Sveiki, Tomai, – anądien man paskambino vienos įmonės personalo vadovė. Su ja pasikalbėjome apie galimybę teikti koučingo paslaugas. Be įprastų darbinių klausimų ji pasiteiravo, kiek man metų. Keturiasdešimt, – atsakiau. Puiku, labai gerai, – užtikrintai sureagavo ji. Kai paklausiau, kuo jai svarbus mano amžius, ji pasakė, kad, jos nuomone, koučingo specialisto amžius turi atitikti jo kliento amžių. Palinkėjome vienas kitam geros dienos ir atsisveikinome sutarę tolimesnius veiksmus.

Galvoju apie amžių ir prisimenu savo studijas su koučingo specialistais iš Jungtinės Karalystės. Tada jaučiausi keistokai, nes grupėje tuo metu buvau pats jauniausias žmogus. Tuo metu man buvo 34.

Dar prisiminiau. Vienoje ICF Lietuva Koučingo Akademijoje lektorė iš užsienio stebėjosi, kad mūsų koučingo specialistų bendruomenė yra pakankamai jauna. Kaip jūs pasirenkate klientus? Kaip jus renkasi klientai?, – tuomet klausė ji lyg norėdama duoti suprasti, kad koučingo specialistų amžius yra svarbus reikalas. Ko gero tikrai svarbus reikalas, – tada pagalvojau.

Ši tema neseniai sugrįžo, tad pirmiausia pradėjau nuo įvairių koučingo specialistų diskusijų analizės. Gilindamasis į įvairius pasisakymus interneto forumuose, o taip pat į rimtus ir nelabai straipsnius, susidariau tokį įspūdį, kurį apibendrinsiu žemiau. Skaityti daugiau…

Pradėję mokytis koučingo daugelis žmonių pirmiausia atkreipia dėmesį į klausimų uždavimą, nes galvoja, kad uždavus gerą klausimą vyks geras koučingas. Nebūtinai. Daugiau praktikuojantis išryškėja klausymosi įgūdžių svarba, santykio su pašnekovu kūrimo aspektai ir kiti svarbūs dalykai, be kurių koučingas būtų ne koučingas.

Žinoma, gebėjimas formuluoti klausimus yra svarbus įgūdis ir, reikia pasakyti, kad pramokę užduoti gerus klausimus žmonės pajunta padarę progresą koučingo praktikoje. Smagus jausmas, kai kitą žmogų paskatini susimąstyti. Paradoksalu, tačiau norint užduoti gerus klausimus, pirmiausia reikia galvoti ne apie naujų klausimų mokymąsi, tačiau reikia atmokti užduoti neteisingus klausimus. Koučinge netinka užduoti klausimus taip, kaip mes juos užduodame įprastuose pokalbiuose.

Šiame praktiniame tekste pateiksiu dažniausiai pasitaikančias blogų koučingo klausimų rūšis ir pavyzdžius.

Į turinį orientuojantys klausimai

Kadangi koučingo pokalbio vedantieji labai nori padėti savo pašnekovui rasti gerų sprendimų. Nekantraudami tą padaryti, jie nejučia į klausimą įpina galimų sprendimų variantus arba, kitaip tariant, užpildo klausimą savu turiniu.

Ar tu negalvoji, kad tu turėtum pasikalbėti su Arūnu? Skaityti daugiau…

Mano puikūs kolegos iš OVC Consulting kompanijos apklausė 222 įvairių Lietuvos įmonių darbuotojus ir išsiaiškino, kaip yra su grįžtamojo ryšio teikimu, gavimu ir jo kokybe. Štai pagrindinės įžvalgos iš tyrimo, kurio rezultatus galite parsisiųsti iš čia ir panaudoti savo pristatymuose (išlaikant tiesioginę nuorodą į OVC Consulting).

Vadovai grįžtamąjį ryšį darbuotojams suteikia retai.

Darbuotojams iš vadovų labiau trūksta pagyrimų nei kritikos.

Darbuotojus tenkina vadovų grįžtamojo ryšio kokybė.

Parsisiųsti tyrimą.

Klinikinis psichologas Antanas Mockus vėl čia ir specialiai Coachingblog.lt jis parengė savo įspūdžius iš ICF Lietuva organizuojamos kasmetinės koučingo konferencijos, kurioje be kitų įdomių pranešimų buvo diskutuojama apie koučingo ir psichologijos santykį.

Esu klinikinis psichologas Antanas Mockus. Nesu koučingo specialistas ir kol kas juo neplanuoju būti. Mano pažintis su koučingu prasidėjo nuo kritiškų pastebėjimų, skepsio išsakymo asmeninėje feisbuko paskyroje. Pagrindinis oponentas ir žmogus, kuris netiesiogiai paskatino gilintis į koučingą (juk reikia medžiagos kontra-argumentams!), buvo koučingo specialistas Tomas Misiukonis, rašantis kritinio mąstymo nestokojantį tinklaraštį Coachingblog.lt. Jame dalinausi savo mintimis apie koučingą. Vėliau norėdamas paskatinti kolegas pasidomėti koučingu ir susidaryti nuomonę apie jį, surengiau diskusiją kasmetiniame Lietuvos psichologų kongrese. Ir štai jau sudalyvavau ICF Lietuva koučingo konferencijoje. Taigi, mano pažintis su koučingu tęsiasi toliau ir jaučiu, kad tai ne pabaiga. O dabar norėčiau pasidalinti įspūdžiais, pamąstymais po konferencijos, kuriuose taip pat atsispindi kiek apibendrintas ir dabartinis mano santykis su koučingu. Skaityti daugiau…

Dalinuosi savo pranešimo iš ICF Lithuania „ICF ON TOUR 2015″ skaidrėmis. Tiems, kurie buvote, ačiū už šiltas akis. Tiems, kurie nebuvote, tikiuosi, kad patiks. Viskas apie mano kelią koučinge ir su kokiais sunkiais klausimais susidūriau.

Matyti skaidres

Iki šiol rubrikoje Koučingo Žmonės kalbinau koučingo specialistus, psichologus, psichoterapeutus ir mokslo žmones. Žinia, didelį dėmesį skiriu koučingo plėtrai organizacijose, tad nusprendžiau paimti interviu iš vadovo, kuris, tikrai žinau, taiko koučingo metodikas savo darbe. Tai – Linas Januševičius, SEB banko Verslo plėtros departamento vadovas, kuris kasdien dirba su 40 žmonių komanda. Lino vadovaujamas  departamentas kuria beveik visas banko paslaugas, procesus bei darbo su klientais strategijas. Linas atsakingas už ryšių su klientais valdymą, banko filialų tinklą ir elektroninę bankininkystę. Pakankamai reikalų, kad gyvenimas neatrodytų nuobodus.

Linai, žodis koučingas vadovų tarpe toks pat populiarus kaip ir žodžiai pokyčiai, iššūkiai, rezultatai, klientai… Kas tai – vadybos panacėja, dar viena mada organizacijose, o gal būdas kažkaip paveikti žmones? Galbūt personalo valdymo specialistai pernelyg sureikšmina šį ugdymo būdą ir jis iš tiesų menkai pasiteisina?

Ar koučingas dar viena mada? Turbūt, taip. Ar panacėja? Nežinau. Tačiau vien dėl to, kad koučingas dabar, iš tiesų, yra madingas daugelyje organizacijų, jis, kaip metodas, nuo to nepasidaro nei blogesnis, nei geresnis. Tai tiesiog dar vienas žmogaus ugdymo būdas, kuris, jei naudojamas tinkamai, net jei ir nebus panacėja, tikrai duos rezultatų. Bet man atrodo svarbiausia yra ne paties koučingo, kaip tokio, mada. O tai, kad daugelyje organizacijų tampa ne šiaip madinga, o tiesiog privaloma kalbėti, galvoti apie darbuotojų ugdymą. O ar daryti tai su koučingo pagalba ar kitaip, gal ne pats svarbiausias klausimas. Skaityti daugiau…

Dalinuosi LRT radijo laida, kurioje kalbėjome apie tai, kad mums trukdo keistis ir ką su tuo daryti. Palietėme motyvacijos klausimus ir, žinoma, spėjome duoti lazdų besaikiam motyvacinių citatų srautui socialiniuose tinkluose.

Laidą vedė Agnė Kairiūnaitė, o kartu su manimi diskutavo psichologė Gintė Gudzevičiūtė.

KLAUSYTI.

Andrius Užkalnis duoda interviu Coachingblog.lt ir paaiškina dalykus apie tobulėjimą, saviugdą bei sielos išsivalymą.

Andriau, ko gero jau esate rašęs apie viską, tačiau radau jums temą, apie kurią regis dar nekalbėjote. Noriu paklausti apie visokius populiariosios psichologijos reikalus. Kaip paaiškintumėte augantį žmonių susidomėjimą populiariąja psichologija?

Nes vis daugiau žmonių patikėjo, kad jie, o ne kažkas, yra savo gyvenimo šeimininkai. Tie, kas galvoja apie tai, kaip patobulinti save, yra puikūs, nes jie bent jau niekada nekalbės apie tai, kaip reikia didinti minimalią alga (jiems minimali alga apskritai nerūpi – jie dirba už didesnę) ir nekaltins valdžios dėl savo nesėkmių.

Žiūrėkit, kaip paprasta. Savo gyvenimo šeimininkas klausia: „ko aš noriu, ko man reikia, kad turėčiau tai, ko noriu, ir kur aš tai galiu gauti?“. Tam labai padeda išsinagrinėjimas, ką žmogus pats daro gyvenime ir kodėl, ir kas jam sekasi, o kas ne. Ir ką reikia keisti. Skaityti daugiau…

 

Coachingblog.lt viešnia saviugdos lektorė, karjeros ir gyvenimo koučingo specialistė Danguolė Kraskauskienė atliko naujojo ICF koučingo specialistų etikos kodekso analizę ir dalinasi jos apibendrinimu. Verta žinoti visiems, kurie praktikuoja koučingą.

Tikriausiai kaip ir daugumoje koučingo mokyklų, mano studijos prieš porą metų prasidėjo nuo to, kad kartu su mokytoja skaitėme profesinį etikos kodeksą, aiškinomės jo svarbą, nagrinėjomės, kas slepiasi už formuluočių ir pasirašėme po juo. Tik po to prasidėjo tikrosios koučingo studijos. Dar ir šiandien, atsivertusi segtuvą su mokymų medžiaga, pirmiausiai pamatau savo parašą – pažadą siekti profesionalumo. Skaityti daugiau…

Koučingo pokalbių metu pašnekovai suranda ne vieną idėją, kurios gali jiems pasirodyti priimtinos, tačiau problemų kyla, kai reikia pasirinkti geriausią idėją. Tokiu atveju nepakanka sudėlioti vien tik pliusų ir minusų. Reikalinga pasverti kiekvieną iš jų. Išjausti kiekvieną pliusą ir minusą.

Prisiminiau vieną moterį, kuri ieškojo sprendimo, kokią veiklą ir kokiomis aplinkybėmis ji galėtų pasirinkti. Visos keturios galimybės, apie kurias ji papasakojo, jai tiko. Iš pažiūros visos atrodė logiškos ir pagrįstos. Apie šias idėjas ir jų privalumus vieną prieš kitą mes kalbėjome dvi koučingo sesijas. Tai buvo gyvenimiški sprendimai, visi vedantys į svaris pasekmes. Buvo nelengva, nes kiekviena iš idėjų turėjo gerą argumentaciją, tad priimtinos atrodė visos.

Vis tik jaučiau, kad mano klientė žino, kuris iš jos pateiktų sprendimų yra geriausias. Žino, tačiau tas žinojimas yra pakankamai giliai, mėgstu sakyti, kad žino, bet dar nežino, kad žino. Kita vertus, ar įmanoma tai sužinoti pokalbio metu? Ar sprendimas tikrai yra geriausias, mano pašnekovė sužinos tik jį įgyvendinusi. Ar išeiti iš nemylimo darbo ir imtis naujos veiklos? Sužinosime tik tai padarę. Ar išvykti mokytis į užsienį ir ten likti porai metų? Sužinosime tai tik padarę.

Žmonės kankinasi ieškodami geriausių variantų, sugalvoja jų daugybę vien tik tam, kad galėtų palyginti juos tarpusavyje – rasti pagrindimą tam sprendimui, kuris blankia šviesa išsiskiria iš kitų. Bandydami tai padaryti, mes priešiname šį sprendimą su kitais, ieškome gerų, vieną ar kitą kryptį pateisinančių istorijų. Kiek kartų pirkote kokią nors prekę ir, nors vėliau šiek tiek gailėjotės išleidę pinigus, vis tik įrodėte sau, kad tie (dar vieni) nauji batai tikrai pravers? Taip, vadinu tai istorijomis, kurias sau pasakojame, kad patikėtume kitomis istorijomis. Skaityti daugiau…

5 - 42««...34567...102030...»»