Pradėję mokytis koučingo daugelis žmonių pirmiausia atkreipia dėmesį į klausimų uždavimą, nes galvoja, kad uždavus gerą klausimą vyks geras koučingas. Nebūtinai. Daugiau praktikuojantis išryškėja klausymosi įgūdžių svarba, santykio su pašnekovu kūrimo aspektai ir kiti svarbūs dalykai, be kurių koučingas būtų ne koučingas.

Žinoma, gebėjimas formuluoti klausimus yra svarbus įgūdis ir, reikia pasakyti, kad pramokę užduoti gerus klausimus žmonės pajunta padarę progresą koučingo praktikoje. Smagus jausmas, kai kitą žmogų paskatini susimąstyti. Paradoksalu, tačiau norint užduoti gerus klausimus, pirmiausia reikia galvoti ne apie naujų klausimų mokymąsi, tačiau reikia atmokti užduoti neteisingus klausimus. Koučinge netinka užduoti klausimus taip, kaip mes juos užduodame įprastuose pokalbiuose.

Šiame praktiniame tekste pateiksiu dažniausiai pasitaikančias blogų koučingo klausimų rūšis ir pavyzdžius.

Į turinį orientuojantys klausimai

Kadangi koučingo pokalbio vedantieji labai nori padėti savo pašnekovui rasti gerų sprendimų. Nekantraudami tą padaryti, jie nejučia į klausimą įpina galimų sprendimų variantus arba, kitaip tariant, užpildo klausimą savu turiniu.

Ar tu negalvoji, kad tu turėtum pasikalbėti su Arūnu?

Ar nemanai, kad reikėtų pradėti planuoti jau kitą savaitę…?

Pašnekovas, išgirdęs tokius klausimus, išjungia savo mąstymą ir pradeda galvoti apie pasiūlytus variantus, kurie jam gali netikti arba tikti iš dalies.

Geri variantai:

Ką apie tai pasakytų Arūnas? (Vis tiek nukreipiantis, tačiau suteikiantis daugiau laisvės galvoti).

Kada geriausia būtų pradėti? (Leidžiame apsispręsti pačiam pašnekovui).

Į pastangą orientuojantys klausimai

Šie klausimai labai panašūs į aukščiau minėtus. Tačiau čia akcentuojami ne sprendimo turinio aspektai, tačiau pašnekovo pastanga. Lyg nurodoma, kad jis turėtų daryti kažką geriau, daugiau ar mažiau.

Galbūt tu turėtum labiau pasigilinti į šį klausimą?

O jeigu tu pabandytum, negi nemanai, kad pavyks?

Tokie klausimai ginčija pašnekovo pastangas ir tarsi nubraukia jas neišsiaiškinus visų pašnekovo galimybių ir jas įgalinančių prielaidų.

Geri variantai:

Ko tau trūksta, kad šis dalykas tau būtų aiškesnis? (Suteikiame pašnekovui galimybę įvardinti trūkstamus resursus, kurių reikia jo pastangoms).

Kokias kliūtis matai? (Teiraujamės, kas galimai riboja pašnekovo pastangas).

Alternatyvas pateikiantys klausimai

Tokie klausimai dažniausiai pateikiami kaip serija klausimų, kur kiekvienas iš klausimų skamba kaip alternatyvus pasiūlymas.

Ar tau geriau būtų pradėti šiemet, ar kitais metais?

Ar tu geriau pasikalbėsi su Arūnu, ar gal iš viso nekalbėsi, ar vis tik gal geriau parašysi jam?

Šie klausimai taip pat gali būti nukreipti į pastangas arba turinį. Jie užteršia pokalbį svetima medžiaga, o pašnekovas pradeda svarstyti jam pasiūlytus variantus kaip meniu. Koučingo pokalbio vedantysis rizikuoja, kad pašnekovas savų variantų taip ir neatras, dar daugiau, galbūt jis net atmes visus pasiūlymus.

Geri variantai:

Kada norėtum pradėti? (Leidžiame pašnekovui spręsti)

Jaučiu, kad galimybių čia yra daug. Kas tau atrodo priimtiniausia? (Leidžiame pašnekovui pačiam apibendrinti savo mintis ir idėjas, tegu jis pasirenka jam artimiausią iš jų)

Klausimas kodėl?

Kartą mačiau, kaip kelių metų berniukas nukrito nuo dviračio, o jo tėtis pribėgęs jo piktai paklausė: tai kodėl tu nukritai?! Berniukas ėmė dar labiau verkti. – Tėti, nukritau dėl gravitacijos ir mano kūno motorikos, – tikriausiai galėjo atsakyti vaikas, tačiau, matyt, nepagalvojo ir apsiašarojo.

Suaugusieji į klausimą kodėl? reaguoja panašiai tik neverkia. Paprašyti atsakyti į klausimą kodėl? mes imame nejučia gintis ir teisintis, tarsi būtume prasižengę. Šis klausimas neveiksmingas tais atvejais, kai ginčijamas koks nors sprendimas ar pasirinkimas:

Tai kodėl tu nepasikalbėjai su Arūnu?

Kodėl tu galvoji, kad…?

Užduodantis tokius klausimus aiškiai duoda suprasti, kad būtų buvę gerai pasikalbėti su Arūnu. Antrame variante ginčijama pašnekovo nuomonė.

Geri variantai:

Ką apie tai pasakytų Arūnas (skatiname pašnekovą galvoti apie Arūną kaip apie galimą resursą neprimesdami būtinybės su juo pasikalbėti)

Papasakok daugiau apie šį dalyką…(neginčijame pašnekovo nuomonės, tačiau smalsaujame išgirsti jos pagrindimą)

Klausimas kodėl? tinka, kai norime išsiaiškinti ką nors svarbaus apie kokias nors aplinkybes, tačiau ne apie pašnekovą:

Pašnekovas: tada ji man pasakė, kad ji nepakęs mano rezultatų, nes jau antrą mėnesį mūsų skyrius nevykdo planų.

Pokalbio vedantysis: kodėl jūsų skyrius nevykdo planų?

Šiame epizode pašnekovas nėra atakuojamas klausimu kodėl?, jo teiraujamasi apie aplinkybes ir jų priežastis.

Jei jaučiate, kad kodėl? sprūsta pro lūpas, keiskite jį nuosaikesniu, ne tokiu aštriu variantu – dėl ko?

Apibendrinant, nėra lengva užduoti švarų klausimą, nes kiekvienas jų kyla ne tik iš to, ką sako pašnekovas, bet ir iš to, kaip jį girdi koučingo pokalbio vedantysis. Pastarasis gali užduoti klausimą vedinas savo bereikalingo smalsumo ar noro gelbėti pašnekovą, patarti jam, nukreipti jį. Neplanuokite klausimų į priekį ir stenkitės formuluoti juos tik iš to, ką jums sako prieš jus sėdintis žmogus. Klausimai turi dirbti – jie turi skatinti mąstyti ir rastis mintims.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.