Viena iš mano ypatingų domėjimosi sričių yra koučingo taikymas vadovų veikloje. Šiame bloge galite rasti daug straipsnių, kuriuose patariu, kaip tą padaryti lengvai ir paprastai, kokių klaidų vengti ir ko saugotis.

Tyrėjai ir koučingo praktikai vieningai sutaria, kad norėdama sukurti koučingo kultūrą, organizacija turi būti tam pasiruošusi ir joje turi veikti visa eilė koučingą įgalinančių prielaidų. Pavyzdžiui, vadovai turi nebijoti teikti ir gauti grįžtamą ryšį, įmonėje turi būti skatinamos ir remiamos mokymosi iniciatyvos, turi būti sudarytos sąlygos mokytis iš klaidų ir kita. Minkštasuolių ir stalo futbolo nepakanka.

Manau, kad esminę įtaką koučingo sklaidai organizacijoje daro jos vadovų požiūris į mokymąsi ir vadovavimo būdus. Būtent vadovai gali arba įgalinti koučingo kultūrą, arba užkirsti jai kelią.

Be kitų svarbių dalykų, tokių kaip koučingo įgūdžiai, viena iš esminių prielaidų yra vadovų gebėjimas toleruoti neapibrėžtumą. Tą supratau po daugybės mokymų, kuriuos pravedžiau vadovams ir stebėjau jų vedamus koučingo pokalbius su kolegomis ir darbuotojais.

Kas tai yra neapibrėžtumas?

Įsivaizduokite, kad jūs išvykstate į kruopščiai suplanuotą kelionę automobiliu. Atostogos! Visi reikalingi daiktai supakuoti, viskas savo vietose, kuro bakas – pilnas, jūsų šeimos nuotaika – puiki. Miestas ką tik liko už nugaros, priekyje laukia nuotykiai nuostabioje gamtoje, o jos pamatysite daug, nes išvykote aplankyti gražiosios Skandinavijos, tarkime šiaurinės Suomijos ežerų. Pagarsinote specialiai kelionei įrašytą muzikos rinkinį. Rūpesčiai ir nerimas pamažu apleidžia jūsų mintis. Atrodo, kad geresnių atostogų būti negali.

Atvykus į pirmą nakvynės vietą prie ežero, paaiškėja, kad namelis, kurį atidžiai rinkotės internete realybėje atrodo ne toks patogus ir gražus kaip matėte nuotraukose. Kaip jausitės ir ką galvosite?

Jei vadovaujate, įsivaizduokite pokalbį su darbuotoju. Kartu tariatės, kaip geriau vystyti naują projektą. Jūs bandote taikyti neseniai seminare išmoktą koučingo metodiką – užduodate gerus mąstymą skatinančius klausimus, klausiate savo pašnekovo idėjų, tačiau netrukus paaiškėja, kad pašnekovas idėjų neturi arba dar blogiau – išsako tokias idėjas, kurios jums nėra priimtinos. Kaip jausitės ir ką galvosite?

Dauguma mūsų nori aiškumo ir konkrečių atsakymų į savo klausimus. Mes turime savo tikslus ir aiškų įsivaizdavimą, kaip jie atrodo ir kaip turime jų siekti. Asmeniniame gyvenime siekiame gražių santykių, gerovės ir patogumo. Darbe siekiame karjeros, gerų veiklos rezultatų. Vadovai nori sutvarkyti reikalus čia ir dabar, nes jei ne dabar, tai niekada.

Tiek gyvenime, tiek darbe siekiame atitikti tiek savo, tiek kitų žmonių lūkesčius. Gyvendami pakankamai greitai besikeičiančioje aplinkoje, norime kuo aiškesnių ir paprastesnių atsakymų. Mūsų netenkina tokie atsakymai kaip priklauso nuo situacijos, priklauso iš kurios pusės pažiūrėsi, gali būti taip, o gali būti ir kitaip

Dauguma mūsų nori arba juodo arba balto. Susidūrę su pilka spalva (ji turi mažiausiai 50 atspalvių!), mes pasimetame ir susierziname. Neaiškūs sprendimai, per daug informacijos, greiti ir neišvengiami pokyčiai mums sukelia stresą.

Ko gero dauguma susierzintų ten kažkur gamtoje, tame namelyje, kuris pasirodė ne toks kaip reklamoje. Vadovai susierzintų, jei darbuotojas kalbėtų pro šalį – ne taip, kaip vadovas tikėjosi. Reikia greitų ir tikslių atsakymų, juodų arba baltų. Štai kodėl vadovai kiekviename (!) koučingo seminare klausia: ką daryti, kai darbuotojas sako nežinau?

Kartais man norisi atsakyti, kad jie nedarytų nieko, nes atsakymai anksčiau ar vėliau atsiranda. Pasiūlau vadovams, kad jie pagalvotų apie savo santykį su pašnekovu. Pavyzdžiui, dėl ko pašnekovas vengia su jais kalbėtis? Patariu vadovams priimti nežinau ir kalbėtis toliau: o jei tau reiktų patarti kitam žmogui, ką patartum? O jei turėtum visus reikiamus resursus, ką darytum? O jei…

Mieli vadovai, stokodami kantrybės, vertindami žmones ir spausdami juos pateikti atsakymus čia ir dabar (ateik pas mane su atsakymais, o ne su problemomis), ribojate jų kūrybiškumą.

O jeigu aš sulauksiu idėjų ir jos pasirodys netinkamos? – klausia vadovai. Štai čia yra gera vieta pasikalbėti, kaip padidinti vadovų toleranciją neapibrėžtumui. Gebėjimą elgtis lanksčiai situacijoje, kuri dar neišsisprendė arba joje iškilo naujų kintamųjų.

Toks konfliktas apsunkina koučingo taikymą vadyboje – iš vienos pusės vadovai sutinka, kad koučingas yra geras ugdymo būdas, iš kitos pusės jie patys užkerta koučingui kelią, nes tikisi greitų ir aiškių atsakymų. Žmogaus mąstymo procesas (dar) neveikia taip greitai, kaip kompiuteris. Todėl vadovai pasirenka lengvesnį kelią – jie pasako savo darbuotojams, kaip ir ką reikia daryti (ir, po galais, vadina tai koučingu!).

Visi laimingi – vadovai laimingi, nes reikalą išsprendė greitai. Laimingi ir darbuotojai, kuriems nereikėjo  galvoti patiems.

Ką daryti?

Galbūt atostogaujančiai šeimai, kuri atsidūrė jos lūkesčių neatitinkančioje nakvynės vietoje reikia į tai pažiūrėti iš kitos pusės ir susitelkti į gražų laiką kartu, o ne į smulkius buitinius trūkumus.

Galbūt tam nekantriam vadovui reikia apsišarvuoti kantrybe ir palaukti geros savo pašnekovo minties, kuri tikrai ateis.

Norėdami išmokti toleruoti neapibrėžtumą vadovai gali pasinaudoti žemiau išdėstytais patarimais. Ne, tai nėra receptai. Tai yra patarimai iš pilkosios zonos.

  • Lavinkite savo požiūrį į skirtingas nuomones (sunkiais momentais pasakykite sau: juk gali būti ir tokia nuomonė).
  • Venkite stereotipų (Paklauskite savęs: kiek objektyvus ir racionalus šis stereotipas?).
  • Nesitikėkite, kad į jūsų klausimus yra vienas ir pats geriausias atsakymas (pokalbyje klauskite: kokie šios idėjos privalumai ir kokie trūkumai, kokios galimos alternatyvos?)
  • Nelaukite, kol kiti pasakys jums receptus, prisidėkite prie tokių receptų kūrimo. Ginčykite neveikiančius receptus, net jei juos anksčiau sukūrėte patys. Jūs irgi klystate. Pripažinkite tai. Garsiai.
  • Susidūrę su jūsų nuostatomis konfliktuojančia informacija (kitokia nuomone) išlikite neutralūs – pažvelkite į viską iš šalies. Šaltu protu ir atvira širdimi. (Pavyzdžiui, paklauskite savęs: kas manyje yra tokio, kad tai ką girdžiu sukelia man neigiamą reakciją).
  • Nesitikėkite greitų atsakymų. Jei suplanavote 20 min. trukmės koučingo pokalbį, nemanykite, kad geriausi atsakymai atsiras po 19 min.
  • Leiskite sau ir kitiems išbandyti naujoves. Toleruokite klaidas ir nepamirškite iš jų pasimokyti.
  • Mėgaukitės netvarka. Rytas už vakarą visada protingesnis ir tą įrodė mokslas. (Jei reikia, atidėkite įstrigusį pokalbį, padarykite pertrauką).
  • Būkite smalsūs. Nuoširdžiai teiraukitės kitokios nuomonės ir nuoširdžiai ją priimkite. (Klauskite pašnekovo: papasakok man apie tai daugiau).
  • Atsipalaiduokite.

One comment on “Vadovams trūksta tolerancijos neapibrėžtumui. Ir taškas.

  1. Neapibrėžtumas, Nežinomybė yra tai, ką nelengva priimti (netgi suvokti gyvenime kaip tai, kas tiesiog YRA) daugumai žmonių, ne tik vadovams :) Didelė tema, verčianti iš koto visus įsitikinimus, nuostatas ir įsisenėjusias elgesio programas! :) Ir manau, kad taip vadinama ‘sėkmė’ arba gebėjimas vis labiau būti dabartyje atsiveria būtent tuomet, kai pradedame priimti tai, jog rytojaus nežinome ir negalime kontroliuoti to, kas nesukontroliuojama! :) Ir dar – ‘man atrodo, kad pasaulis yra toks, kokį jį matau, tačiau jis nebūtinai yra toks’ :) Linkiu plačiau ir daugiau išskleisti temą, ji labai įdomi!

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.