Jei reikėtų atsakyti į klausimą, kokios koučingo technikos labiausiai skatina žmogaus susimąstymą, tikrai nesirinkčiau kokių nors konkrečių modelių ar gudrių klausimų. Žinoma, labiausiai koučingo pokalbį vystytis įgalina koučingo specialisto ir jo pašnekovo santykis, kuris, jei yra tinkamas, abu žmones nuteikia sklandžiam darbo procesui.

Kita vertus, ilgainiui pastebėjau, kad stipriausi minčių proveržiai koučinge kyla tada, kai pokalbyje įsivyrauja tiesos momentai. Tiesos momentais vadinu tas koučingo pokalbio vietas, kuriose pašnekovas aiškiai įsisąmonina savo įžvalgas. Tai atvejai, kai pašnekovai yra priversti daryti pasirinkimą, tarsi jie nebegalėtų pabėgti nuo ryškios savo pačių minties. Nežinau, ar aiškiai išsireiškiau, bet galbūt čia padės pavyzdys. Paskaitykite šią koučingo pokalbio ištrauką, kur K – koučingo specialistas, o P – pašnekovas:

(Pašnekovas sprendžia laiko valdymo ir užduočių tvarkymo klausimą)

K: Tad kokių idėjų turi?

P: Šiuo metu į galvą neateina jokia idėja.

K: Gerai, pabandykime kitaip, ar įsivaizduoji save tvarkant reikalus taip, kad tau užtektų laiko ir sau, ir artimiesiems?

P: Įsivaizduoju…

K: Papasakok apie tai daugiau.

P: (Pašnekovas papasakoja, jog jo ideali savaitė būtų tokia, kad užduotys būtų atliktos iki 18.00 val., o likęs laisvas laikas liktų jo hobiams)

K: Kiek tiki, kad tokia situacija yra galima?

P: (Ilgai pagalvojęs), manau kad sunkiai įmanoma, nes esant dabartiniam apkrovimui aš turėčiau dirbti ir savaitgaliais.

K: Tuomet kas yra realu?

P: Realu būtų atsisakyti kai kurių darbų, paprašyti juos perkelti kitiems, kurie yra mažiau užimti.

K: Kiek tai realu tavo atveju?

P: Pakankamai realu, jei tik aš…

Tiesos momentu šiame pokalbyje pavadinčiau kliento susimąstymą, kuomet jis atsakinėjo į klausimą, kiek realu tikėtis, kad jis pasieks norimą situaciją. Tokiu būdu pašnekovas apgalvojo savo lūkesčius ir ėmėsi racionaliai svarstyti, ką jis realiai galėtų padaryti situacijoje, kurios sprendimai ką tik dar nebuvo aiškūs.

Tiesos momentas, kai pašnekovas sako nežinau

Dažnai sulaukiu klausimo, ką daryti, kai koučingo pokalbio metu pašnekovas sako nežinau. Dažniausiai to klausia vadovai ir kartais susimąstau, dėl ko jie šito klausia taip dažnai? Kaip ten bebūtų, atsakymas nežinau dažniausiai reiškia man reikia pagalvoti. Atsakymas nežinau yra gera proga tiesos momentui atsirasti. Pabandom tokį pavyzdį:

K: Taigi, kokios idėjos tau ateina į galvą?

P: Net nežinau, jokių idėjų nėra.

K: Ką tu darytum jei tai būtų ne tavo problema? Ką patartum tokioje situacijoje?

P: Man sunku kažką patarti, nežinau.

K: Jei tavęs neribotų jokie resursai, ką darytum?

P: Neįsivaizduoju.

K: Suprantu, žinai, noriu pasidalinti viena mintimi, kuri mane aplankė. Man susidaro įspūdis, kad ko tavęs beklausčiau, tu vis atsakai „nežinau“. Noriu paklausti, ar teisingu keliu einame ir ar šis pokalbis tau naudingas?

P: Viskas gerai, gal tiesiog jaučiausi šiek tiek pavargęs ir dėl to neturiu jokių minčių.

K: Tad kaip norėtum kalbėtis toliau?  

P: Apskritai jaučiu, kad šis klausimas man nebėra toks svarbus. Man atrodo, kad aš turėčiau pagalvoti apie…

Tai, ką pašnekovas pasakys po daugtaškio bus tiesos momentas. Čia galime išgirsti daug naujų dalykų, pavyzdžiui, kaip kitu kampu pasisuka žmogaus mintys, kaip jo gilumoje pradeda vystytis nauja sumanymų gija. Gali būti, kad pašnekovas pakeis pokalbio temą ar tikslą. Galbūt įvardins vieną aiškų ir konkretų veiksmą, nes supras, ką jam daryti toliau.

Tiesos momentas, kai pokalbis įstrigo

Koučingo pokalbis įstringa dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, abu pašnekovai pajunta, kad tarsi suka ratus ir grįžta prie tų pačių minčių, kurias jau buvo išsakę anksčiau. Gali nutikti ir taip, kad koučingo specialistas užduos kelis klausimus, kurie jo pašnekovą suklaidins. Koučingo specialistai turėti pasitelkti tiesos momentus į pagalbą ir įvardinti savo pašnekovui, kad pokalbus įstrigo. Būtent šis įvardijimas gali paskatinti pokalbį įgauti naujos energijos. Pavyzdžiui:

K: Tad kokių idėjų turi?

P: Net neįsivaizduoju…

K: Žinai, noriu pasidalinti viena mintimi. Pastarąsias kelias minutes pastebiu, kad tarsi sukame ratus aplinkui ir naujų idėjų neatsiranda. Kaip tu manai?

P: Tikrai jaučiuosi einantis aplinkui.

K: Kaip pasiūlytum judėti toliau, kad atsirastų gerų minčių

P: Žinai, gal pasidarome pertrauką, norėčiau arbatos, o paskui pratęsime, nes matau, kad dabar į galvą neateina jokia mintis

Šiuo atveju koučingo specialistas garsiai įvardija pašnekovui tai ką pastebi ir patikrina šią prielaidą. Pašnekovas išgirdęs tiesos momentą pats įvardija savo dabartinius poreikius ir nusako savo savijautą. Jei koučingo specialistas toliau būtų spaudęs pašnekovą savo klausimais, jis nesužinotų, kad pašnekovas yra pavargęs.

Apibendrinant, tiesos momentai koučingo pokalbyje padeda įsivardinti tai, ką abu pašnekovai ir taip gerai pastebi ar jaučia. Toks atviras dalykų įvardijimas ir pasidalinimas padeda abiems pašnekovams didinti pasitikėjimą vienas kitu ir skatina koučingo pokalbį sklandžiau vystytis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.