Noriu pristatyti dar vieną koučingo techniką, kuri padeda įvertinti ir atsikratyti neracionalių bei ribojančių nuostatų apie mus pačius, mus supančius dalykus ir mūsų santykius su jais.
Ši technika, paprastai vadinama ABCDE, kildinama iš racionalios emocinės elgsenos terapijos mokyklos. ABCDE modelio kūrėjas – garsus psichologas ir psichoterapeutas Albert Ellis.
Nors žemiau pateiktą darbo procesą galima taikyti ir sau, tačiau jis taip pat gali papildyti bet kurią koučingo sesiją, kur kalba sukasi apie neleidžiančias judėti į priekį nuostatas. Jei nesate naudoję šios technikos, pirmiausia išbandykite ją sau arba jums ir jūsų pašnekovams saugiuose pokalbiuose. Ši technika – galingas instrumentas, todėl jos naudojimui reikalingos psichologinės žinios.
Darbo procesą sudaro penki etapai, išdėstyti tam tikra seka: C (Pasekmės) − A (Aktyvuojantis įvykis) − B (Nuostata) − D (Diskusija) − E (Efektyvūs veiksmai). Patys sau arba dirbdami su klientu pereikite žemiau išvardintus žingsnius. Kad būtų aiškiau, kiekviename iš žingsnių pateikiau pavyzdį. Naudokite didesnį lapą popieriaus, vizualizuokite mintis minčių.
C – Pasekmės
Pažymėkite savo negatyvius jausmus, susijusius su… (nurodykite kontekstą – darbas, santykiai, problema). Pažymėkite, kaip jus paveikė šie jausmai.
Pavyzdžiai:
Aš jaučiuosi: Jaučiuosi liūdnas. Man pikta.
Aš elgiuosi: Aš nedalyvauju bendradarbių susibūrimuose.
A – Aktyvuojantis įvykis
Pažymėkite, koks įvykis (įvykiai) paskatino šiuos jausmus ir elgesį, kuriuos nurodėte prie C.
Pavyzdžiai:
Negavau pakankamai dėmesio iš komandos narių, kai padariau vakaro pristatymą.
Manęs nepakvietė į paskutinius porą susitikimų.
B – Nuostata
Pažymėkite, kokių minčių turėjote, kai jus buvo apėmę minėti negatyvūs jausmai (C) ir įvyko minėtas įvykis (įvykiai) (A). Kokias nuostatas sukuria šios mintys?
Pavyzdžiai:
Manau, kad reikia būti įdomiam, jei nori, kad tave priimtų į kompaniją.
Žmonėms patinka tik linksmi ir šaunūs žmonės.
Žmonės nemoka parodyti dėkingumo.
Mano nuostatos yra:
Aš nesu įdomus.
Aš nesu šaunus.
Žmonės žiaurūs.
D – Diskusija
Atsakykite į klausimus:
Kokių įrodymų aš turiu, kurie visada patvirtintų šią mano mintį?
Ar šie įrodymai apima visus atvejus?
Ar man anksčiau teko susidurti su tokia situacija? Kaip aš susitvarkiau?
Ar yra kitų alternatyvų, kurios kitaip paaiškintų aktyvuojantį įvykį?
Ką tokioje situacijoje patarčiau kitam žmogui?
Kaip vertinu tai, kas dabar paaiškėjo?
Kas logiška, kas ne? Kas veiksminga, kas ne?
Pavyzdžiai:
Aš ne visada esu neįdomus, yra atvejų, kai gaunu pozityvų grįžtamąjį ryšį, kad su manimi įdomu bendrauti.
Anksčiau, kai pajusdavau, kad žmonės nekreipia į mane dėmesio, juos pakalbindavau ir mes visai šauniai pabendraudavome, net jei vakarėliuose būdavo šaunesnių už mane.
Žmonės neprivalo nuolat rodyti dėkingumo.
Jei reiktų patarti kitam žmogui, patarčiau išlikti savimi.
Akivaizdu, kad aš kartais perdedu. Aš noriu, kad kiti keistųsi, kad su manimi elgtųsi taip, kaip aš noriu.
E – Efektyvūs veiksmai
Kokias išvadas galiu padaryti DABAR apie:
Aktyvuojantį įvykį?
Savo jausmus?
Savo nuostatas?
Pavyzdžiai:
Tokie įvykiai nėra dažni.
Turėčiau pats rodyti daugiau iniciatyvos bendraudamas su kitais žmonėmis.
Nenuvertinsiu savęs, kai pastebėsiu, jog galbūt kiti žmonės vengia prie manęs prieiti. Tikrai ne visi tokie.
Veiksmai:
Dažniau pats prieisiu prie kitų žmonių nei lauksiu, kol jie mane pakalbins.
Kalbindamas kitus žmones užduosiu jiems daugiau klausimų, kad tarp mūsų užsimegztų dialogas.
Plačiau pasikalbėkite su klientu arba su savimi, ko prireiks, kad šie sumanymai pavirstų įprasta praktika. Nuo ko pradėsite, kokie saugūs eksperimentai tiks pradžiai?
Jei ABCDE modelį taikysite koučingo sesijojoe, štai keletas patarimų iš patirties: