Nors jau buvau rašęs apie tai, kaip mūsų tikslai trukdo pasiekti mūsų tikslų, prie šios temos vis grįžtu. Vis iš skirtingų pusių. Vis kitaip sukasi mintys.

Prisimenu vasaros penktadienius, kai po visos savaitės darbo su antrąja puse šokdavome į automobilį ir lėkdavome pajūrio link. Prisipažinsiu, spausdavau greičio pedalą smarkiau, negu leidžia KET. Bet turėjau gerą pasiteisinimą!

Aš tiesiog  labai norėjau išsimaudyti jūroje, kol dar saulė nenusileido. Vakarėjant ten labai gražu.

Jei žiūrėtume iš racionalios pusės, tai tokia skuba visų pirma, yra rizikinga. O ir neekonomiška – viršijant 130 km/h kuro sąnaudos gerokai išauga. Bet aš nesu toks racionalus. Būčiau nuobodus pats sau.

Neseniai keletą vakarų skyriau psichologijos ir elgesio ekonomikos profesoriaus Dan Ariely tekstams, o konkrečiai – dviems jo knygoms Predictably Irrational  ir The Upside Of Irrationality. Remdamasis tyrimais autorius jose atskleidžia, kaip mūsų polinkis priimti neracionalius sprendimus atsiliepia svarbiems mūsų gyvenimo aspektams.

Viename iš skyrių radau įdomią medžiagą, kuri vėl priminė mano galvojimą apie tikslus. Beatodairiškai siekdami savo tikslų mes pasmerkiame save jų nepasiekti. Žinoma yra išimčių, o ir didieji sėkmės mokytojai bei pranašai man paprieštarautų. Galų gale, mano tezė neatitinka nusistovėjusios dogmos: siek savo tikslų bet kokia kaina ir turėsi Ferarį.  Bet tai tik vienetams, kaip kad toje reklamoje su George Clooney ir simpatiška moteriške, lietuvaite apsimetusia: Kai kam gyvenime pasiseka, kitiems reikia taupyti.

Dan Ariely atliko garsų eksperimentą, kuriuo įrodė, kad veiklos efektyvumas nepriklauso nuo ypač didelių apdovanojimų.  Autorius galvoje turi ne pastovų atlygį už darbą, bet taip vadinamus bonusus, kurie laikomi viena motyvacinių priemonių. Autorius juokauja apie bankininkus, kurie gruodžio mėnesį nieko neveikia, tik kalba apie vienkartines metines premijas ir dalijasi mintimis, kuris kokią jachtą už tuos pinigus pirks.

Dan Ariely eksperimento dalyviai turėjo atlikti šešias skirtingo sudėtingumo protinių pastangų reikalaujančias užduotis. Pagal atsitiktine tvarka ištrauktus burtus vieniems dalyviams už jų atliktą darbą buvo pažadėtas vidutinis šalies darbo dienos užmokestis, dar kitiems – savaitės uždarbis, o tretiesiems buvo žadamos net kelių savaičių pajamos.

Už netinkamą užduočių atlikimą ar pilną neatlikimą užmokestis buvo mažinamas arba nesuteikiamas. Tiesa, dėl finansinių sumetimų eksperimentas buvo vykdomas Indijoje. Nors autorius labai vaizdžiai aprašo tai, kaip viskas vyko, aš pasidalinsiu tik eksperimento išvadomis.

Paaiškėjo, kad blogiausiai užduotis atliko tie, kam burtai lėmė galimybę uždirbti daugiausiai. Čia pat prisiminiau tuos TV žaidimų dalyvius, kurie jau turėdami rankose didelę sumą laimėtų pinigų beatodairiškai siekia laimėti dar daugiau, kas atrodo jau ranka pasiekiama. Ir tada jie viską sugadina.  Susijaudinę pasako ne tą atsakymą ar paskutiniu momentu jiems sudreba ranka.

Dan Ariely daro išvadą, kad žinodami, jog už atliktą darbą gausime ypač didelį vienkartinį atlygį, pavyzdžiui, premiją, stipriai rizikuojame susimauti. Tiesa, kalba eina tik apie kognityvinių pastangų reikalaujantį darbą, t.y. taip vadinamą protinę veiklą.

Mes susitelkiame į būsimą apdovanojimą, o ne į tai, kas vyksta čia ir dabar. Patiriame didelį stresą, darome daug neapgalvotų sprendimų, tiesiog nesugebame įeiti į srauto (flow) būseną. Autorius apibendrina – kai mums reikia priimti svarbius sprendimus ir kai mes pernelyg stengiamės, mes linkę elgtis neracionaliai.

Dan Ariely pateikia pavyzdį. Jei paprašyčiau, – rašo jis, – per šią naktį  sugalvoti idėją reklamai ir už ją pažadėčiau jūsų metinį darbo užmokestį, ar sugebėtumėte blaiviai mąstyti ir išlikti kūrybiški? Jūs nemiegotumėte visą parą ir būtumėte tiek įsitempę, jog tikriausiai išgaruotų paskutinieji kūrybiškumo lašai.

Dan Ariely pasitelkia ir juodąjį humorą. Kurį chirurgą rinktumėtės operacijai jums atlikti, ar tą kuriam pažadėjote šimtą tūkstančių ir jis juos ketina priimti, ar tą kuris pinigų atsisakė ir pažadėjo padaryti geriausia, ką galįs?

Pagalvojau apie koučingą, saviugdą. Tobulėjimą, tikslų siekimą.

Sugalvojame būti turtingi po metų. Sumanome numesti trečdalį svorio per kelias savaites. Norime veiklos, kur nieko nereiktų veikti ir turėtume šimtaprocentinį pripažinimą…Visa tai – viliojantys tikslai. Validūs ir teisingi. Neginčiju. Tik neabejoju, kad siekdami jų, matydami tik juos ir nieko kito aplink, mes prarandame gebėjimą mėgautis tuo, ką gyvenimas siūlo dabar.

Mes tiesiog labai stengiamės. Mes persistengiame. Mes užsistengiame ir vaikštome užsistengę.

O gyvenimas siūlo lengvumą visame kame. Tik jam patinka krėsti pokštus, tarsi eksperimentus su mumis darytų. Juk tas pats TV žaidimo lošėjas elgtųsi visai kitaip, jei jo pečių neslėgtų būsimo galimo laimėjimo našta. Tik jis jau įsivaizduoja ką su tais pinigais darys, nors iš tikrųjų šie pinigai dar nelaimėti. Jis jaučiasi šių pinigų savininkas. Galbūt  ieškant būdų kaip pasiekti svajonę, kartais reikėtų atsipalaiduoti ir šitaip stipriai nesistengti?

Lenktynes laimėsi tada, kai nustosi lenktyniauti , – yra pasakęs didis muzikos kūrėjas Bob Marley.

Aš vairuočiau automobilį saugiau, jei nespausčiau savęs dar šį vakarą būtinų būtiniausiai išsimaudyti jūroje kai leidžiasi saulė. Dabar visa tai skamba racionaliai, bet aš kaip ir jūs ne visada mąstau racionaliai.

Tad galbūt daryti čia nieko nereikia, užtenka žinoti.

Nes, kaip sakoma, ir širdies balso reikia klausyti. Tik tas balsas turėtų kalbėti protui suprantamas kalba.

One comment on “Žmonės nėra racionalūs arba kodėl dideli pinigai atima protą?

  1. Aprašyti fenomenai plačiai analizuojami ir sporto psichologijoje, kai kurie galėtų gal net būti kildinami iš ten. Pvz., krepšininkų pralaimėjimo priežastis gali būti (tikėtina) būtent dėl to, kad dėmesio didelė koncentracija yra į aiškų tikslą (medalį kaip apdovanojimą), o ne procesą (ypač kai klykianti auditorija spaudžia smegenis). Dėl to būna komentarai, kad oi, visą čempionatą žaidė puikiai, o per lemiamas rungtynes susimovė. Kodėl? Todėl, kad… (atsakymai šiame įraše:)

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 10.0/10 (1 vote cast)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.