Ką tik baigėsi didžiausias šių metų koučingo įvykis – ICF Lietuva organizuota metinė koučingo konferencija „Koučingas – šiuolaikinis būdas tobulėti“. Kol tai dar karšta, skubu pasidalinti įspūdžiais.

Ankstyvą rytą konferencijų centre pradėjome ragaudami naminius pyragėlius, tiesa, buvo ne iki jų – dėliojome vardų korteles, kuitėmės po kažkokius popierius, jungėme aparatūrą, vaikėme viešbučio darbuotojus, šnekučiavomės su rūbininke, vis rūpinomės kad Davidas nepasiklystų dideliame viešbutyje, derinome paskutinius scenarijaus štrichus ir … džiaugėmės, kad mūsų energija subūrė arti šimto žmonių.

Visi – ištikimi bičiuliai, kolegos, organizacijų vadovai – patyrę ir jauni, būsimi ir esantys, besimokantys ir tobulėjantys.

Pirmasis startavo Davidas Clutterbuckas, kuris pristatė naujovę – komandų koučingą. Jo žaismingas, kiek „profesoriškas“, kartais greitas, o kartais mūsų minčių gylį matuojantis pranešimas, paskatino visiškai kitaip pasižiūrėti į komandas organizacijose. Supratome, kad komandos darbe yra ne tas pats, kas komandos sporte ir, kad vadovai darantys šią analogiją, rizikuoja savo komandos gerbūviu bei veiklos rezultatais.

Sužinojome gerų klausimų. Pavyzdžiui! Paklauskite savo komandos: kas mes esame kaip komanda? Kokia komanda mes turime būti? Ko mes nepasakome sau? Ką turėtume sau įvardinti? Ko ši komanda vengia? Ko komanda negali padaryti be jos vadovo?…

Davidas taip pat pasidalino įžvalgomis apie koučingo specialistų brandą ir nuostatas. Supratome kaip pavojinga vadovautis vien koučingo technikomis, nes rizikuojame arba robotais pavirsti, arba santykį su klientu prarasti. O vien ko verta mintis, kad nevalia skubėti formuluoti tikslus, nes kai tikslas pasidaro aiškus, gali paaiškėti, kad tai visai ne tas tikslas, kurio siekia žmogus, į koučingą atėjęs. Dabar daugybė įžvalgų galvoje sukasi ir visoms joms vietos dar nesurandu. Tad pažadu pasidalinti čia brūkštelėdamas atskirus straipsnius.

Kiti pranešimai, kuriuos aplankiau, taip pat bėgte prabėgo. Užsukęs į Tatjanos organizuotą diskusiją apie pardavimo vadybininkų nuostatas net suglumau – kaip įsitraukę vadovai! Kaip jie siekia užtikrinti, kad jų vadovaujami žmonės jaustųsi gerai, tobulėtų ir pasiektų tai, kas numatyta. Apsidžiaugiau, kai jie pripažino, kad nepakanka žmogaus vien tik į kursus nusiųsti. Svarbus individualus dėmesys, tolimesnis palaikymas, jam keliami klausimai, jo daromos išvados ir įžvalgos.

Kadangi laksčiau, tai tik probėgšmomis užmačiau Kęstučio superviziją. Jis rodė kaip gilus tobulinantis pokalbis gali padėti augti koučingo specialistui. Martins kalbėjo apie kūrybinius metodus koučinge ir kaip jie gali padėti išlaisvinti mūsų kūrybišką vaiką, tūnantį suaugusiuojo kostiume.

Pats išgyvenau keturiasdešimt penkias puikias minutes su vadovais ir koučingo specialistais, su kuriais laužiau mitus apie koučingą…Ach, tuomet pasijutau visko daug patyręs ir netgi pernelyg, kad imčiau ir čia pat visas mintis sukramtyčiau. Tad tebekramtau dabar.

Smagu, kad konferenciją uždarė Lėda su savo receptais apie laimę. Ir nors jau buvome kiek pavargę ir įspūdžių patyrę, džiugu, kad kažkas abejojo, o kažkas laimės receptus atrado iš naujo.

Visa ši minčių kakofonija leido viena suprasti – kokio gylio kartais būna mūsų mąstymas ir pajautimas. Kokios sudėtingos „įrangos“ kartais reikia, kad tai pasiektume. Kaip kartais pamirštame tai padaryti. Kaip lengva kartais atrasti tai, ko ieškojome ilgus mėnesius. Ir smagu, kad kartais užtenka vieno judesio, kad įgyvendintume tai, apie ką svarstėme jau seniai. Suvokti, kad ne atsakymas į klausimą yra svarbus, o pati atsakymo paieška. Kad svarbu ne tai ką tu sakai, o kaip prie to prieini. Svarbu ne tai ką tu darai, o kuo esi…

Mano ypatingas Ačiū visiems svečiams, tiems, kuriuos pažįstu ir su kuriais matėmės pirmą kartą. Ačiū, kad padovanojote mums ir…SAU!… Savo laiką. Ačiū Kęstučiui ir Andriui, kurie viskuo besirūpindami per šią dieną sumynė šimtus metrų.

Išskirtinis Dėkui Simonai, kuri būdama, nesumeluosiu, Geroji Fėja, pasirūpino ne tik svečiais, bet ir jais besirūpinančiais Kęstučiu, Andriumi ir Tomu. Ačiū mano bičiuliams ir draugams Ričardui, Pauliui, Rolandui, Agnei, Ievai, Kristinai, Gitanai, Linai, Jūratei, Rasai ir kitiems, su kuriais apsikeitėme mintimis, molekulėmis ir jausmais.

5 comments on “Koučingo įvykio apžvalga: Metinė ICF Lietuva konferencija 2011/10/12d.

  1. Rolandas on said:

    Ačiū, Tomai, Tau už įdomų pranešimą. Gaila, kad šioje konferencijoje pavyko išgirsti tik jį vienintelį (ir tai net ne pilnai). Tačiau jau vien mintys apie tai, kad “Koučingas nėra panacėja”, o “Koučingo specialistas ne visagalis” ko vertos. Dėkui už įžvalgas, už kaip visada geranorišką dalijimąsi savo patirtimi ir ,aišku, už lengvą, šiltą ir profesionalų ryšį su auditorija.

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
  2. Tomas Misiukonis on said:

    Ačiū, spaudžiu dešinę!

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
  3. Matau ne man vienam užkliuvo Tatjanos pranešimas. Aš buvau nuo iki ir pritariu dėl dalyvių aktyvumo – tema apie ribojančias nuostatas tikrai aktuali – manau paskirsim kurį nors naujienlaiškio numerį šiai sričiai panagrinėti.
    Ir dar Tomai – tu tikras korespondentas virtuozas, viskas taip nuosekliai ir greitai pateikta :)

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
  4. Tomai, dėkoju už gražius žodžius! Labai!!! Na, o didelis didžiulis AČIŪ priklauso mums visiems – Kęstučiui, Tau, Tomai, Andriui, Dainiui, Lėdai, Daivai, Justinai, Jūratei, ir visiems, kurie mums padėjo, visiems, kurie dalinosi žiniomis, patirtimi, įžvalgomis, savo šiluma ir šviesa, visiems, kurie mokėsi ir visiems, kurie tiesiog buvo kartu.
    Buvo gerai, tad aš noriu konferencijos vėl :)
    P.S. Pritariu Andriui – rašai puikiai!

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
  5. Tomas Misiukonis on said:

    Andriau, Simona, dėkui:)

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.