Koučingo pokalbių metu pašnekovai suranda ne vieną idėją, kurios gali jiems pasirodyti priimtinos, tačiau problemų kyla, kai reikia pasirinkti geriausią idėją. Tokiu atveju nepakanka sudėlioti vien tik pliusų ir minusų. Reikalinga pasverti kiekvieną iš jų. Išjausti kiekvieną pliusą ir minusą.

Prisiminiau vieną moterį, kuri ieškojo sprendimo, kokią veiklą ir kokiomis aplinkybėmis ji galėtų pasirinkti. Visos keturios galimybės, apie kurias ji papasakojo, jai tiko. Iš pažiūros visos atrodė logiškos ir pagrįstos. Apie šias idėjas ir jų privalumus vieną prieš kitą mes kalbėjome dvi koučingo sesijas. Tai buvo gyvenimiški sprendimai, visi vedantys į svaris pasekmes. Buvo nelengva, nes kiekviena iš idėjų turėjo gerą argumentaciją, tad priimtinos atrodė visos.

Vis tik jaučiau, kad mano klientė žino, kuris iš jos pateiktų sprendimų yra geriausias. Žino, tačiau tas žinojimas yra pakankamai giliai, mėgstu sakyti, kad žino, bet dar nežino, kad žino. Kita vertus, ar įmanoma tai sužinoti pokalbio metu? Ar sprendimas tikrai yra geriausias, mano pašnekovė sužinos tik jį įgyvendinusi. Ar išeiti iš nemylimo darbo ir imtis naujos veiklos? Sužinosime tik tai padarę. Ar išvykti mokytis į užsienį ir ten likti porai metų? Sužinosime tai tik padarę.

Žmonės kankinasi ieškodami geriausių variantų, sugalvoja jų daugybę vien tik tam, kad galėtų palyginti juos tarpusavyje – rasti pagrindimą tam sprendimui, kuris blankia šviesa išsiskiria iš kitų. Bandydami tai padaryti, mes priešiname šį sprendimą su kitais, ieškome gerų, vieną ar kitą kryptį pateisinančių istorijų. Kiek kartų pirkote kokią nors prekę ir, nors vėliau šiek tiek gailėjotės išleidę pinigus, vis tik įrodėte sau, kad tie (dar vieni) nauji batai tikrai pravers? Taip, vadinu tai istorijomis, kurias sau pasakojame, kad patikėtume kitomis istorijomis.

Viena koučingo technika, kuri padeda išsirinkti sprendimą iš daugelio galimų priklauso darbo su metaforomis metodų šeimai. Ją vadinu sankryžos metafora.

Nuo ko pradėti?

Paprašau pašnekovų savo pasirinkimą įsivaizduoti kaip sankryžą, o jų sugalvotus sprendimus – keliais, kurie šioje sankryžoje prasideda. Pirmieji klausimai:

Koks jausmas būti šioje sankryžoje?

Kiek kelių veda iš šios sankryžos?

Kuris kelias atitinka kiekvieną tavo pasirinktą sprendimą?

Apibūdink kiekvieną iš šių kelių? (Patikslinantys klausimai: Kokia šio kelio danga? Kokios šalikelės? Kaip toli veda šis kelias? Kas jo gale? Kokios reikšmės yra šis kelias? Ir pan.)

Jeigu pradėtum eiti šiek tiek kiekvienu iš šių kelių, koks jausmas apimtų?

Kur veda kiekvienas iš šių kelių?

Jeigu reikėtų pradėti eiti kuriuo nors iš kelių, kurį dabar pasirinktum ir kodėl?

Kuriuo keliu nėjęs gailėtumeisi?

Keletas svarbių dalykų: pirma, pašnekovas dar niekur neina, mes tik tyrinėjame šiuos kelius, lyg tyrinėtume žemėlapį. Jokio sprendimo dar nedarome, daugiau kalbame apie jeigu. Antra, labai svarbu leisti pašnekovui pajausti intuityviai, kuris kelias jį traukia labiau ir dėl ko. Trečia, nepraleiskite detalių, tegu pašnekovas šiuos kelius apibūdina kuo vaizdžiau. Kai kurie kalbės apie žvyrkelį arba lygų asfaltą. Galite klausti kokio pobūdžio tai žvyrkelis, jeigu tai asfaltas – kokio lygumo danga. Kuo ilgiau pašnekovas bus metaforoje, tuo daugiau detalių pamatys. Kuo jų daugiau, tuo pasirinkimo kriterijai bus aiškesni.

Kaip tęsti?

Ko gero pašnekovas intuityviai pasirinko vieną ar dvi jam patraukliausias kelius – alternatyvas. Išeikite iš metaforos ir grįžkite prie anksčiau įvardintų sprendimų. Klauskite:

Kai apžiūrėjai tuos kelius, kuris iš sprendimų tau dabar atrodo geriausias ir dėl ko?

Tu minėjai, kad šiame kelyje yra daug duobių, ką jos reiškia?

Tu minėjai, kad šis kelias nėra reikšmingas, tiesiog vieškelis, bet tu sakai, kad tave traukia eiti juo. Tuo tarpu kitas kelias su puikia danga ir veda tiesiai, tačiau juo eiti tu atsisakai, paaiškink, kaip čia yra?

Tu minėjai, kad kelyje yra daugiau žmonių, kas jie, apibūdink juos?

Šiame etape pašnekovas geriau susipažįsta su savo sprendimais, neretai pamato naujus savo idėjų aspektus. Kitaip tariant, šis metodas stipriai didina įsisąmoninimą ir padeda į dienos šviesą ištraukti anksčiau nematytus dalykus. Galite reaguoti ir taip:

Kai kalbėjai apie tą vieškelį pastebėjau, kad pradėjai šypsotis, dėl ko?

Kai pasakojai man apie tą lauką šalia kelio atrodei susimastęs, dėl ko?

Galite gilinti savo klausimus:

Papasakok, kaip tave einantį šiuo keliu apibūdintų tie žmonės, kuriuos tame kelyje tu matei?

Papasakok apie šį kelią iš tų kitų žmonių perspektyvos. Dabar tu esi vienas iš jų. Ką matai?

Kaip šį kelią apibūdintų tavo artimieji, ar jie norėtų juo keliauti?

Toks pagilinimas padeda geriau pamatyti sprendimą iš įvairių perspektyvų. Tikslindamiesi naudokite tik kliento žodžius, nepateikite savo metaforų. Stenkitės kaip įmanoma mažiau įsijausti į kliento pasakojamą vaizdą, tačiau sekite kiekvieną detalę ir būdą, kaip viskas pateikiama.

Kaip pabaigti pokalbį?

Pokalbis baigiamas palengva paliekant metaforą nuošalyje ir grįžtant prie anksčiau svarstytų sprendimų. Galite klausti:

Kai pasikalbėjome apie visus kelius, kaip dabar jautiesi?

Sakai kad tau atrodo, kad geriausia daryti X. Kiek esi tuo tikras?

Kiek tiki šio pasirinkimo sėkme? Kuo paremtas šis tikėjimas?

Tokiais klausimais padedame pašnekovui sutvirtinti savo sprendimą. Dažnai žmonės pasako, kad po tokio pokalbio savo sprendimus jie mato kitaip, kad kai kurie dalykai jiems aiškesni. To ir siekiame, kad būtų aiškiau ir atsirastų daugiau jėgų pradėti kelią.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.