Kai įvairių pranešimų metu išgirstu gražius kompanijų valdymo pavyzdžius, suklūstu. Ko gero daugiausia įspūdingų pasakojimų pateikiama apie Google bei kitas gerai žinomas globalias korporacijas.

Daug atvejų būna ir apie konkrečius žmones. Steve Jobs‘o, Richard Bransono‘o bei kitų iškilių lyderių pasisakymai, citatos ir išmintis užliejusi tiek Facebook, tiek Linkedin, tiek konferencijų arenas.

Iš vienos pusės, visi geri pavyzdžiai įkvepia. Gal ir aš taip galėčiau, – pagalvojame. Gal ir pas mus tai tiktų, – pagalvoja nedidelės įmonės vadovas klausydamas pranešimo apie Google rūpestį darbuotojais.

Jau geriau apie Google kultūrą išgirsti, nes galbūt vienas ar kitas šios kompanijos sprendimas paskatins keistis kokią nors įmonę. Gal jos vadovas, kuris iki šiol galvojo, kad jeigu įmonė daro rezultatą, tai kam darbuotojus mokyti, sukurs jiems tobulėjimo infrastruktūrą.

Jau geriau išgirsti Richard Bransono‘o mintį, nes galbūt ji nuramins kokį nors pernelyg savimi patikėjusį pradedantįjį investuotoją arba pametės protingų idėjų apie lyderystę kokiam per didelį ego ant pečių nešiojančiam vadovui.

Kartais internete matau ir kitokių asmenybės kulto pavyzdžių. Teko skaityti diskusiją, kur žmonės nuoširdžiai diskutavo, ar sėkmingai karjerai reikalingas aukštasis išsilavinimas. Juk yra daug garsių žmonių, kurie nebaigė mokslų ir pasiekė tiek, kiek vienos nedidelės šalies BVP. Tikrai neketinu ginčyti kai kurių žmonių gebėjimų ir tikiu, kad kai kurie jų turi daugiau sumanumo nei viena universiteto absolventų grupė kartu sudėjus.

Aš ne apie tai.

Tiesiog nutariau atidžiau pažvelgti į įvairių objektų ir subjektų kultą, kuris mūsų krašte vis dar gyvas ir veši. Pavyzdžiui, iki šiol svarbu į Lietuvoje organizuojamą konferenciją atvežti užsienio svečių, nes jie „iš užsienio“ ir dėl to kažkaip labiau pritraukia – atrodo kaip kokie guru. Vėliau žmonės gūžčioja pečiais sakydami, kad neišgirdo iš jų nieko ypatinga.

Šis straipsnis yra patarimas visiems, kurie iš apačios (!) žiūri į įvairias asmenybes, perdėtai jomis žavisi ir slapčia svajoja vieną dieną pakartoti tų žmonių sėkmę. Neabejoju, kad pasiseks tą padaryti. Kokiems dviem žmonėms. Iš tūkstančio ar trijų. Kodėl? Nes tie, kuriais žavimasi…

Mąsto kitaip

Nei Google, nei kitos garsios įmonės neslepia savo vadybos būdų ir nebijo, kad kažkas juos atkartojęs gali pakenkti ar konkuruoti. Garsūs žmonės gausiai dalinasi savo patirtimi ir nebijo, kad kažkas kitas užims jų vietą. Manau, kad jie taip daro norėdami sukurti geresnį pasaulį. Sakau tai be jokios ironijos, nes kuo daugiau gerovės, tuo geriau visiems.

Galbūt galime nukopijuoti kitų įmonių ar žmonių elgesį, modelius, procesus ar technikas, tačiau neįmanoma nukopijuoti jų mąstymo.

Pavyzdžiui, jeigu garsus žmogus sako, kad jis įveikė savo baimę, gėdos jausmą ar atliko kitokią transformaciją, tai visai nereiškia, kad tą galės padaryti jį klausanti tūkstantinė minia. Kad pavyktų tai padaryti, kiekvienam žmogui reikės keisti savo nuostatas, kai kam net vertybes, todėl mąstymo poslinkis negali įvykti greitai ir užtikrintai.

Kas iš to, jeigu vietinė įmonė taikys Google naudojamus žmonių ugdymo ar skatinimo instrumentus, jeigu jos vidaus kultūra nėra tam pasirengusi – įmonėje nėra tinkamo mindseto?

Ką daryti? Žavėtis ne paviršutiniškais dalykais, kurie iš pažiūros yra patrauklūs ir praturtina daugelį pranešimų, bet perprasti žvaigždžių mąstymą ir adaptuoti būtent jį, o ne daug žadančius receptus.

Jei savo biure kas nors pastatys stalo futbolą, tai visai nereikš, kad tai taps gera motyvuojančia sąlyga. Vienas įmonės vadovų gali viską sugadinti priėjęs ir leptelėjęs ką nors tokio: tai ką, nedirbat? Jums tik žaidimai ir rūpi.

Turi kitokius gebėjimus

Velnias slypi detalėse. Kuo geras juvelyras skiriasi nuo paties geriausio? Kuo geras lektorius skiriasi nuo paties populiariausio? Kuo paprastas muzikantas, kuries tiesiog gerai atlieka dainas skiriasi nuo genijaus, kuris atlieka tas pačias dainas?

Visi čia paminėti ir nepaminėti profesionalai skiriasi savo gebėjimais. Kažkam jie buvo duoti, o kažkas turėjo juos ilgai ir sunkiai lavinti. Bet kuriuo atveju grįžtame prie to paties – tie, kurie tikisi iš garsių žmonių ar kompanijų atstovų išgirsti trijų žingsnių sėkmės receptą, turėtų nusivilti. Tas receptas, iš trijų žingsnių, buvo tobulintas metų metus, todėl dabar scenoje ar žurnale jis atrodo paprastas ir lengvai pritaikomas. Manau, kad sėkmingai jį pritaikyti gali tik tie, kurie nuėjo tą patį kelią kaip ir recepto kūrėjai ar tiesiog tie, kurie turi dovaną ir jiems nereikia persistengti. Tačiau dovaną turi tie pora iš kelių tūkstančių.

Google pripažįsta, kad jie negaili viešinti savo receptų, nes daug įmonių jų manymu negali susitvarkyti net ir su bazinėmis vadybos funkcijomis, ką jau kalbėti apie aukštesnio lygmens kultūrinius ar procesų pertvarkymus. Kitaip tariant, Usain Bolt‘as gali ilgai ir nuobodžiai aiškinti, kaip reikia bėgti ir nebijoti, kad jo technika bus pavogta, nes tik vos vienas kitas bėgikas atitinka šio sportininko bazę.

Ką daryti? Kai pas vieną sportininką teiravausi, ką reikia daryti norint nubėgti maratoną, jis man atsakė paprastai: norint bėgti, reikia…bėgti. Galbūt jūs sukursite savo receptą, galbūt kitas receptas įkvėps tai padaryti, tačiau tikėtis, kad kelias bus lengvas ir paprastas gali tik naivuoliai. Reikalinga lavinti įgūdžius ir gebėjimus, daryti tai nuosekliai ir nesitikėti, kad maratonas gali būti nubėgtas neįdedant į tai pastangų.

Turi kitą patirtį – jie yra kitame laike, kitoje erdvėje, kitoje aplinkoje ir dažniausiai…turi daugiau pinigų

Google kompanija apmoka darbuotojų teisines išlaidas iki tam tikros sumos. Nežinau, ar tai tiesa, bet taip rašo internete. Jie ir daugiau visko apmoka. Garsūs žmonės paveldi turtą, jie turi solidžius ryšius, kuriuos taip pat galėjo paveldėti, jie gyvena kitoje aplinkoje ir galiausiai jie dažnai būna tiesiog vyresni – daugiau gyvenimo krimtę.

Išmintingas ir sėkmingas žmogus gali patarti, tačiau tas patarimas bus iš kitos dimensijos, nes ta dimensija, kurioje jis bus taikomas, gali būti nepajėgi to patarimo priimti. Supratę, kad stebuklingi receptai jiems neveikia, žmonės nusivilia savimi ir recepto kūrėjais: ai, mokymai buvo prasti, galvojau bus viskas paprasčiau.

Ką daryti? Visi geri pasimokymai iš kitų žmonių yra puiki mentorystė, tačiau neįmanoma mentoriaus patarimų pritaikyti nekaupiant savo patirties ir kuriant savo sprendimų, kurie tiktų būtent konkrečiam žmogui. Vietoje to, kad erzintis, jog garsių žmonių patarimai neveikia, verta kurti savo unikalią patirtį, kuri, žinoma, kad bus ilga ir gal net skausminga.

Turi kitus prioritetus

Retkarčiais sulaukiu klausimų: kaip tu randi laiko šitam blogui? Kaip tu randi laiko rašyti knygoms? Aš taip pat žmonių klausinėju: kaip tu randi laiko savo kelionėms? Kaip tu suspėji į visus susitikimus?

Visi žmonės, kurie kažko pasiekė ir tuo mus įkvepia, kažkada į šalį atidėjo visus savo poreikius ir susikoncentravo į vieną konkretų tikslą. Jie nesakė tokių frazių: ai, rytoj. Ai, neturiu laiko. Ai, čia paskui. Galbūt įmanoma kopijuoti šių žmonių stilių ar elgseną, tačiau jų prioritetai nenukopijuojami, nes tai jie patys nusprendė, kas jiems yra svarbu ir kaip jie to sieks.

Ką daryti? Suprasti, kas jums iš tiesų yra svarbu ir tą svarbą įveiksminti neatidėliojant ir nelaukiant geresnių laikų. Save kuriate jūs, o ne kažkas kitas jus kuria.

2 comments on “Žavesys garsiais žmonėmis: save kuriate jūs, o ne kiti kuria jus

  1. Mantvydas on said:

    Kada pasirodys prekyboje?

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)

Palikti atsakymą: Tomas Misiukonis Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.