Pastaruoju metu kalbama ne tik apie individualų koučingą, tačiau ir koučingą komandoje. Šiuo atveju koučingo specialistas arba vadovas siekia padėti komandai atrasti naujus bei pagerinti esamus darbo būdus.

Šį kartą noriu pasidalinti keliais patarimais, kurie padės pagerinti komandos koučingo užsiėmimus. Pateiksiu keletą kriterijų, padėsiančių įvertinti, kaip efektyviai komanda dirba koučingo metu. Atliepdami šiuos kriterijus, užtikrinsite, kad komandos koučingo užsiėmimai būtų sklandūs ir veiksmingi.

Įsitraukimas į bendrą darbą

Šis kriterijus nurodo, kaip efektyviai komandos koučingo metu komandos nariai įsitraukia į bendrą darbą. Norėdami išsiaiškinti, ar jūsų atliekamas darbas su komanda atitinka šį kriterijų, paklauskite savęs: Skaityti daugiau…

Nesu vienos kurios nors konkrečios koučingo krypies šalininkas, tad nepasikliauju vien tik pozityviosios psichologijos technikomis. Vien tik šių technikų naudojimas gali nebūti efektyvus, nes jos tinka ne visiems klausimams spręsti. Kita vertus, koučinge neretai tenka padėti klientui pažinti, įsisąmoninti bei savo tobulėjimui panaudoti jo paties stipriąsias savybes.

Kaip naudoti? – Vienas psichologinis fenomenas, pavadintas Dunningo-Krugerio efektu, rodo, kad neretai talentingi žmonės nesugeba įvertinti savo privalumų, nes mano, kad šie yra savaime suprantami. Skaityti daugiau…

Įprasta, kad koučingo specialistai po koučingo pokalbių prašo klientų įvertinti įvykusios sesijos naudą – teiraujasi kliento grįžtamojo ryšio. Taip galima nušauti du zuikius – ne tik įvertinti savo atliktą darbą, tačiau padėti klientui įsitraukti į papildomus apmąstymus. Vertindamas koučingo pokalbius, klientas dar kartą peržvelgia savo mintis -  įvardina išmokimus ir daro naujas išvadas. Čia gali kilti naujų įdomių temų koučingui arba gali koreguotis jau sutartos temos.

Kad kliento teikiamas grįžtamasis ryšys būtų naudingas jam pačiam, nepakanka priimti tokių jo atsakymų, pavyzdžiui, man patiko/nepatiko, aš jaučiausi gerai/blogai, tu uždavei gerus/blogus klausimus ir pan. Toks grįžtamasis ryšys yra paviršutiniškas ir neduoda jokios naudos nei koučingo specialistui, nei pačiam klientui. Skaityti daugiau…

Per keletą pastarųjų mėnesių iš vadovų išgirdau daugybę klausimų apie koučingą. Visi klausimai – labai įdomūs, tačiau skaitytojų patogumui dalinuosi tik dažniausiai pasitaikiusiais klausimais.

Pastaba: pašnekovu šiame tekste vadinu vadovo pavaldinį, darbuotoją ar kolegą su kuriuo vadovas veda koučingo pokalbį organizacijos kontekste.

Ar pašnekovas turi žinoti, kad pokalbyje taikau koučingo metodiką?

Koučingo metodika nėra kažkoks stebuklas ar paslaptinga specialiųjų tarnybų naudojama psichologinė poveikio priemonė. Kiekviena kartą aptardami svarbius dalykus užduodame kitiems žmonėms klausimus,  klausomės jų. Skaityti daugiau…

Noriu pristatyti dar vieną koučingo techniką, kuri padeda įvertinti ir atsikratyti neracionalių bei ribojančių nuostatų apie mus pačius, mus supančius dalykus ir mūsų santykius su jais.

Ši technika, paprastai vadinama ABCDE, kildinama iš racionalios emocinės elgsenos terapijos mokyklos. ABCDE modelio kūrėjas – garsus psichologas ir psichoterapeutas Albert Ellis.

Nors žemiau pateiktą darbo procesą galima taikyti ir sau, tačiau jis taip pat gali papildyti bet kurią koučingo sesiją, kur kalba sukasi apie neleidžiančias judėti į priekį nuostatas. Jei nesate naudoję šios technikos, pirmiausia išbandykite ją sau arba jums ir jūsų pašnekovams saugiuose pokalbiuose. Ši technika – galingas instrumentas, todėl jos naudojimui reikalingos psichologinės žinios. Skaityti daugiau…

Ką tik rašiau apie tikslų nustatymo ir darbo su jais koučinge problematiką. Tai buvo koučingo specialistų pastebėjimai ir įžvalgos, kurias papildžiau savosiomis. O tai kaip gi praktika?, – paklaus skaitytojas. Ką daryti, kai klientas kalba neapibrėžtai arba iš viso negali suformuluoti tikslo?, – pakels antakius.

Noriu pasidalinti keliolikos klausimų rinkiniu, kurio autorystė priklauso profesoriui David Clutterbuck. Savo straipsnyje Working with emergent goals: a pragmatic approach (2013) jis pateikia keletą praktinių patarimų, ko klausti ir apie ką kalbėti su klientu tais atvejais, kai klientas iš pažiūros jaučia poreikį keistis ir augti, tačiau dar nėra pajėgus nustatyti aiškios krypties ar konkretaus tikslo.

Peržiūrėjęs David Clutterbuck klausimus pamačiau, kad daugelis koučingo specialistų juos naudoja, bet galbūt ne taip sistemingai. Beje, šie klausimai puikiai tiks ir saviugdai. Jei galvoje sukasi mintis „kažką noriu keisti, bet dar nežinau ką“, pabandykite paieškoti atsakymų į šiuos klausimus. Štai jie, visi vienoje vietoje: Skaityti daugiau…

Tikriausiai girdėjote apie šešias Edwardo De Bono skrybėles – baltą, raudoną, juodą, geltoną, žalią ir žydrą? (De Bono, 1999) Šios įsivaizduojamos skrybėlės – tai šešios skirtingos perspektyvos, kurios, pasak autoriaus, sudaro tam tikrą kūrybiško mąstymo sistemą. Ši sistema yra skirta analizuoti ir spręsti įvairiausius klausimus.

Čia galime daryti akivaizdžią paralelę su koučingu − procesu, kuris yra skirtas būtent skatinti mąstymą ir ieškoti sprendimų.

Ši kūrybišką mąstymą skatinanti technika siūlo šešias mąstymo perspektyvas, kurias galima taikyti visas ar tik atskiras iš jų, priklausomai nuo kliento aptariamo klausimo. Šią techniką galite taikyti visos koučingo programos ar atskiro pokalbio metu. Technika gali būti suplanuota arba gali būti taikoma netikėtai – čia ir dabar. Šešių mąstymo skrybėlių sistema yra labai paprasta, lengvai įsisavinama ir pritaikoma, o tai – didelis privalumas. Kita vertus, norint naudoti ją, reikalinga tam tikra koučingo pokalbių vedimo patirtis, nes ši priemonė neturi griežtai apibrėžtos struktūros. Skaityti daugiau…

Visa tai, kas mus erzina kituose, padeda mums patiems pažinti save − sakė Carlas Jungas, vienas analitinės psichoterapijos kūrėjų. Perfrazuojant šią citatą, galima teigti, kad tai, ką mes kituose žmonėse esame linkę pastebėti ir akcentuoti, daugiau pasako ne apie kitus, o apie mus pačius.

Tikrai neskatinu atsisakyti kitų žmonių vertinimo,  nes to išvengti neįmanoma. Šis vertinimas padeda mums naviguoti aplinkoje, pasirinkti sielai artimus bei atsisakyti sielai tolimų žmonių. Į kitų žmonių vertinimą kviečiu žiūrėti kaip į puikią galimybę mums patiems geriau pažinti save. Skaityti daugiau…

Kiekvieno žmogaus mąstymas ir elgesys yra kompleksiški. Tai reiškia, kad atsidūrę skirtingose situacijose ar esant skirtingomis aplinkybėmis mes galvojame ir elgiamės skirtingai. Šie skirtumai pasireiškia skirtingu bendravimo su kitais stiliumi. Mes reaguojame skirtingu balso tonu, kinta mūsų kūno kalba. Su kai kuriais žmonėmis telefonu kalbame vienaip, o susitikę gyvai – kitaip. Darbe mes būname vienokie, o grįžę namo pasikeičiame. Vienose kompanijose jaučiamės laisvai − juokaujame ar kvailiojame, tuo tarpu susitikę su kitais žmonėmis renkamės stebėtojo vaidmenį ir galime visą vakarą tylėti. Skaityti daugiau…

Kai turime priimti svarbius sprendimus, atsiduriame kryžkelėje. Daugybė kelių ir galimybių atsiveria. Kai kurie mūsų elgiasi spontaniškai ir sprendimą priima čia ir dabar. Kitiems reikia laiko pagalvoti.

Koučingas – pagalba mąstyti, tad jei patys ar jūsų klientas įstrigote ties sprendimo priėmimu, išbandykite šį modelį. Jei galva nenušvis, bet jau būsite apžvelgę daug galimybių.

Taikymo tikslas  – padėti koučingo klientui (arba sau) sudėtingose situacijose pasirinkti sprendimus.

Kaip naudoti? – Ši technika veiksminga, kai klientas atsiduria sprendimų pasirinkimo kryžkelėje arba nori plėtoti jau pasirinktus sprendimus, tačiau dar nežino, kuriuo keliu toliau eiti. Skaityti daugiau…

4 - 7««...23456...»»