Tiek koučingo pokalbiuose, tiek kitokiose ugdymo sesijose visada tariamasi dėl veiksmų, kurių imsis ugdomasis ar komanda. Įprasta, manyti, kad koučingo pokalbiai turi užsibaigti tam tikru veiksmų planu, kuriuos pašnekovas įgyvendins artimiausiu metu.

Vis tik, ko gero visiems yra pasitaikę, kad sutarti veiksmai buvo geriausiu atveju įgyvendinti tik iš dalies.

Viena to priežasčių – koučingo pokalbį vedančiojo ar komandos sesiją kuruojančio specialisto kompetencijos trūkumas arba manymas, kad čia koučingo pokalbis ir turi pasibaigti. Būtent koučingo specialistas turi padėti ugdomiesiems suformuluoti ne tik veiksmus (kas turi būti padaryta), bet ir būdus šiems veiksmams įgyvendinti (kaip turi būti padaryta).

Štai ištrauka ir dažnai pasitaikančių koučingo pokalbių treniruočių:

- Tai kokie tavo pirmieji žingsniai?

- Na, aš manau, kad pirmiausia turėsiu pasikalbėti su savo vadovu, o paskui žiūrėsim.

- Puiku, tai tu kaip ir žinai, ką daryti?

- Tai, kaip ir žinau…

- Tai gerai, tuomet sėkmės tau, per kitą susitikimą aptarsime, kaip tau sekėsi.

Šiame dialoge trūksta labai svarbios dalies – pašnekovo paskatinimo pagalvoti, kaip jo sumanyta idėja atrodys praktiškai ir, kaip ji bus įgyvendinama. Pašnekovui reikėtų pagalvoti, kuo yra geras ir ko stokoja jo sumanymas. Ko jam reikės, kad sumanymas pasiteisintų? Kaip jis tvarkysis su sunkumais?

Pabandykime dar kartą:

- Tai kokie pirmieji tavo žingsniai?

- Na, aš manau, kad pirmiausia turėsiu pasikalbėti su savo vadovu, o paskui žiūrėsim.

- Puiku, kaip norėtum, kad praeitų šis pokalbis?

- Na…aš norėčiau būti šiek tiek atviresnis ir atvirai pasakyti, su kokiomis problemomis susiduriu.

- Gerai, pabandyk man tai pasakyti garsiai. Parepetuojam?

(Pašnekovas išsako savo mintis)

- Na, kaip tau pačiam tai skamba?

- Skamba neblogai.

- Ko trūksta?

- Manau, kad reikėtų pradžioje pasakyti jam kaip aš jaučiuosi, o paskui dar pridėti ir paaiškinimą.

- Gerai, ko dar tau reikia, kad ši pokalbis praeitų sklandžiai?

- Aš manau, kad man reikia geriau pasiruošti, apgalvoti argumentus.

- Kokius argumentus tu norėsi naudoti?

(Pašnekovas išsako argumentus)

Kaip matote, pagrindinis principas, kurio laikosi koučingo specialistas, toks, kad kiekvienas pašnekovo išsakytas veiksmas ar idėja yra grąžinama jam papildomam apgalvojimui.

Štai keletas klausimų, kurie padės jums praturtinti savo koučingo pokalbius, nepriklausomai nuo to ar vedate pilną koučingo pokalbį, ar tik naudojate koučingo metodiką dirbdami su komanda:

  • Ar įsivaizduoji save tai darant/atliekant?
  • Papasakok, su kokiais sunkumais tu gali susidurti?
  • Kokias stiprias idėjų/veiksmų puses matai?
  • Kas tau gali sukliudyti ir kaip su tuo tvarkysiesi?
  • Kur ieškosi pagalbos jei tokios prireiks?
  • Kas bus jei nieko nedarysi?
  • Kuo tai skirsis nuo tavo įprastos praktikos? 
  • Kuo šis veiksmas yra kitoks negu tavo ankstesni bandymai?
  • Kas bus po to, kai tai padarysi? Kas toliau?
  • Kokią naudą gausi tai padaręs? Kaip tai atsilieps?…

Labai efektyvu paprašyti pašnekovo pasitreniruoti, ypač tais atvejais, kai jo keliami klausimai liečia santykius su kitais žmonėmis. Treniruodamasis saugioje aplinkoje, čia ir dabar, pašnekovas išgirsta pats save, gali pataisyti save arba jam patarti gali pokalbio vedantysis. Kitaip tariant, idėja, kuri sukasi mintyse, praktikoje gali atrodyti visiškai kitai, tad pravartu viską pasibandyti prieš idėją įgyvendinant.

Apibendrinant, koučingo specialistams neverta džiaugtis, kai pašnekovai įvardija pirmuosius veiksmus. Taip, tai yra geras progresas, tačiau jūs turite paprašyti pašnekovų šiuos veiksmus giliai apgalvoti ir numatyti ne tik tai, kas bus daroma, tačiau ir tai, kaip tai bus daroma.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.