Mykolai, esate ir viešųjų ryšių profesionalas, ir artistas (grupė The Station). Pagaliau realizavote svajonę išleisti muzikos albumą. Ką reiškia užsiimti įvairia veikla, iš pažiūros lyg ir nesuderinama su tuo, ką darote profesiniame gyvenime? Juk pas mus vis dar įprasta manyti, kad žmonės turi užsiimti rimtais dalykais, o muzika yra tiesiog šiaip, lyg ir pramoga ar hobis?

Tomai, aš gal nesu tipinis verslininkas. Esu iš anglų kalbos profesorės ir akademiko bei menininko šeimos, mano brolis – poetas ir vertėjas. Mokiausi Čiurlionio meno mokykloje, vėliau grojau su keliomis grupėmis ir turėdamas laiko vis ką nors su muzika tyliai veikdavau, dar 19 buvau naktinių Poezijos Pavasario skaitymų vienas laureatų. Ir šiaip esu melomanas. Jei gyvenimas būtų pasisukęs kitaip, nebūtų buvę galimybių tapti konsultacinės įmonės vadovu sulaukus vos dvidešimt vienerių, beveik neabejoju, kad būčiau veikęs su menu.

Kita vertus – mano profesinė veikla nėra tokia jau nesuderinama su kūryba. Gera komunikacijos agentūra visuomet balansuoja tarp teisininkų ir reklamos agentūrų; tarp kostiumo, saugumo, profesionalumo bei kūrybiškumo, maišto ir netradicinio mąstymo. Profesionalumui ir žinioms savo gyvenime skyriau daug laiko, atėjo laikas lavinti ir kitą pusę. Reklamos ar viešųjų ryšių kūryba vis tik yra taikomasis žanras, sukurti kažką rimčiau vis tik labai sveika. Skaityti daugiau…

Klinikinis psichologas Antanas Mockus vėl čia ir specialiai Coachingblog.lt jis parengė savo įspūdžius iš ICF Lietuva organizuojamos kasmetinės koučingo konferencijos, kurioje be kitų įdomių pranešimų buvo diskutuojama apie koučingo ir psichologijos santykį.

Esu klinikinis psichologas Antanas Mockus. Nesu koučingo specialistas ir kol kas juo neplanuoju būti. Mano pažintis su koučingu prasidėjo nuo kritiškų pastebėjimų, skepsio išsakymo asmeninėje feisbuko paskyroje. Pagrindinis oponentas ir žmogus, kuris netiesiogiai paskatino gilintis į koučingą (juk reikia medžiagos kontra-argumentams!), buvo koučingo specialistas Tomas Misiukonis, rašantis kritinio mąstymo nestokojantį tinklaraštį Coachingblog.lt. Jame dalinausi savo mintimis apie koučingą. Vėliau norėdamas paskatinti kolegas pasidomėti koučingu ir susidaryti nuomonę apie jį, surengiau diskusiją kasmetiniame Lietuvos psichologų kongrese. Ir štai jau sudalyvavau ICF Lietuva koučingo konferencijoje. Taigi, mano pažintis su koučingu tęsiasi toliau ir jaučiu, kad tai ne pabaiga. O dabar norėčiau pasidalinti įspūdžiais, pamąstymais po konferencijos, kuriuose taip pat atsispindi kiek apibendrintas ir dabartinis mano santykis su koučingu. Skaityti daugiau…

Iki šiol rubrikoje Koučingo Žmonės kalbinau koučingo specialistus, psichologus, psichoterapeutus ir mokslo žmones. Žinia, didelį dėmesį skiriu koučingo plėtrai organizacijose, tad nusprendžiau paimti interviu iš vadovo, kuris, tikrai žinau, taiko koučingo metodikas savo darbe. Tai – Linas Januševičius, SEB banko Verslo plėtros departamento vadovas, kuris kasdien dirba su 40 žmonių komanda. Lino vadovaujamas  departamentas kuria beveik visas banko paslaugas, procesus bei darbo su klientais strategijas. Linas atsakingas už ryšių su klientais valdymą, banko filialų tinklą ir elektroninę bankininkystę. Pakankamai reikalų, kad gyvenimas neatrodytų nuobodus.

Linai, žodis koučingas vadovų tarpe toks pat populiarus kaip ir žodžiai pokyčiai, iššūkiai, rezultatai, klientai… Kas tai – vadybos panacėja, dar viena mada organizacijose, o gal būdas kažkaip paveikti žmones? Galbūt personalo valdymo specialistai pernelyg sureikšmina šį ugdymo būdą ir jis iš tiesų menkai pasiteisina?

Ar koučingas dar viena mada? Turbūt, taip. Ar panacėja? Nežinau. Tačiau vien dėl to, kad koučingas dabar, iš tiesų, yra madingas daugelyje organizacijų, jis, kaip metodas, nuo to nepasidaro nei blogesnis, nei geresnis. Tai tiesiog dar vienas žmogaus ugdymo būdas, kuris, jei naudojamas tinkamai, net jei ir nebus panacėja, tikrai duos rezultatų. Bet man atrodo svarbiausia yra ne paties koučingo, kaip tokio, mada. O tai, kad daugelyje organizacijų tampa ne šiaip madinga, o tiesiog privaloma kalbėti, galvoti apie darbuotojų ugdymą. O ar daryti tai su koučingo pagalba ar kitaip, gal ne pats svarbiausias klausimas. Skaityti daugiau…

Andrius Užkalnis duoda interviu Coachingblog.lt ir paaiškina dalykus apie tobulėjimą, saviugdą bei sielos išsivalymą.

Andriau, ko gero jau esate rašęs apie viską, tačiau radau jums temą, apie kurią regis dar nekalbėjote. Noriu paklausti apie visokius populiariosios psichologijos reikalus. Kaip paaiškintumėte augantį žmonių susidomėjimą populiariąja psichologija?

Nes vis daugiau žmonių patikėjo, kad jie, o ne kažkas, yra savo gyvenimo šeimininkai. Tie, kas galvoja apie tai, kaip patobulinti save, yra puikūs, nes jie bent jau niekada nekalbės apie tai, kaip reikia didinti minimalią alga (jiems minimali alga apskritai nerūpi – jie dirba už didesnę) ir nekaltins valdžios dėl savo nesėkmių.

Žiūrėkit, kaip paprasta. Savo gyvenimo šeimininkas klausia: „ko aš noriu, ko man reikia, kad turėčiau tai, ko noriu, ir kur aš tai galiu gauti?“. Tam labai padeda išsinagrinėjimas, ką žmogus pats daro gyvenime ir kodėl, ir kas jam sekasi, o kas ne. Ir ką reikia keisti. Skaityti daugiau…

Tokį klausimą kelia Dr. Aistė Dromantaitė, kuri parašė šviežią straipsnį apie tai, kaip jai sekėsi diskutuoti apie koučingą respektabiliame psichologų kongrese „Ieškoti. Atrasti. Dalintis“.

Žinia, kad kolegos psichologai kelia pagrįstus (tik kartais labai jau ironiškus) klausimus apie koučingo metodą, veiklą bei profesiją, todėl, pasak Aistės, diskusija buvo tikrai karšta.

Nors į straipsnyje aptartus klausimus atsakymai labiau šioje srityje pažengusiose šalyse jau buvo atsakyti prieš gerą dešimtmetį, tikiuosi, kad šiandieniniai Aistės atsakymai bus naudingi ne tik klausimus kėlusiems. Tikiu, kad naudą gaus ir tie, kurie studijuoja koučingą ar žinių ieško savarankiškai, be tikslo patvirtinti savo išankstines neigiamas nuostatas. Skaityti daugiau…


Coachingblog.lt
pristato specialiai šiam tinklaraščiui parengtą interviu su Lėda Turai Petrauskiene (MCC) – ICF Global (Tarptautinė Koučingo Federacija) viceprezidente, koučingo specialiste, supervizore ir trenere.

Leda, esi didžiausios koučingo specialistų organizacijos pasaulyje – ICF Global valdybos narė, viceprezidentė. Kaip apibūdintum naujausias koučingo plėtros tendencijas pasaulyje? Kokiomis kryptimis pažengė koučingas per pastaruosius metus? Kur jis žengs toliau?

Įdomu, kad koučingas plinta visur, kur tik globalizacija įkelia savo kojas. Prieš kelerius metus Indijoje juokėsi iš koučingo ir sakė, kad giminių ir draugų ratas toks gausus, jog tinkamas klausytojas visada atsiras visiems gyvenimo klausimams. Šiandien mes matome, kad susidomėjimas koučingu labai sparčiai auga visuose žemynuose. Paskutinė ICF ir HCI (Human Capital Institute) bendra apklausa  irgi rodo, kad koučingo taikymas labai plečiasi ir įvairėja. Skaityti daugiau…

Coachingblog.lt atnaujina rubriką Koučingo Žmonės ir pristato specialiai šiai progai parengtą pokalbį su Antanu Mockumi – klinikiniu psichologu ir, kaip save pristato Antanas, žmogumi, kuriam tiesiog įdomu tyrinėti horizontus, kur susiduria tikra ir netikra, žinoma ir nežinoma. Šiame interviu Antanas pasidalino kritiška nuomone apie žmonių susidomėjimą psichologija bei įvairias jos atmainas, tame tarpe, ir koučingą.

Antanai, kurį laiką stebiu neišblėstantį žmonių susidomėjimą psichologija ir viskuo, kas su ja susiję. Seminarų, mokymų ir pranešimų gausa šiomis temomis ko gero yra pasiekusi ribą, kai jau darosi sunku visur suspėti ir viską sužinoti. Kaip paaiškintum šį fenomeną? Kokie yra teigiami ir neigiami tokio susidomėjimo aspektai?

Teigiamas aspektas, kad žmonės gali patenkinti nuo amžių juose glūdintį troškimą pažinti save ir kitus žmones, labiau suvokti tarpasmeninių santykių subtilybes. O tai, matyt, mums gyvybiškai svarbu, nes juk esame visuomeniniai gyvūnai (homo socius). Gimstame ir esame tarp kitų ir su kitais – tokia mūsų visų egzistencinė duotybė. Todėl didžiulė seminarų, mokymų ir pranešimų pasiūla atliepia į savęs ir kitų pažinimo poreikį tiek turiniu, tiek forma, tiek ir kaina. Tai labai gerai.

Neigiamas aspektas tame, kad Skaityti daugiau…

Coachingblog.lt pristato specialiai šiam portalui parengtą interviu su viena iš koučingo mokslo šviesuolių – Dr. Tatiana Bachikirova. Tatiana dėsto koučingo psichologijos disciplinas pasaulio universitetuose, yra augimo koučingo (developmental coaching) krypties kūrėja bei daugybės mokslo darbų koučingo srityje autorė. Jos knyga Developmental Coaching laikoma vienu reikšmingiausių profesionalios koučingo literatūros leidinių.

Jūs darbuojatės augimo koučingo (developmental coaching) srityje. Papasakokite plačiau apie šią sritį – kuo toks koučingas skiriasi nuo visiems gerai žinomų koučingo atmainų, tokių kaip gyvenimo koučingas (life coaching) ar vadovų koučingas (executive coaching)? Kokių įgūdžių koučingo specialistui reikia, kad jis galėtų taikyti augimo koučingą?

Vienas skiriamųjų augimo koučingo bruožų yra tai, kad tokio koučingo metu dirbama su visa kliento asmenybe. Net ir tais atvejais, kai kliento tikslai yra aiškiai apibrėžti. Čia aptariame ne tik kliento iškeltas temas, bet ir tai, kaip šios temos dera su kliento asmenybės branda ir asmenybės augimo stadijomis.

Skaityti daugiau…

Coachingblog.lt su pasididžiavimu pristato interviu su dar vienu šviesiu koučingo žmogumi - Aiste Dromantaite - Mykolo Romerio universiteto docente, kuri sukūrė ir nuo šių metų rudens vadovaus naujai koučingo magistrantūros programai.

Programa, kuri vadinasi „Ugdomasis vadovavimas organizacijose“, yra naujovė bei didelis koučingo žingsnis Lietuvoje. Šiame interviu Aistė atsako į svarbiausius su programa susijusius klausimus bei pateikia asmeninių įžvalgų apie koučingą.

Daugiau apie Aistę – interviu pabaigoje.

Aiste, ar galėtum trumpai pristatyti programą ir pažymėti, kuo ir kam ji gali būti aktuali?

Tai magistrantūros studijų programa, kuri truks 1,5-2 metus priklausomai nuo pasirinktos studijų formos – ištęstinės (anksčiau vadinamos neakivaizdinėmis) ar nuolatinės (dieninės). Kadangi programa dar tik startuoja, galimas dalykas, studentų pirmaisiais metais gali susirinkti tik į vieną studijų formą. Tad greičiausiai pirmuosius metus bus ištęstinės studijos, tačiau nuo to jos nėra geresnės ar blogesnės. Ir vienoje, ir kitoje studijų formoje numatytas pakankamas paskaitų ir seminarų laikas, skirtas išdėstyti informacijai, aprėpti medžiagai, pasidalinti praktika. Skaityti daugiau…

Coachingblog.lt pristato dar vieną „koučingo žmonės“ temos įrašą. Šį kartą – tai interviu su vienu žymiausių Lietuvos psichoanalitiku ir psichoterapijos mokytoju Raimundu Milašiūnu.

Su Raimundu susitikome šiltą popietę jo asmeniniame kabinete Valakupių Psichoterapijos Centre. Pokalbyje palietėme asmenybės tobulėjimo temas, koučingo bei psichoterapijos skirtumus ir panašumus, aptarėme sunkų vadovų darbą ir pasikalbėjome, ką iš tiesų reiškia padėti kitam žmogui keistis… Tad spaudžiu savo diktofono mygtuką „Record“ ir klausausi išmintingo žmogaus.

Pastaruoju metu stebiu vieną reiškinį – knygynų lentynos lūžta nuo populiariosios psichologijos leidinių, internete gausu pasiūlymų apsilankyti įvairiuose seminaruose…kas lemia tokį mūsų susidomėjimą psichologija?

Anksčiau psichologijai niekas neskyrė tiek dėmesio, kiek jo skiriama dabar. Anuomet psichika buvo greičiau biologija, nei psichologija. Pastaroji nebuvo pagrindinis dalykas, nes tai, ką dabar vadiname psichologija, buvo aiškinama hormonų ar fermentų sąveika mūsų smegenyse. Apie jokius psichodinaminius veiksnius ar ryšius tada niekas nekalbėjo… Manyčiau, kad čia suveikė tam tikras švytuoklės efektas. Kai kažkas prakalbo apie psichologiją, visi metėsi į priešingą pusę ir taip suklestėjo šis susidomėjimas. Tačiau, atsisukę į psichologiją, mes nuslydome ir į tam tikrus kraštutinumus…. Man kelia šypseną, kai kartais su psichologija mes perlenkiame lazdą. Pavyzdžiui, koks nors kulinarinis žurnalas pasikviečia psichologą, kad šis pakomentuotų, kokią psichologinę reikšmę turi produktas su krienais arba garstyčiomis… Skaityti daugiau…

1 - 212