Kai vadovai apie koučingo taikymą darbe sako, kad jie ir taip jį taiko, tik iki šiol nežinojo, kad klausimų uždavimas yra vadinamas koučingu, aš santūriai patyliu. Paprastai tokie pasakymai nuskamba mokymų pabaigoje, kai aptariame visas praktines įžvalgas. Tokiais atvejais aš nepradedu ilgos diskusijos. Žmonės jau būna pavargę, prikaupę įspūdžių ir galvoja apie kitus dalykus. Viskam savas laikas.

Šiame tekste noriu šiek tiek giliau pažvelgti į vadovų frazę aš ir taip tai darau, tik nežinojau, kad tai yra koučingas. Pasidalinsiu tiek savo įžvalgomis, tiek vienu įdomiu tyrimu, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti, kaip vadovai suvokia savo koučingo gebėjimus ir kaip šiuos gebėjimus patiria vadovų aplinka.

Koučingas nėra vien tik klausimų uždavimas ar parodymas, kad klausaisi to, ką kitas žmogus tau sako. Žmonės gali atsakinėti į klausimus lyg duotų interviu, tačiau tai nėra koučingas. Pats klausimo uždavimo faktas nepadaro pašnekesio koučingo pokalbiu. Su klausymu panašiai – jeigu vadovai uždavę klausimą jau žino, kaip jo kolega turi į jį atsakyti, tai taip pat nėra tas klausymasis, kurio reikia koučinge. Jeigu vadovai veda pašnekovą ten, kur jie nori jį nuvesti ir nesuteikia erdvės atsirasti spontaniškiems atsakymams, tai nėra koučingas.

Taip, vadovai tai daro – užduoda klausimus ir klausosi, tačiau kitame lygmenyje. Vadinu šį lygį vadovišku arba žinau, ką pasakysi, todėl geriau paklausyk manęs lygiu.

Vadovai, neįsižeiskite.

Šis tekstas yra skirtas atkreipti jūsų dėmesį į koučingo niuansus ir kartais pernelyg drąsius jūsų pareiškimus, neva pavaldinio pakoučinimui, kaip jūs sakote, užtenka keliolikos gerų klausimų ir parodymo, kad klausotės. Visada sakau: nevadinkite koučingu nieko, kas pokalbiui suteikia techninio, mechaninio ir nenatūralaus atspalvio. Jei norite duoti instrukcijas, duokite, nes gali būti, kad kai kuriose situacijose instrukcijos ir konsultacijos veiks geriau, o ir bus visiems saugesnės.

Jack Zenger ir Joseph Folkman – du vadybos mokslo žmonės, atliko įdomų tyrimą, kuriame dalyvavo 3761 vadovai. Jų buvo klausiama, kaip jie vertina savo koučingo gebėjimus. To paties buvo klausiama ir šių vadovų kolegų, t.y. kaip pastarieji patiria tokius vadovų kompetencijas kaip klausymasis, klausimų formulavimas, empatija ir kita.

Tyrimo rezultatai patvirtino Dunningo-Krugerio efektą – 24% respondentų pervertino savo gebėjimus lyginant su jų kolegų vertinimais apie juos, o apie 30% dalyvių save įvertino pernelyg prastai, lyginant su aplinkos nuomone. Šis rezultatas rodo, kad kuo geriau vadovai vertina savo koučingo gebėjimus, tuo labiau jie priartėja prie atvejų, kai tuos pačius jų gebėjimus kiti žmonės vertina prasčiau nei patys vadovai. Dunningo –Krugerio efektas sako, kad nekompetentingi nežino, kad jie yra nekompetentingi, o kompetentingi yra linkę mažinti savo kompetencijos vertę.

Tyrimas taip pat atskleidė, kuriuos savo koučingo gebėjimus vadovai pervertino labiausiai.

Prastas klausymasis. Vos keli dalyviai nurodė, kad jie turi bėdų su klausymusi. Dažniausiai prasta klausymosi kokybė koučingo pokalbių metu atsiskleidžia dviem aspektais: a) klausytojas vertina savo pašnekovą ir išsako savo vertinimus, b) jis neatreaguoja į tai, kas sakoma (klausosi neaktyviai). Iš savo patirties galiu pridėti, kad klausymuisi labai trukdo savo pozicijos gynimas, kai pajaučiama kokia nors grėsmė iš pašnekovo pusės. Pavyzdžiui, vadovas gali įkliūti į gynybišką poziciją, kai vadovo kolega bando jam išsakyti kokius nors savo lūkesčius ar kvietimą keistis. Tokiais atvejais energija nukreipiama į save – gynybos mechanizmų palaikymą, o ne į konstruktyvaus dialogo vystymą.

Nemoka kurti santykio. Vadovai dažnai klausia, dėl ko jų kolegos nenori jiems atsiverti, o to reikia geruose, mintis stimuliuojančiuose pokalbiuose. Žmonės neatsiveria dėl to, kad pirmiausia jie nesijaučia su konkrečiu žmogumi saugūs. Tuomet nesiklijuoja pasitikėjimas, atsakinėjama šabloniškai, o geras pokalbis pavirsta prastu interviu. Kad sukurtų pasitikėjimu pagrįstą ryšį vadovai turi parodyti savo pažeidžiamumą (pavyzdžiui, pasakyti, kad jie patys kažkur jaučiasi nepatogiai ar neužtikrintai) bei toleruoti neapibrėžtumą. Kitaip tariant, nesitikėti, kad kolega į klausimus atsakinės taip, kaip vadovas nori.

Konkuruoja. Svarbus aspektas, kurį išskyrė tyrėjai, yra bendradarbiavimo pokalbio metu trūkumas. Vadovai, matydami, kad pašnekovas kalba ne taip, kaip jie tikėjosi, pradeda konfrontuoti, ginčyti pašnekovo mintis ir skuba vertinti pašnekovą. Ko gero, tas žmogus, kuris atviravo, dabar užsidarys ir nebenorės leistis į gilesnes kalbas.

Netiki pašnekovu. Jeigu vadovai netiki pašnekovo gebėjimais, anksčiau ar vėliau jie tą parodys nebyliai ar duos suprasti. Juk bet kuris iš mūsų jaučiame, kai pokalbis nesiklosto, nes kita pusė nebededa į pokalbį pastangų.

Neduoda grįžtamojo ryšio. Ši tema yra plačiai išnagrinėta, pavyzdžiui čia arba čia, tad verta tik priminti, kad atviras ir tiesus grįžtamasis ryšys ar pasidalinimas gali būti puikus pokalbio variklis. Vis tik, vadovai saugo tiek save, tiek savo pašnekovus nuo įsivaizduojamų emocinių padarinių ir pokalbis užuot vystęsis, pavirsta į politkorektišką pašnekesį apie nieką.

Neparodo nuoseklumo. Pokalbių tęstinumas yra svarbi ugdymo dalis vadyboje. Tyrime dalyvavę žmonės sakė, kad jaučia, kaip susitarę su vadovais viena, vėliau patiria iš jų ką kitą. Susitarimai iš vadovų pusės nevykdomi, tęstinumas neišlaikomas, o geros idėjos numarinamos.

Alergiški įvairovei. Vadovams nepatinka, kai kažkas mąsto kitaip negu jie. Netoleruodami minties įvairovės, vadovai patys kerta šaką, ant kurios sėdi. Žinoma, yra patogu dirbti komandoje, kurią sudaro į vadovą panašūs žmonės, tačiau daugybė studijų rodo, kad bet kokia inovacija gimsta idėjų įvairovėje.

Apibendrinant, norint tapti geru ugdytoju, reikia galvoti, ne ką reikėtų taikyti kitiems (gal užduoti kokį gudrų klausimą, pavyzdžiui), bet kaip pačiam išlavinti gebėjimus aukščiau pateiktose temose. Geroji žinia ta, kad kai ką iš čia pateiktų dalykų galima pradėti treniruoti jau šiandien.

One comment on “Vadovai apie koučingą: aš ir taip jį taikau. Ne, netaikote.

  1. Po paskutinių mokymų, kur maniau, kad esu beviltiška koučingo klausimu :) , įvyko nušvitimas ir sugebėjau vis dėlto kolegei padėti. O nušvitimas įvyko tada, kai pokalbio pradžioje supratau, kad man vienodai rodo, kokį sprendimą ji padarys :)

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 10.0/10 (5 votes cast)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.