Ar žinote, dėl ko kyla karščiausios diskusijos tarp koučingo specialistų bei tų, kurie šiek tiek kritikuoja koučingą?

Pirmieji sako, kad žmonėms nereikia duoti patarimų, nes savo rūpesčius jie moka išsispręsti patys. Antrieji sako, kad patarimai yra vertingas dalykas, nes kitu atveju, ko tada eiti pas specialistą?

Dauguma koučingo specialistų, ypač tų, kuriems koučingo mokyklose buvo prisakyta jokiais būdais nepatarti savo klientams ir nesikišti į pokalbį savo įžvalgomis, laikosi tvirtos nuomonės, kad pašnekovas (klientas)  turi visus atsakymus ir jam tereikia padėti tuos atsakymus surasti užduodant mąstymą skatinančius klausimus.

Koučingo metodikos kritikai, o ir daugelis kitų žmonių, kurie koučingo specialistams kelia savus reikalavimus, sako, kad vien tik klausinėjimas nebus efektyvus – koučingo specialistas turi ir kartais privalo pasidalinti savo įžvalgomis, suteikti pašnekovui grįžtamąjį ryšį ar pasidalinti su juo savo patirtimi.

Apie tai iš dalies jau svarsčiau anksčiau ir kuo daugiau praktikos įgyju, tuo geriau suprantu, kad norint padėti augti ir tobulėti kitam žmogui, koučingas kaip atskira metodika gali ne viską. Geriausių rezultatų pasiekiu ne tik užduodamas mąstymą stimuliuojančius klausimus, bet ir dalindamasis savais pastebėjimais, patirtimi, įžvalgomis, tik, žinoma, leisdamas pašnekovams visa tai apsvarstyti.

Vis dar tebegalvodamas, kaip čia iš tiesų yra, sumaniau atlikti apklausą, kuri padėtų atskleisti, už kokią pagalbą žmonės sumokėtų apvalią 399 EUR sumą, jeigu susidurtų su veiklos keitimo dilema.

Apklausą gerų bičiulių pagalba išplatinau internete. Ypač didelis ačiū portalui Geležinė Lapė, kuris stipriai prisidėjo prie to, kad apklausoje sudalyvavo net 500 žmonių. Vidutinis respondentų amžius – 26 metai.

Formuluodamas apklausos klausimą šiek tiek pagudravau.

Pirma, kad sudominčiau respondentus, pasirinkau daugeliui aktualų veiklos keitimo klausimą. Pagal mano užrašus – tai dažniausiai į koučingą atsinešamas klausimas.

Antra, apklausoje niekur nepaminėjau žodžio koučingas.  Vietoje jo pateikiau galimybę nusamdyti specialistą, kuris apie rūpimą klausimą padėtų pagalvoti pačiam klausimo savininkui. Kitaip tariant, tai ir yra koučingas.

Štai kaip skamba klausimo formuluotė ir gaimi atsakymo variantai:

Jums gali kilti klausimas, kodėl ši pagalba įkainota 399 EUR. Žinodamas rinkoje nusistovėjusias koučingo sesijų kainas, įvertinau, kad ši suma atitinka maždaug šešias koučingo sesijas. Apie tiek koučingo sesijų gali prireikti savo veiklą iš esmės keičiančiam žmogui. Be to, tikiu, kad kainos paminėjimas leido respondentams atsakingiau pažvelgti į klausimą ir deramai pagalvoti, kokią pagalba jie iš tiesų rinktųsi.

Nebekankinsiu skaitytojo savo išvedžiojimais ir apklausos rezultatus pateiksiu dabar pat:

Taip, pagrindinė išvada ta, kad gryno koučingo reikia tik kas dešimtam apklausos dalyviui.

Tiesą sakant, nei kiek nenustebau, nes dominantes buvo galima nuspėti iš anksto. Kaip matote, dauguma respondentų rinkosi patirties pasidalinimą, konkretų atsakymą bei seminarą, kuriame mokama, ką daryti iškilus minėtai problemai.

Tarp atsakymų kita vyravo komentarai, kuriuose respondentai teigė, kad iš viso nemokėtų tokių pinigų už konsultaciją. Kituose komentaruose respondentai svarstė apie pasikalbėjimą su artimaisiais, labiau patyrusiais savo rato žmonėmis.

Vėliau gilinausi, ar buvo kokia nors koreliacija tarp atsakymų ir respondentų amžiaus. Taip, ji buvo ir, ko gero, ją taip pat galima nuspėti. Koučingo variantą rinkosi vyresni respondentai, jų amžiaus vidurkis buvo 28 metai. Jaunesni respondentai, kurių amžiaus vidurkis – 24 metai ir 25 metai, atitinkamai rinkosi patirties pasidalinimą ir konkrečius patarimus. Į seminarą labiausiai norėjo tie, kurių amžiaus vidurkis buvo 27 metai. Žinoma, reikėtų tikslesnių tyrimų, tačiau galima nedrąsiai sakyti, kad vyresni respondentai labiau toleruoja koučingo galimybę priešingai jaunesnei auditorijai, kuriai labiau reikia pasidalinimo patirtimi ir konkrečių patarimų.

Šios apklausos rezultatai, kaip ir ankstesni mano stebėjimai, patvirtina vieną mintį ir praktiką – koučingas kaip atskiras metodas yra galingas įrankis, tačiau priklausomai nuo pašnekovo problematikos ir jo preferencijų, koučingas gali būti ir, mano galva, turėtų būti derinamas su tam tikra paties koučingo specialisto medžiaga, pavyzdžiui, jo/jos įžvalgomis ar pastebėjimais. Kartais pasidalinimas patirtimi ar grįžtamuoju ryšiu gali pametėti pašnekovui gerų minčių, kurias vėliau bus galima išvystyti koučingo klausimų pagalba.

Kitas aspektas yra tas, kad bent jau šios apklausos respondentai, o tikėtina ir kiti žmonės, laukia iš pagalbininko kažko apčiuopiamo. Todėl čia labai svarbu koučingu nepavadinti elementarios konsultacijos taip diskredituojant patį koučingo metodą. Pavyzdžiui, dabar aplinkoje girdžiu, kad koučingas yra kažkokie gyvenimo patarimai (angl. life hacks), tačiau tai toli gražu nėra koučingas. Iš kitos pusės, tie, kurie užsiima koučingu, turi labai aiškiai įvardyti savo pašnekovams, kas yra ir kas nėra koučingas bei suderinti tai su jų lūkesčiais.

Ši apklausa turi daug apribojimų, tad jos rezultatais iki galo pasitikėti nereikia. Pavyzdžiui, jeigu atkreipėte dėmesį į respondentų amžiaus vidurkį, tai būtų įdomu atlikti tokią apklausą didesnį amžiaus vidurkį turinčiose grupėse. Taip pat būtų įdomu atlikti tokią apklausą ne aklai internete, tačiau tikslinėse grupėse. Būtų įdomu pažvelgti į respondentų išsilavinimą, patyrimą ir kitus dalykus. Žinau, kad tikriausiai reikėjo užduoti tą patį klausimą ir nepaminint paslaugos kainos, tačiau kita vertus, šia apklausa ir nesiekiau atlikti diplominio darbo lygio tyrimo.

Apibendrinant, net ir įvertinus galimus apribojimus, grynasis koučingas nėra toks populiarus kaip kad norėtų tikėti koučingo specialistai.

Remdamasis savo praktika tikiu, kad koučingo paklausa tam tikrais atvejais augtų, pavyzdžiui, galbūt vyresnėse tikslinėse grupėse.

Iš kitos pusės, ši apklausa gali būti labai naudinga tiems, kurių potenciali koučingo klientūra atitinka apklausoje esantį amžiaus vidurkį.

Pabaigai, manau, kad galimos dvi perspektyvos:

a) Aiškesnė komunikacija, kas yra koučingas, ką jis gali ir ko ne.

b) Koučingo derinimas su kitomis ugdymo formomis taikant visa tai prie konkretaus kliento ir jo poreikio.

 

N.B.: šios apklausos rezultatais galite dalintis savo aplinkoje nurodydami aktyvią nuorodą į šį straipsnį arba Coachingblog.lt

One comment on “Tyrimas: beveik niekam nereikia to koučingo

  1. Arūnas on said:

    Rezultatai kažkaip tikrai nestebina. Lietuvai dar reikia laiko, kol koučingas įsitvirtins kaip normali paslauga, o ne kažkokie tai burtai ar sėkmės mokymas. Šiaip įdomu, jokios koučerių reakcijos nėra.

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.