Coachingblog.lt viešnia saviugdos lektorė, karjeros ir gyvenimo koučingo specialistė Danguolė Kraskauskienė atliko naujojo ICF koučingo specialistų etikos kodekso analizę ir dalinasi jos apibendrinimu. Verta žinoti visiems, kurie praktikuoja koučingą.

Tikriausiai kaip ir daugumoje koučingo mokyklų, mano studijos prieš porą metų prasidėjo nuo to, kad kartu su mokytoja skaitėme profesinį etikos kodeksą, aiškinomės jo svarbą, nagrinėjomės, kas slepiasi už formuluočių ir pasirašėme po juo. Tik po to prasidėjo tikrosios koučingo studijos. Dar ir šiandien, atsivertusi segtuvą su mokymų medžiaga, pirmiausiai pamatau savo parašą – pažadą siekti profesionalumo.

Tačiau kai prieš trejetą mėnesių virtualioje erdvėje šmėkštelėjo žinutė apie atnaujintą Tarptautinės koučingo specialistų federacijos (ICF) etikos kodeksą, sugebėjau tik greitomis permesti jį akimis. Iš pirmo žvilgsnio nepastebėjau didesnių pokyčių, bet vidinis balsas priekaištavo, kad tai ne tas dokumentas, kurį reikia skaityti atmestinai. O kas jei atsirado reikalavimai, kurių tiesiog negalėsiu laikytis?

Prisipažinsiu, nesu labai pažangi – naująją etikos kodekso redakciją prisiruošiau nagrinėtis tik prieš porą savaičių, užtat taip „užsikabinau“, kad sąžiningai prasirausiau ne tik oficialiame ICF klausimų (FAQ) puslapyje, diskusijose, bet ir paklibinau kolegas iš užsienio. Šiame straipsnelyje visų savo atradimų nesutalpinsiu, bet noriu pasidalinti tais aspektais, kurie man pasirodė svarbiausi ir įdomiausi. Gal būt jie bus naudingi ir Jums?

Ką naujo sau atradau šioje etikos kodekso redakcijoje?

Jei ankstesnė dokumento redakcija skirstė atskirus koučingo specialisto veiksmus, į kategorijas, kas yra gerai, o kas ne (tai atspindėjo ir formuluotės „visada“, „niekada“ ir pan.), tai šioje redakcijoje kviečiama suvokti pačios etikos sąvoką ir principus, apsprendžiančius koučingo specialisto darbą ir elgesį net tose situacijose, kurios kodekse konkrečiai nėra aptariamos.

Išplėstos ir etikos kodekso taikymo ribos – jis galioja ne tik santykiuose su klientais, ar kitais koučingo specialistais, bet ir su studentais, kitais asmenimis, su kuriais esate siejami mentorystės ar supervizijų ryšiais.

Nauji pirmojo skyriaus punktai tiesiai ir nedviprasmiškai įpareigoja imtis veiksmų, pastebėjus neetišką ICF narių elgesį, o prireikus net pranešti apie jį organizacijos atstovams. Žinoma, kartais toks neetiškas elgesys gali būti susijęs su profesinės etikos normų nežinojimu ar nesuvokimu, todėl ICF iš savo narių reikalauja dalintis žiniomis apie etikos normas, auginti sąmoningumą bei supratimą visuose koučingo santykių lygiuose.

Kitaip tariant, jei matote, kad jūsų kolega koučingo specialistas veda bandelių kepimo kursus, pavadinęs tai koučingu ir už solidžią sumą kviečia jus prisijungti prie programos kaip „koučingo ekspertą“, jūs ne tik kad esate įpareigoti laikytis nuo tokių projektų atokiai, jūs privalote aiškiai įvardinti kolegai, kur jis klysta. Žinoma, jei esate profesionalas, kaip skelbiatės.

Antrasis skyrius mane maloniai nustebino tuo, kad atsisakyta gan painios formuluotės apie tinkamus ir nelabai rekomenduojamus būdus atsiskaityti už koučingo paslaugas. Naujame dokumente apsiribojama sakiniu, kuris lietuviškai skamba maždaug taip: „Kaip koučingo specialistas gerbsiu teisingą koučo / kliento santykį, nepriklausomai nuo atsiskaitymo formos“. O štai, kas yra „teisinga“ yra paliekama spręsti patiems specialistams. Tiesa, reikalavimo būti maksimaliai sąžiningu ir skaidriu su savo klientu, niekas nepašalino – nepamirškite jo laikytis.

Trečiajame skyriuje atsirado labai konkretus įpareigojimas visus susitarimus su visais koučingo santykio dalyviais aiškiai, konkrečiai ir sąžiningai aptarti ir užfiksuoti PRIEŠ įgyvendinant patį santykį: „Kaip koučingo specialistas pasižadu kruopščiai išaiškinti ir įsitikinti, kad mano klientas ir rėmėjas prieš pirmąjį susitikimą ar pirmojo susitikimo metu suvoktų koučingo pobūdį, konfidencialumo ribas, finansinius susitarimus ir kitas koučingo susitarimo sąlygas“.

Taigi, kol klientas / rėmėjas nesuvokia, kas tas koučingas iš esmės ir kaip praktiškai jis gali padėti jo situacijoje, apie realų darbą negali būti net kalbos. Na, nebent norite aiškintis su rėmėju – įmonės vadovu, kodėl nepasakojate visko, ką sužinojote iš jo darbuotojo koučingo sesijoje, juk vadovas šventai tiki, kad „už tai sumokėjo“.

Beje, šiame skyriuje brėžiamos ribos ir romantiniams santykiams – koučingo specialistas įpareigojamas atidžiai vertinti ne tik savo asmeninius santykius, bet ir galimas situacijas tarp savo pagalbinio personalo bei klientų.

Ketvirtasis skyrius pasipildė, mano nuomone, labai svarbiu punktu, kuris įpareigoja klientą įspėti apie sąlygas, kada konfidencialumo susitarimas nebegalios – esant teismo nurodymui arba jei koučingo specialistui kiltų pagrįstų įtarimų, kad klientas gali kelti grėsmę sau ar aplinkiniams.

Kiek žinau, panašų susitarimą su klientais aptaria psichologai. Logiška, kad toks susitarimas turėtų nuskambėti ir koučingo specialisto kabinete. Ne paslaptis, kad koučingo sesijų metu klientams kartais iškyla labai netikėtų minčių ir ne visos jos nekaltos, švelnios ir pūkuotos.

Etikos kodekse atsirado penktasis skyrius „Nuolatinis tobulėjimas“. Tai žinoma, nereiškia, kad anksčiau koučingo specialistui nereikėjo mokytis bei domėtis profesijos naujienomis, tačiau džiugu, kad nuostata jog specialistas privalo nuolat augti,  įrašyta „juodai ant balto“. Tuo labiau, kad galimybių tam tobulėjimui tikrai yra ir labai įvairių.

Beje, šio rašinio pradžioje sąmoningai praleidau tą etikos kodekso dalį, kuri buvo skirta sąvokoms. Ne dėl to, kad jos būtų nesvarbios – atvirkščiai! Besiaiškindama, kas slepiasi po sąvokomis, nejučia susidūriau su klausimu – o koks pavadinimas tiksliausiai apibūdina mane, kaip koučingo specialistę?

Ne kartą teko girdėti, kad diplomai ir pavadinimai neatspindi tikrosios specialisto vertės. Iš dalies turiu sutikti – tą patį išsilavinimą įgiję žmonės gali stipriai skirtis kokybiškai. Kita vertus, klientai turi teisę žinoti, kokia (bent jau apytikriai) yra specialisto patirtis. Juk seniai nebereikia aiškinti, kodėl pradedantieji vairuotojai du metus važinėja mašinas „pasipuošę“ klevo lapu, o prie autobuso vairo sėda tik profesionalo teises turintis asmuo. Vargu ar norėtumėte, kad jūsų vaikus į tolimą kelionę vežtų „lapas“? Nemanau, kad koučingui turėtų būti taikomos išimtys.

Tad jei norite aiškiai identifikuoti savo, kaip koučingo specialisto patirtį, siūlau naudoti šias sąvokas:

Koučingo studentas – asmuo, kuris šiuo metu studijuoja koučingo mokykloje, ar koučingą kaip specializaciją universitete ar kitoje mokymosi įstaigoje.

Koučingo specialistas – asmuo, kuris yra baigęs su koučingo įgūdžiais susijusius mokymus. Dažniausiai šis terminas naudojamas kaip bendrinis pavadinimas visiems koučingo profesijos atstovams apibūdinti. Jis nenusako specialisto kvalifikacijos lygio.

Sertifikuotas koučingo specialistas – asmuo, baigęs bet kurią akredituotą (pavyzdžiui, ICF, ICTA ar kitą) koučingo programą, išlaikęs mokyklinį egzaminą ir turintis tai patvirtinantį sertifikatą.

Profesionalus koučingo specialistas – taip prisistatydami klientams jūs teigiate, kad turite reikiamą išsilavinimą – baigę akredituotą programą – ir koučingą praktikuojate kaip profesiją, iš jos verčiatės, kad tai nėra jūsų hobi, pomėgis, kuriuo užsiimate karts nuo karto.

ICF koučingo specialistas – ICF organizacijos narys, praktiškais taikantis ICF pagrindines kompetencijas ir įsipareigojęs laikytis ICF etikos kodekso.

ICF sertifikuotas koučingo specialistas – žmogus, baigęs akredituotą koučingo mokymų programą, surinkęs atitinkamą kiekį koučingo praktikos valandų, išlaikęs atitinkamo lygio ICF egzaminą ir turintis tai patvirtinantį sertifikatą  (ACC, PCC, MCC).

Pabaigai noriu pasidžiaugti, kad visame pasaulyje koučingas kaip profesija kasmet stiprėja. Ir pirmiausiai stiprėja dėka tų žmonių, kurie rimtai, atsakingai ir profesionaliai dirba tam, kad augtų patys ir padėtų augti kitiems. Kokia situacija bus Lietuvoje, priklauso tik nuo kiekvieno iš mūsų – koučingo bendruomenės narių – atsakingo ir profesionalaus elgesio.

P.S. ICF etikos kodeksą peržiūri ir redaguoja periodiškai – kas 3 metai. Tai daroma siekiant, kad kodeksas atspindėtų pokyčius, kurie vyksta koučingo pasaulyje. Naująjį ICF etikos kodeksą rasite čia.

Dokumentas prieinamas anglų, prancūzų, vokiečių, portugalų bei ispanų kalbomis. Lietuviškame ICF puslapyje kol kas pateikiama išversta tik ankstesnio dokumento versija.

One comment on “ICF etikos kodeksas atnaujintas – ar vis dar gali jo laikytis?

  1. Kęstutis on said:

    ICF etikos kodekse yra tik vieno specialisto apibrėžimas, ICF koučingo specialistas:
    ICF Coach: An ICF coach agrees to practice the ICF Core Competencies and pledges accountability to the ICF Code of Ethics.

    Visi kiti pavadinimai įneša tik sumaištį ir nepadeda klientui susigaudyti.
    Angliškai dar galima pateisinti, nes sporto treneris irgi coach, tačiau lietuviškai manau kad tik atstovaujantys profesiją gali vadintis koučingo specialistais. „sertifikuotas“ iš vis nepasako nieko, todėl nevartotinas, o nurodžius kas konkrečiai sertifikavo, jis tampa perteklinis. ICF akredituoja, bet ne sertifikuoja – toks mažas skirtumas.

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.