Man patinka būti ten, kur dar nedaug kas buvo. Arba ten, iš kur dauguma jau išėjo. Pavyzdžiui, man visada patiko alternatyvi muzika. Mano kiemiokai klausė metalą, tačiau man labiau patiko post punk. Na ir kas, kad buvau spaudžiamas augintis ilgus plaukus. Aš šventai tikėjau, kad suvelti plaukai a la Robert Smith yra kiečiau nei trys neskalbtos metalistų galvos.

Dabar man patinka krautrock. Tai – muzika, kurios beveik niekas nebeklauso. Savo laiku daugelis iš jos juokėsi. Jau vien pavadinimas programuoja šypseną (viena tiesioginių reikšmių – kopūstų rokas). Štai vienas vokietis kolega kikendamas ką pasakė: So strange taste for a Lithuanian to listen to old German rock music.

Na ir kas. Aš galiu dėl tokios muzikos po darbo nulėkti į kitą miestą ir degalinėje valandą pralaukti bičo, kuris iš šalies pakraščio veža man  trisdešimt šešerius metus per rankas ėjusią plokštelę. Vieni pasakytų – išsidirbinėji. Aš atsakyčiau – ieškau ir atrandu. Tai, ko kiti dar neatrado.  Arba tai, ką kiti jau seniai pamiršo. Galbūt kas nors man lengvą diagnozę pastatytų, bet sutikite, tame yra kažko.

Koučingas man panašus į muziką, kurią mėgstu. Kai kas į jį žiūri kreivai, nes koučingas – nežinoma teritorija. Kai kam koučingas – juokingas. Neva pasimokėte dvi dienas ir jau koučingo specialistais tapote. Aš irgi taip sakau. Tie, kas yra tikri koučingo specialistai, mano žiniomis, mokėsi daugiau nei penkerius metus ir toliau mokosi.

Kai kas garbingu reikalu laiko koučingo specialistus per dantį patraukti. O kai kas sako, kad koučingas – nieko naujo.  Aš ir taip koučingą taikau, nors ir nežinojau, kad jis taip vadinasi. Aš irgi taip sakiau, kai pirmą kartą apie koučingą išgirdau. Suprantu situaciją. Apie koučingą kalba visi, kas netingi, o ir pats žodis – keistas.

Pastaruoju metu dalyvauju įvairiuose susibūrimuose, kur žmonės apie koučingą nori sužinoti daugiau. Dauguma žmonių tokiuose susibūrimuose yra smalsūs ir žingeidūs. Esu dėkingas jiems už tai. Tačiau pasitaiko, kad kai kurie į susitikimus ateina su išankstine kovinga nuostata. Jie užduoda štai tokios konstrukcijos klausimus: Ar jūs nemanote, kad… nes aš tai manau, kad…Viskas tvarkoje, aš turiu kantrybės ir man patinka atsakinėti į klausimus,  bet jaučiuosi nesmagiai, kai esu skatinamas įtikinėti. Lyg turėčiau brukti kažką. Mano giliu įsitikinimu koučingo pardavinėti ir brukti nereikia.

Štai anądien buvau paklaustas, kuo koučingo specialistas skiriasi nuo sėkmės mokytojų. Kai paklausiau, kas tie sėkmės mokytojai (nes jų nepažįstu), man buvo pateikti keli vardai. Girdėti vardai. Atsakinėdamas supratau, kad darau klaidą, nes paklaususiai poniai mano atsakymo nereikėjo. Ji mane jau buvo prilyginusi sėkmės mokytojams, kas jie bebūtų. Ką bepasakyčiau, ji turėjo savų argumentų. Eric Berne žaidimai Yes, But… ir Now I Got You Son Of A Bitch, aha.

Kitame, šį kartą virtualiame, susibūrime, vos paminėjęs žodį koučingas buvau su pasimėgavimu valgomas. Iškilūs ponai vos išgirdę šį žodį sureagavo lyg vampyrai česnakų užkandę. Štai pora komentarų iš diskusijos apie psichoterapijos metodų naudojimą koučinge. Naturalu, diskusija pasisuko taip, kaip ir turėjo pasisukti. Nors nebuvo klausiama, vis tik dalyviai pradėjo lyginti koučingą su psichoterapija ir žiūrėti, kas geriau.

[klaidos ištaisytos] Pašmaikštausiu: nors masažistas neprivalo išmanyti kaip funkcionuoja žmogaus imuninė sistema ir, kad mitochondrija yra pirminis energijos šaltinis, turintis skirtingą DNR nuo ląstelės branduolio, tačiau tai praverčia, kai masažas nepadeda žmogui pasijusti energingu, netgi jeigu masažuoji pats save…

Šį komentarą suprantu (arba noriu suprasti) kaip pasiūlymą koučingo specialistams eiti pasimokyti ir tam visu šimtu procentų pritariu. Bet įvertinkite šmaikštumą. Mano galva – dešimt balų!

[klaidos ištaisytos] Dovydo ir Galijoto kova, bet pasekme, lyginant su biblija, skirtinga. Ne ta svorio kategorija. Kebabas : stirnienos file permezano surio padaze. Kam ko reikia…

Šį komentarą suprantu (arba noriu suprasti) kaip koučingo specialistų palyginimą su kebabais.

Nepagalvokite, kad skundžiuosi, tiesiog noriu pasakyti, kad kol sulauksiu tokių komentarų, mano veikla mane motyvuos. Veš. Esu tuo įsitikinęs. Štai dar viena diskusijos ištrauka iš kito susibūrimo:

[Ponia]: Kas yra jūsų klientai?

[Tomas:] Aš daugiausia dirbu su vadovais ar organizacijų žmonėmis.

[Ponia:] Tai jūs ugdote vergus su auksinėm grandinėm!

Kartais pagalvoju, kaip stipriai mūsų gyvenimus nukreipia tai, kaip mes pasaulį matome… Kai visi žinos, kas yra koučingas ir visi jį mylės, jaučiu, kad mane patrauks kita sritis. Tačiau, kol koučingu naudojasi tik maža dalelytė iš jo naudos galinčių gauti žmonių, neabejoju, koučingas man liks ta mylima muzika, kurią dar mažai kas išgirdo arba dauguma jau pamiršo.

Taip, man labai patinka atstovauti koučingą. Aš didžiuojuosi, kad esu koučingo specialistas.

Skaitykite daugiau: Kodėl koučingo specialistams patinka jų darbas?

One comment on “Asmeniškai: kodėl man patinka koučingas

  1. Vitalijus on said:

    Gerbiu žmones, kurie turi tokias pažiūras ir išlaiko „blaivų“ protą dalindamiesi savo pasaulėžiūra su „karštą“ mąstyseną turinčiais.

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.