Šiame straipsnyje apžvelgsiu rezultatus iš apklausos, kurią atlikau siekdamas išsiaiškinti, ką žmonės mano apie koučingą. Mintis atlikti tokią apklausą kilo tada, kai ėmiausi nagrinėti koučingo plėtros Lietuvoje klausimus, pavyzdžiui, čia ir čia. Į tai sureagavo gausus būrys tinklaraščio skaitytojų. Pavyzdžiui,  interviu su psichologu Antanu Mockumi sukėlė ypač didelį rezonansą.

Kadangi kai kurie tekstai kritikavo koučingo bendruomenės veiksmus, prastą (įkyrią ir neprofesionalią) koučingo reklamą ir iš to sekančią atitinkamą koučingo reputaciją, šia apklausa siekiau išsiaiškinti,  ar nuomonė, kurią išsakiau, yra pakankamai pagrįsta. Taip pat man buvo įdomu, kokie lūkesčiai koučingo specialistams yra keliami ir ką reikėtų daryti, kad nuomonė apie koučingą Lietuvoje gerėtų.

Apibendrinant, šios apklausos tikslai yra švietėjiški. Ja norėjau išsiaiškinti, ar nuomonė apie koučingą Lietuvoje vis dar išlieka kontraversiška ir, jei taip, ką su tuo daryti?

Respondentai

Anketa, kurią pateikiau respondentams nėra pagrįsta moksliniais metodais. Joje pateikiau paprastus aštuonis klausimus, kurių atsakymus reikėjo pasirinkti iš galimų variantų. Iš viso anketą užpildė 311 žmonių (62 vyrai ir 249 moterys), kurių amžiaus vidurkis yra 32 metai.

Anoniminiai respondentai buvo pakviesti naudojantis socialiniais tinklais. Siekiant užtikrinti nuomonių įvairovę anketą platinau ne tik savame sociume, kuriame gausu apie koučingą teigiamai kalbančių žmonių, tačiau ir kitose aplinkose, kurios niekaip nesusiję su koučingu ar žmonių ugdymu.

Dabar pat naudojuosi proga ir dėkoju visiems atsiliepusiems bei pasidalinusiems šia apklausa.

Kam naudingi šios apklausos rezultatai?

Šio tyrimo rezultatai pirmiausia bus naudingi patiems koučingo specialistams ir šios srities entuziastams, kurie viešai kalba apie koučingą. Taip pat šie rezultatai gali būti geras pretekstas tobulinti supratimą apie koučingą organizacijose. Tikiu, kad žemiau pateikti duomenys padės ir profesionaliems koučingo specialistams, kurie galbūt norės apgalvoti jiems keliamus potencialių klientų lūkesčius. Savo komunikacijoje šiuos rezultatus gali naudoti koučingo profesiją atstovaujančios organizacijos ir mokyklos, kurios galbūt norės tobulinti savo transliuojamas žinutes.

Bendroji nuomonė apie koučingą

Siekdamas aprėpti kuo platesnį nuomonių spektrą paprašiau respondentų pasidalinti ne tik savo nuomone, tačiau ir juos supančios, respondentų suvokiamos aplinkos nuomone. Paaiškėjo įdomi tendencija, jog patys respondentai apie koučingą yra geresnės nuomonės negu jų aplinka (kolegos, bičiuliai, pažįstami). Kitaip tariant, čia galime matyti ne tik konkrečių respondentų nuomonę, tačiau ir girdėti nuomonių apie koučingą aidą – bendro pobūdžio opiniją, kuri tvyro aplinkoje.

Galima daryti prielaidą, kad nuomonių apie koučingą įvairovė respondentų aplinkoje pasiskirsto į dvi panašaus dydžio dalis – labiau teigiamą ir labiau neigiamą, taigi išlieka kontraversiška.

Detali nuomonė apie koučingą

Gilinantis į nuomonės apie koučingą detales, išaiškėjo panaši tendencija. Jei pačių respondentų nuomonė apie koučingą labiau susikoncentravo ties pozityviais koučingo aspektais, tai respondentų suvokiamoje aplinkoje nuomonė apie koučingą labiau išsibarstė – ženkli šios nuomonės dalis palietė labiau neigiamus aspektus.

Priežastys ir prieš

Nepaisant to, kad respondentai pateikė tiek bendrąją, tiek detalią savo bei savo suvokiamos aplinkos nuomonę apie koučingą, taip pat paprašiau respondentų pasidalinti tiesiu atsakymu į klausimą, ar jie patys naudotųsi koučingo specialisto pagalba.

Čia išryškėjo kitas įdomus nuomonių pasiskirstymo aspektas. Nepaisant to, kad daugumos apklaustųjų nuomonė apie koučingą yra labiau geresnė negu blogesnė, vis tik į koučingo specialistą kreiptųsi gerokai mažiau žmonių – tik  42,1 % apklaustųjų. 40,2% žmonių atsakė, kad į koučingo specialistą nesikreiptų, o 17,7% žmonių pasirinko kitokius atsakymus, kurių dauguma išsakė abejones (atsakė nežinau) arba pateikė tam tikras išlygas.

Daugiausia abejonių apklaustiesiems kėlė nežinojimas, ką koučingas gali ir ko ne, kokius klausimus tiktų spręsti koučingo pagalba, taip pat buvo minima neadekvačiai aukšta koučingo kaina bei neaiški koučingo vertė lyginant su psichologo ar psichoterapeuto konsultacija.

Paprašyti pagrįsti savo neigiamą pasirinkimą respondentai pasirinko tokius populiariausius atsakymus: Savo reikalus ir rūpesčius tvarkau pati/pats25%, rinkčiausi konsultaciją pas psichologą/psichoterapeutą18,8% ir rinkčiausi mokymus arba kitokį gerą specialistą11,7%

Žemiau pateikiu daugiau komentarų apie naudojimąsi koučingo paslauga, kurie pateikti kaip spektras nuo labiausiai teigiamų iki labiausiai neigiamų komentarų koučingo paslaugos atžvilgiu.

Jau sėkmingai pasinaudojau.

Norėčiau išbandyti kaip vieną iš būdų rasti sprendimams.

Kartais reikalingas ir tinkamas koučingo specialistas, kartais – psichologas ar psichoterapeutas

Jei būčiau įsitikinus, kad i jo nuomone verta atsižvelgti

Profesinių dilemų atveju kreipčiausi, asmeninio gyvenimo ne. Asmeninio gyvenimo dilemas verčiau spręsčiau su psichologo pagalba.

Nežinau. kartais pagalvoju. Bet tada sustabdau save- juk vis tiek atsakymą teks rasti pačiai.

Priklauso nuo kainos, nes ji riboja galimybes.

Iš principo – labai taip, norėčiau naudotis, tačiau man jos per brangios (net jei žiūrint ir kaip į investicija).

Nebūtinai koučingo specialisto paslaugomis, tai galėtų būti ir kitas specialistas ar konsultantas, kuris man būtų autoritetas kaip profesionalas ir kuriuo galėčiau pasitikėti.

Kreipčiausi į psichologą, o ne mokėčiau pinigus už tai, kad salėje su krūva nepažįstamų žmonių rėkčiau „aš galiu!“.

Ne, po pirmos nesėkmės pabandžiau su kitu koučingo specialistu. Deja nusivylimas buvo didžiulis. Galvoju, kad neužtenka tiesiog pasibaigti kursus, neužtenka ir valandų koučingo, reikia būtinai psichologijos žinių, tam, kad neskubinti žmogaus, priimti jo tempą, nenaudoti nuvalkiotų technikų, kurios jau net nebejuokingos, ieškoti individualaus priėjimo prie žmogaus.

Esu labai nusivylusi ir nemanau, kad koučingo specialistas gali prilygti psichologui, net jei sprendžiami nesudėtingi klausimai. Todėl rinkčiausi psichologą dėl pačios paslaugos gylio ir labai svarbu- dėl kainos. Psichologas dvigubai pigiau.

Kadangi mažai ką žinau apie koučingą, tai tikriausiai jo ir nenaudočiau.

Apibendrinant čia paskelbtus ir nepaskelbtus komentarus, galima išskirti šias komentaruose pasikartojančias temas:

- Geresnės alternatyvos negu koučingas gali būti konsultacija su kitais specialistais;

- Pasitikėjimas koučingu žemas dėl turėtos neigiamos patirties;

- Nežinojimas, kas yra koučingas atgraso nuo naudojimosi šia paslauga;

- Aukšta koučingo kaina;

Ką daryti, kad nuomonė apie koučingą gerėtų?

Tam, kad sužinočiau, ką respondentai siūlo daryti, kad nuomonė apie koučingą Lietuvoje gerėtų, pateikiau jiems tokius pasirinkimo variantus, o jų atsakymai pasiskirstė sekančiai.

Nors pasiūlymams tenkantys svoriai skiriasi nedaug procentinių punktų, vis tik išryškėja tokios rekomendacijos: 1. stiprinti supratimą apie koučingą organizacijose, 2. mažinti įkyrios ir brukamos reklamos apie koučingą kiekį, 3. stiprinti švietėjišką liniją, už kurią būtų atsakingos koučingą atstovaujančios organizacijos bei mokyklos. Manau, kad šie aspektai labai gerai atspindi tai, kuo pirmiausia turėtų užsiimti koučingo profesijos lyderiai bei juos jungiančios organizacijos.

Lūkesčiai koučingo specialistams

Vienas iš koučingo plėtrą Lietuvoje ribojančių veiksnių, mano galva, yra tas, kad lūkesčiai koučingo specialistams yra labai skirtingi.

Tam tikra prasme šią prielaidą paremia ir gauti apklausos duomenys. Pavyzdžiui, man kyla abejonė, ar tai, ką koučingo specialistai komunikuoja aplinkai, tai aplinkoje yra suvokiama adekvačiai? Pavyzdžiui, koučingo specialistai sako (ir tai yra tiesa), kad jiems nebūtina būti aptariamo klausimo ekspertais, nes jie rūpinasi pašnekovo mąstymo procesu. Vis tik, apklausos rezultatai rodo, kad potencialūs klientai tikisi, jog koučingo specialistas bus kliento klausimo ekspertas.  Tokį lūkesčiu neatitikimą paremia ir gauti apklausos duomenys.

Aukščiausi respondentų lūkesčiai koučingo specialistams liečia pastarųjų gebėjimus užduoti gerus klausimus, kvalifikaciją, rekomendacijas apie juos, ekspertiškumą ir gebėjimą būti pavyzdžiu. Taip pat didelė apklaustųjų dalis turi lūkestį, kad koučingo specialistai su aptariamu klausimu būtų dirbę anksčiau, taip pat gebėtų paaiškinti savo darbo būdus ir metodus.

Išvados ir svarstymai

Koučingas yra kontraversiškai vertinama veikla. Nuomonės tiek apie koučingo teigiamumą, tiek apie neigiamumą pasiskirsto apytiksliai po lygiai.

Kad nuomonė apie koučingą gerėtų, reikėtų koncentruotis į švietėjišką veiklą ir mažinti įkyrios bei nekokybiškos koučingo reklamos srautą, ypač atsisakant aiškinimo, kad koučingas yra geriausias ugdymo būdas arba kad koučingas gali padėti pokyčius įgyvendinti greitai ir lengvai. Galbūt geriau apie koučingą nekalbėti nieko negu kalbėti kreivai.

Nors labiau teigiamą negu neigiamą nuomonę apie koučingą turi daugiau negu du trečdaliai apklaustųjų, vis tik koučingu naudotųsi mažiau negu pusė žmonių. Tą galima paaiškinti tuo, kad koučingas, nors ir yra efektyvus ugdymo būdas, tačiau žmonės vertina ir kitas pagalbos galimybes. Taip pat reikia turėti galvoje, jog didelė dalis respondentų atsakė, jog savo rūpesčius jie sprendžia savarankiškai.

Daugumoje atvejų nurodomos kitos alternatyvos koučingui, pavyzdžiui, konsultacija su psichologu/psichoterapeutu arba įprasti mokymai. Kai kurios nuomonės yra paremtos konkrečia patirtimi, kita vertus, yra nuomonių, kurios paremtos išankstiniu neigiamu nusistatymu. Čia galėtų padėti kantrus ir konkretus aiškinimas, kaip koučingas veikia, kuo jis gali padėti ir, svarbiausia, kokie yra jo apribojimai, pavyzdžiui, kuo jis skiriasi nuo kitų puikių ugdymo būdų, pastarųjų nemenkinant.

Neadekvatūs pažadai apie koučingo naudą, koučingo simplifikacija, sudaromas įspūdis, kad profesionaliai koučingu galima užsiimti vos pabaigus trumpalaikius mokymus, yra didelis trukdis koučingo plėtrai Lietuvoje.

Koučingo specialistai (daugumoje atvejų ne specialistai, o žmonės, pabaigę pirminius mokymus) komunikuodami koučingo paslaugas turėtų atliepti potencialių klientų lūkesčius ir skelbti savo patyrimą sprendžiant konkrečias problemas ar klausimus.

Reikėtų vengti neaiškių apibendrinimų, kurie kuria neigiamus stereotipus ir atsisakyti nuvalkiotų klišių. Akivaizdu, kad pirminius mokymus baigusiems koučingo specialistams reikia toliau kelti savo koučingo kvalifikaciją ir kaupti realią praktiką renkant klientų rekomendacijas.

Ypatingą dėmesį koučingo plėtrai reikia skirti organizacijose, kur koučingas daugeliu atveju vis dar suprantamas ne kaip ugdymo, o greito rezultato išmušimo būdas

Norėdami viešai naudoti šios apklausos duomenis ar jų dalį, pateikite aktyvią nuorodą į Coachingblog.lt ir nurodykite apklausos autorių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.