Sveiki, Tomai, – anądien man paskambino vienos įmonės personalo vadovė. Su ja pasikalbėjome apie galimybę teikti koučingo paslaugas. Be įprastų darbinių klausimų ji pasiteiravo, kiek man metų. Keturiasdešimt, – atsakiau. Puiku, labai gerai, – užtikrintai sureagavo ji. Kai paklausiau, kuo jai svarbus mano amžius, ji pasakė, kad, jos nuomone, koučingo specialisto amžius turi atitikti jo kliento amžių. Palinkėjome vienas kitam geros dienos ir atsisveikinome sutarę tolimesnius veiksmus.

Galvoju apie amžių ir prisimenu savo studijas su koučingo specialistais iš Jungtinės Karalystės. Tada jaučiausi keistokai, nes grupėje tuo metu buvau pats jauniausias žmogus. Tuo metu man buvo 34.

Dar prisiminiau. Vienoje ICF Lietuva Koučingo Akademijoje lektorė iš užsienio stebėjosi, kad mūsų koučingo specialistų bendruomenė yra pakankamai jauna. Kaip jūs pasirenkate klientus? Kaip jus renkasi klientai?, – tuomet klausė ji lyg norėdama duoti suprasti, kad koučingo specialistų amžius yra svarbus reikalas. Ko gero tikrai svarbus reikalas, – tada pagalvojau.

Ši tema neseniai sugrįžo, tad pirmiausia pradėjau nuo įvairių koučingo specialistų diskusijų analizės. Gilindamasis į įvairius pasisakymus interneto forumuose, o taip pat į rimtus ir nelabai straipsnius, susidariau tokį įspūdį, kurį apibendrinsiu žemiau.

Tie, kurie sako, kad koučingo specialistais gali būti ir jauni žmonės, savo argumentus grindžia nuostata, kad koučingo specialistai nesidalina savo patirtimi ar patarimais su klientais, jie tik skatina klientų mąstymą. Suprask, koučingo specialisto patirtis (kuri ateina su amžiumi) yra antraeilis dalykas, nes koučingas nėra konsultavimas ir giliamintiškų patarimų čia nereikia.

Tie, kurie sako, kad koučingo specialistai turi būti vyresni žmonės, savo argumentaciją grindžia tuo, kad klientai vis tiek tikisi, kad koučingo specialistai pasidalins savo įžvalgomis. Daroma prielaida, kad tai geriau padaryti gali vyresni žmonės.

Tie, kurie palaiko abi nuomones, sako, kad reikia tiek vyresnių, tiek jaunų koučingo specialistų, nes visi jie dirba su skirtingais klientais ir su skirtingais klausimais, kurių sprendimui reikalinga skirtinga patirtis.

Pavyzdžiui, studentų koučingą karjeros klausimais galbūt geriausiai praves panašios brandos ir patirties žmogus, kuris gerai nutuokia reikalo niuansus. Tuo tarpu vyresnės kartos vadovą kur kas geriau konsultuos jo brandą atitinkantis žmogus, kuris turi daug gyvenimiškos patirties. Trumpiau kalbant, kiekvienos amžiaus grupės koučingo specialistai dirba su atitinkama klientūra ir viskas čia yra gerai.

Toliau ieškojau kažko objektyvaus, tad neseniai organizavau apklausą, kur teiravausi, kiek žmonėms yra svarbu pasirenkamo koučingo specialisto amžius. Iš viso apklausoje dalyvavo 116 žmonių. Štai kaip pasiskirstė jų atsakymai:

Kaip matote, dauguma respondentų (38%) atsakė, kad renkantis koučingo specialistą, jo/jos amžius jiems yra svarbus ir jis/ji turi būti vyresnis negu klientas.  27 % respondentų atsakė, kad koučingo specialistų amžius jiems nėra svarbus, o trečioji dauguma 16.5% procentų sakė, kad pageidautų, jog koučingo specialistų amžius būtų panašus į jų. Tie, kurie rinkosi atsakymą kita, pateikė tokius komentarus:

Kaip matote, dauguma komentavusių teigia, kad respondentams svarbu koučingo specialisto branda. Kai kurie nurodo konkrečias amžiaus ribas, tačiau dauguma akcentuoja, kad rinktųsi vyresnį koučingo specialistą.

Nors techniškai koučingo specialistai nesidalina savo patirtimi su klientu (tokiu atveju jų amžius neva nėra svarbus), vis tik manau, kad užduodami klausimai kyla ne vien tik iš to, ką pasakė klientas. Mano galva, klausimai kyla iš koučingo specialisto ir jo kliento sąveikos. Kaip šią sąveiką suvokia koučingo specialistas, priklauso nuo jo patyrimo, o tai jau yra paralelė su koučingo specialisto amžiumi.

Žinoma, yra jaunų ir sumanių koučingo specialistų, kurie elgiasi brandžiai, tačiau tai greičiau išimtis iš taisyklės. Manau, kad šią brandą padėtų sustiprinti rimtesnės koučingo studijos, domėjimasis susijusiomis disciplinomis ir pakankamai intensyvi koučingo praktika.

Kartais pastebiu, kad jauni koučingo specialistai lyg dirbtinai bando įsijausti į brandesnės negu yra asmenybės vaidmenį. Tokie momentai neįtikina, o pačiu koučingo specialistu yra sunku pasitikėti. Ypač tai tampa akivaizdu, kai jauni vaikinai ir merginos ima agresyvokai mokyti sėkmės, finansinės laisvės, sėkmingo gyvenimo, profesinių pasiekimų ir visa tai susieja su koučingu. Viskas tvarkoje, jeigu atskirais atvejais jie turi kuo pasidalinti ir, jeigu jų klientams taip yra gerai.

Manau, kad jauni koučingo specialistai savo vertę geriausiai atskleis jeigu nebandys dėtis vyresniais bei brandesniais negu yra iš tikrųjų ir pasirinks adekvačią klientūrą bei klausimus, kuriuos sprendžiant šie žmonės gali sukurti didžiausią vertę. Pavyzdžiui, tikiu, kad koučingo sesija su mokyklą pabaigusiu jaunuoliu bus kur kas vertingesnė, jeigu su juo dirbs vos keliais metais vyresnis tos pačios kartos kolega. Tikiu, kad tas chemijos elementas tarp jų bus kur kas tvirtesnis, nes jie kalbėsis sava kalba.

Vyresni koučingo specialistai gali džiaugtis savo patirtimi ir branda. Man susidaro įspūdis, kad koučingo sesijose jie jaučiasi kur kas ramiau ir užtikrinčiau negu jaunesni kolegos, kuriems kartais reikia skirti daugiau energijos pasitikėjimui savimi išlaikyti.

Kalbant apie asmenines pamokas, pastebėjau, kad pastaruoju metu daug išmokstu iš gerokai jaunesnių pašnekovų, kurie, jaučiu, yra reiklesni koučingo procesui ir rezultatui. Tikrai nėra sunku prisiderinti prie bendraamžio, tačiau viskas yra kitaip, kai kalbiesi su dvigubai jaunesniu žmogumi, kuris dažniausiai siekia visko greitai, čia ir dabar.

Nepaisant visų nuostatų amžiaus atžvilgiu, tikiu, kad kiekvienas koučingo specialistas turėtų galvoti ne apie savo amžių, nes jis ir taip ateis. Svarbu, kad su amžiumi ateitų ir branda (nes amžius, kaip žinia, kartais ateina vienas). Mažiau patirties ir metų naštos turintys koučingo specialistai turėtų galvoti, kaip jie gali kilstelėti savo brandą aukštyn. Galbūt vietoje perdėto pozityvumo rinktis konstruktyvumą? Nežadėti greitų pokyčių ant smūgio? Išmokti priimti nesėkmes ir mokytis iš jų? Tiesiog būti savimi ir eiti savo keliu?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.