kad tu… (pateikiama prielaida), ar taip gali būti?

Su prielaidomis reikia elgtis atsargiai.

Jei tikrinsite prielaidą, stenkitės naudoti pašnekovo žodžius ir argumentus, kuriuos jis prieš tai pasakė. Ir nepamirškite, kad jūs ne teigiate ar diagnozuojate, bet teiraujatės ir tikrinate. Tokių situacijų gali pasitaikyti, pavyzdžiui, padedant pašnekovams apgalvoti jų santykius su kolegomis arba kalbantis apie pašnekovų nuostatas.

Nepasakykite ko nors tokio:

Ai, čia gi menka bėda, kiti susitvarko… (problemos menkinimas)

Manau, kad tu neadekvačiai vertini situaciją… (vertinimas)

Pauzė

Kartais tai yra dar galingesnis koučingo įrankis negu klausimai. Žinoma, tik tada, jeigu koučingo pokalbių vedantieji su pauzėmis moka elgtis. Pagrindinis principas, kurio reikia laikytis – uždavus klausimą sulaukti atsakymo. Kitas principas – sulaukus atsakymo neskubėti užduoti kito klausimo, nes pašnekovas gali vystyti ir pratęsti savo mintį. Trečias principas – neskubėti su visa pokalbio eiga. Leiskite pauzėms atsirasti, nes jų metu žmonės reflektuoja – galvoja apie aptariamus dalykus. Juk jūs to ir norite, kad jie galvotų ar ne?

Pagal pauzes visuomet galite pamatuoti kaip jums sekasi. Jeigu abu su pašnekovu pauzių netoleruojate, tuomet jūsų santykis nekoks. Greičiausiai abu skubėsite baigti pokalbį.

Jei norite tobulinti tai, kaip jūs panaudojate pauzes, čia rasite daugiau patarimų ir įžvalgų.

Klausymasis

Esu daug rašęs apie klausymąsi, tad tik priminsiu, kad tai ne klausimai įgalina kitą žmogų surasti atsakymus, bet jūsų gebėjimas klausytis ir suprasti kitą žmogų. Ar gerai klausotės, galite pasimatuoti pagal tai, kiek procentų laiko per pokalbį kalbate jūs, o kiek pašnekovas. Dar daugiau, žmonės greitai pastebi, kad jų negirdi, neįsiklauso į juos, tad jūsų klausimai bus beverčiai, jeigu žmogus nesijaus išgirstas. Gebėjimas klausytis – ne technika, bet plati kompetencija.

Ir klausomasi ne ausimis. Jos yra tik organas skirtas garsui sugauti. Klausomasi protu ir širdimi.

Sumaniai panaudokite čia išvardintus dalykus kartu su gerais mąstymą skatinančiais klausimais ir pamatysite, kaip jūsų ugdomieji pokalbiai praturtės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.