Tie, kas šiek tiek girdėjo apie koučingą, tikrai žino, kad klausimai koučinge atlieka vieną pagrindinių vaidmenų, o svarbiausias jų – skatinti žmogaus mastymą ir naują patyrimą. Pradėję mokytis koučingo pirmiausia mokomės formuluoti gerus klausimus. Pradžioje kiek baiminamės, mūsų žodžiai pinasi ir galiausiai gimsta klausimas kuriuo mes patys būname pusėtinai patenkinti. Ilgainiui išmokstame užduoti gerus klausimus, tokius, kurie tarsi nuneša mūsų pašnekovą į reikiamą gylį, nes būtent ten vyksta didieji pokyčiai.

Čia noriu pateikti keletą kriterijų, kurie ypač svarbūs formuluojant koučingo klausimus. Tai gali būti naudinga visiems koučingo praktikams.

Pirmiausia įsitikinkite, kad klausimas kurį keliate savo klientui, yra asmeninis. Klausimas turi būti tik apie jūsų klientą ir liesti tik jo pasaulį. Jis turi būti klientui aktualus, atsakinėdamas į tokį klausimą jūsų pašnekovas turi norėti keliauti po savo paties sąmonės labirintus. Pateikdamas atsakymą jis turi jausti savo paties žodžių svorį ir prasmę. „Kaip tu nori pasikeisti?“, „Kuo savarbus tau yra tavo tikslas?“, „Iš ko tu suprasi, kad esi reikiamame kelyje?“ tai bus asmeniniai, įsisąmonijimą skatinantrys klausimai.

Klausimai kuriuos užduodate koučinge turi skatinti emocijas. Apie tokius klausimus sakoma, kad jie skamba tarsi varpas. Žinoma, mes nesiekiame sugluminti ar sutrikdyti savo pašnekovo, tačiau atsakinėdamas į užduotą klausimą, jis turi jausti savotišką savęs pažinimo jaudulį. „Ką tu jauti kai dabar kalbi apie šį norą?“, „Įsivaizduok save, kai pasieksi savo tikslą – koks tu tuomet būsi?“. Tikiuosi, kad šie klausimai paskatins jūsų kliento širdį plakti šiek tiek greičiau, nes kalbėdamas jis įsivaizduos naują save.

Klausimas turi būti tikslus ir aštrus, tarsi taiklus šūvis. Čia turėtume kalbėti ne tik apie konkretų klausimą, bet ir apie tinkamą momentą šiam klausimui užduoti. Žiūrint iš techninės pusės, klausimas turi būti kuo trumpesnis ir aiškesnis. Jis turi taip nuaidėti pašnekovo galvoje, kad šis neprašytų klausimo pakartoti ar papildyti. „Kiek tu pats tiki šiuo tikslu?“, „Kokią naudą tu gausi pasiekęs šį tikslą?“

Geras bus tas klausimas, kuris skatins papildomas mintis. Tai tarsi gitaros efektas „reverb“, kuris kaskart užgavus stygą ataidi keletu panašių pasikartojimų. Kaip sakė Sokratas, atsakymas į klausimą turi skatinti kitą klausimą: „Kokias išvadas darai iš to ką įvardijai? „Kaip tau skamba šios išvados?“, „Kiek esi įsitikinęs šių išvadų teisingumu dabar?“

Ir galiausiai geri klausimai yra atviri, skatinantys platų atsakymą. Tai daugiau filosofiniai, egzistenciniai ar prasmės klausimai. „Kuo remdamiesi galvojate, kad esate gera komanda?“, „Iš ko tu supranti, kad gyvenime priimi gerus sprendimus?“

Parašęs šį tekstą supratau, kad nerandu atsakymo į klausimą: kas sunkiau – suformuluoti klausimą, ar surasti į jį atsakymą?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.