Kas iš to gavosi, spręsti ne man. Vertinimą palieku skaitytojams su viltimi, kad šioje knygoje jie ras sau naudingų patarimų.

Tik noriu pasidalinti, kaip viskas vyko. Pamenu saulėtą 2009 m. pavasario popietę Oxford Brookes universitete. Įsitaisę jaukiame auditorijos kampe kartu su mano magistrinio darbo vadovu Peter Jackson, diskutavome apie koučingą organizacijose. Man abejojant kažkuria įžvalga, Peter pasakė: „Kodėl tau apie tai neparašius knygos?“ Aš nusijuokiau ir pasakiau:  „Peteri, kol kas tai ne mano jėgoms… Manęs laukia šis mokslinis tyrimas, dabar esu visas jame…“. Peteris nutylėjo ir tarė: „Pagalvok apie tai“.

Praėjus metams, per kažkurią mokomają koučingo supervizijos kursų sesiją kalbėjomės su kolega Rolandu Juraičiu apie saviraišką ir savirealizaciją. Padedamas jo, piešiau savo būsimo tobulėjimo žemėlapį. Ten nejučia parašiau Knyga apie koučingą. Vadovams... Kodėl gi ne?, – tyliai svarsčiau. Rolandas pritariamai linktelėjo.

2011 m. sausį parašiau pirmąjį šios knygos sakinį. Ir tai buvo pats svarbiausias momentas visoje mano kūrybinėje veikloje. Buvo metas, kai išjungęs telefoną kiauras paras prarymodavau prie kelių puslapių. Ieškojau kelio, kuriuo eiti toliau. Buvo dienų, kai atsikėlus ankstyvą rytą ar neužmiegant vakare Word kursorius taip ir nepajudėdavo raidėmis į dešinę pusę. Buvo nusivylimų, abejonių ir netikrumo. Buvo džiugių momentų, kai saulė švietė pro langą, o mintys liejosi laisvai. Tačiau visos šios akimirkos nebuvo tokios ypatingos, kaip tas pirmasis sakinys. Parašęs jį, žinojau, kai bus sunku, vistiek rasiu jėgų judėti  į priekį.

Šiandien labai džiaugiuosi ne tik pačiu leidiniu ar nuveiktu darbu. Mane labiau džiugina tie žmonės, kurie buvo šalia, kai man reikėjo pagalbos, tai – klientai ir kolegos koučingo specialistai, iš kurių sėmiausi patirties. Mano mokytojai, kurie dalijosi savo išmintimi. Ir galiausiai leidyklos Vaga vadovai, kurie užtruko vos kelias valandas, kad priimtų sprendimą išleisti šią knygą. Lenkiu galvą prieš juos už tikėjimą naujovėmis. Už tikėjimą žmonėmis, tikinčiais tuo, ką daro.

Ši knyga – tik mažytė dalis to, ką galėjau ir galėsiu nuveikti dėl savo profesijos. Mūsų, koučingo specialistų, laukia didelis darbas puoselėjant savo veiklą, skleidžiant žinią apie ją visuomenėje ir organizacijose. Ilgas kelias, padedant keistis kitiems.

Ką aš iš to išmokau? Du dalykus. Pirma, tikėjimas tuo ką darome, yra didi jėga.  Antra, net ir didžiausios abejonės akivaizdoje mums  reikia tik pirmo žingsnio. Jį žengus kelio atgal nebėra.

Knyga jau balandį.

8 comments on “Kaip visa tai vyko ir ką aš iš to išmokau?

  1. Kęstutis on said:

    Sveikinu!!! Pirmoji lietuviška knyga apie koučingą :)

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
  2. Tomas Misiukonis on said:

    Dėkui, Kęstuti!

    VN:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
  3. Gintautas on said:

    Pirma Lietuvos autoriaus knyga apie koučingą – puikus žingsnis! Tai ką darai yra jėga, taip toliau!!!

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
  4. Justina on said:

    Tikrai sveikinimai, Tomai. Tu šaunuolis.

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
  5. Donatas G. on said:

    sveikas, Tomai – džiugu matyti tokį žingsnį į priekį! Sėkmės tau ir nesustok :)

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
  6. Tomas Misiukonis on said:

    Ačiū, Donatai!

    VN:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.