Šiame straipsnyje noriu pateikti vieno naujo tyrimo apibendrinimą, kuris buvo darytas siekiant išsiaiškinti, ką patyrę koučingo specialistai mano apie tikslų nustatymą ir darbą su jais koučinge.

Tyrimą atliko gerai pažįstamas prof. David Megginson, kuris šia tema skaitė pranešimą 2012 metais ICF Lietuva organizuotoje metinėje konferencijoje. Prof. David Megginson kartu su kolegomis Susan David ir David Clutterbuck ką tik išleido knygą Beyond Goals, kurioje aptarė įvairius tikslų nustatymo ir darbo su jais aspektus.

Apklausoje dalyvavo 125 įvairių patirčių koučingo specialistai. Džiaugiuosi galėjęs būti vienu iš jų.

Skaitydamas tyrimo išvadas, susidariau įspūdį, kad koučingo specialistai pakankamai kritiškai žvelgia į tikslų nustatymą ir ginčija nusistovėjusius darbo būdus. Tikiu, kad šis straipsnis bus naudingas visiems koučingo specialistams, kurie siekia vesti gilesnes koučingo sesijas.

Tikslų redukcija

Įprasta, kad tikslai koučinge turi būti konkretūs ir pamatuojami, ypatingai tada, kai koučingas atliekamas organizacijų kontekste. Koučingo specialistai kritiškai atsiliepė apie siekį sukonkretinti ir supaprastinti tikslus.

Štai ką savo vienas jų: Turiu galvoje bandymus redukuoti, supaprastinti tikslus iki skaitinių išraiškų. Tokiu būdu mes tarsi redukuojame ir pačius žmones, lyg jų keliami tikslai būtų vien tik skaičiai ar materialiniai dalykai.

Redukuoto tikslo pavyzdys: Noriu pradėti vaikščioti į sporto klubą tris kartus per savaitę. Neredukuotas tikslas galėtų skambėti taip: noriu pakeisti gyvenimo būdą, kad jausčiausi sveikesnis ir žvalesnis.

Koučingo specialistai iš dalies pritaria, kad tikslus reikia konkretinti idant koučingo pokalbis turėtų kryptį. Tačiau tuo pat metu rekomenduoja tai daryti atsargiai, nes pasak jų, tokiu būdu tikslai netenka savo turtingumo, kompleksiškumo ir neapibrėžtumo. O tai naudinga, kuomet kalbame apie didesnius žmonių siekius, kurie nėra pamatuojami skaičiais ar kitokiomis vertėmis.

Šie dalykai ypač svarbūs organizacijose, kur dauguma tikslų išreiškiami skaičiais. Ne veltui vadovai, kurie įgyja daugiau koučingo praktikos sako: kalbėdamas su žmogumi išmokau pereiti nuo skaičių prie jo paties. Supratau, kad dirbdamas su žmogiškais dalykais padėsiu savo darbuotojams padaryti įtaką tiems reikalaujamiems skaičiams.

Agresyvi orientacija į tikslą

Koučingo specialistai pabrėžia, kad redukuodami tikslus apribojame kliento galimybes pamatyti platesnį kontekstą. Siekį įgyti sveiką gyvenimo būdą padėtų pasiekti ne tik sporto klubas tris kartus per savaitę, tačiau ir daugybė kitų dalykų, kurie redukuoto tikslo atveju gali likti nepastebėti.

Jei koučingo specialistas susikoncentruos tik į aukščiau pateiktą pavyzdį apie sporto klubą, padėdamas klientui vytis šį tikslą, tuomet atims iš jo galimybę paieškoti ir kitų alternatyvų, kurios gali būti dar naudingesnės.

Planai, grafikai, skaičiai – visa tai siaurina mūsų požiūrio kampą, – sako vienas tyrimo dalyvis. Susiaurindami plačius siekius į pamatuojamus tikslus apribojame patį klientą.

Pavyzdyje panaudotas siekis – sveikas gyvenimo būdas turi daugiau sudėtinių dalių negu vien tik sporto klubas tris kartus per savaitę. Galbūt dar baseinas, galbūt važinėjimas dviračiu miške, galbūt bėgimas, sveikos mitybos programa, galiausiai kitoks darbo ir gyvenimo balansas. Dar daugiau – sveikas gyvenimo būdas – tai visų pirma požiūris, kuris negali būti išreikštas jokiais skaičiais.

Taigi, kaip sako tyrimo dalyviai, neverta aklai pasitikėti keliamu tikslu. Negalime stumti kliento link jo, net jei šis tikslas atrodo suprantamas ir aiškus. Verta pasidairyti aplinkui ir gilinti pokalbį su klientu, kad šis pamatytų platesnį kontekstą.

Paviršutiniški tikslai

Yra sakoma, kad ne viskas, kas gali būti išmatuota, yra svarbu. Ne viskas, kas svarbu, gali būti išmatuota.

Koučingo specialistai pripažįsta, kad jeigu tikslai bus supaprastinti, patys klientai ilgainius supras, kad šie tikslai buvo paviršutiniški ir nepadėjo įgyvendinti reikiamo pokyčio.

Galima pateikti pavyzdžių iš vadovų koučingo. Vadovams organizacijų keliami tikslai turi skaitines išraiškas, tačiau koučingo atveju kai kurie vadovai į tokius tikslus žiūri kreivai: Man reikia žmogaus šalia, kuris padėtų pasidėlioti mintis, jas išgryninti. Man nereikia, kad kažkas kartu su manimi vytųsi tuos skaičius. Aš noriu pasitarti apie man svarbius žmogiškus dalykus.

Koučingo specialistai pastebi, kad paviršutiniški tikslai gali dangstyti problemines vietas. Galbūt labai koncentruodamiesi į paviršutiniškus dalykus klientai nori išvengti giluminių pokyčių arba tai yra patogu ir patiems koučingo specialistams.

Koučingo specialistų apsauga

Koučingo specialistai įvardija, kad pasitaiko atvejų, jog konkrečių tikslų nustatymas padeda jiems jaustis saugiau.

Pasinaudokime jau pateiktu pavyzdžiu. Jei koučingo specialistas su klientu sutarė, kad pastarasis pagaliau apsilankys sporto klube, ir klientas tą padarė, koučingo specialistas gali laikyti, kad padėjo klientui pasiekti tikslą. Juk dėl jo buvo sutarta. Kai klientas suvoks, kad sporto klubas – ne jam, jis norėtų kažko kito, koučingo procesas jau bus laimingai pasibaigęs. Gali būti, kad klientas ieškos naujo koučingo specialisto arba kaltins save, kad nepasiekė to, ką buvo užsibrėžęs.

Koučingo specialistai įvardija šį apribojimą: konkretūs ir sutarti tikslai yra mano apsauga. Jei dėl jų sutariau ir padėjau jų pasiekti, viskas tvarkoje – toks kontraktas. Vienas koučingo specialistas atvirauja: iš esmės, mano paties orientacija į tikslus nusako, kaip aš padėsiu klientui dirbti su jo tikslais.

Pridėčiau, kad kliento darbas su tikslais yra tam tikroje koučingo specialistų galioje. Koučingo specialistas, vedamas savų sumetimų, gali padėti arba nepadėti klientui gilinti savo tikslus. Pakreipti jį viena ar kita linkme, paklausti platesnių klausimų ar apriboti klientą aiškiomis ir saugiomis alternatyvomis.

Tikslai trukdo būti čia ir dabar

Tyrimo dalyviai kritiškai vertina tikslų vaikymąsį ir sako, kad jų manymu agresyvi kliento orientacija į tikslą atima iš jo galimybę būti čia ir dabar. Tikslo siekimas kaip procesas sukelia tam tikrą įtampą ir stresą, o tai trukdo susitelkti į dabartyje atliekamus dalykus, kurie savo ruožtu yra ateities pamatas. Nėra lengva tai paaiškinti klientams, – sako koučingo specialistai. Galiausiai tai ne visada komfortiška ir mums patiems, nes klientai tikisi greito rezultato. Vietoje to mes turime dirbti su išvargusiais ir perdegusiais žmonėmis.

Pridėčiau, kad koučingą labai praturtina įvairios atsipalaidavimo technikos, papildomi užsiėmimai, kurie atveda klientus į ramybės būseną. Būtent joje aplanko skaidresnės mintys. Tačiau vėlgi, jeigu koučingo programa – fiksuota, o nustatyti tikslai iškalti akmenyje, tokiems užsiėmimams paprasčiausiai neliks laiko arba jie bus ignoruojami.

Koučingo specialistų dualumas

Koučingo specialistai teigia, kad dirbdami su klientų tikslais patys jaučiasi dvejopai. Nors mano koučingo mokykla mane mokė, kaip nustatyti kliento tikslus, kaip dirbti su jais, pastarojo meto patyrimai mane verčia iš naujo pergalvoti šį procesą. Man labiau prie širdies nedirektyvus Carl Rogers mokymas, kur specialistas visa esybe orientuojasi į klientą ir nenustato konkrečių tikslų, - sako vienas tyrimo dalyvis.

Mano patirtis taip pat kužda, kad iš vienos pusės kai kurie koučingo klientai mėgsta ieškoti, tyrinėti, patirti neapibrėžtumą, nes per šiuos dalykus jie ilgainiui atranda tai, ko ieškojo. Tačiau iš kitos pusės daugelis jų ateina tikėdamiesi greito ir apčiuopiamo pokyčio.

Aš noriu per mėnesį uždirbti 15 000 litų, – kartą užsakė savo tikslą klientas. Kodėl ne 20 000?, – paklausiau jo. Atsakydamas į šį klausimą jis kalbėjo ne apie pinigus. Ir kalbėjo ilgai.

Tikslai kinta

Koučinge aptariami tikslai turi tendenciją keistis. Paprastai trečiosios koučingo sesijos metu klientai supranta, kad tikrasis tikslas, kurio jie siekė, buvo visai ne tai, ko jie ieškojo iš tikrųjų. Tokia grandinė gali tęstis pakankamai ilgai, nes būdamas koučingo procese (mėgstu sakyti, kad koučingas tęsiasi ir po sesijų) klientas evoliucionuoja, kinta jo įsisamoninimas, tagi kinta ir pradinė užklausa.

Jei bandytume sprausti klientą į rėmus ir dirbtume su ta stereotipine nuostata, kad tikslus koučinge reikia kuo konkrečiau apibrėžti, tuomet atimtume iš žmonių galimybę augti, – sako koučingo specialistai. Tai yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl tikslai neturi būti apibrėžiami koučingo programos pradžioje.

Mano patirtis sako, kad klientai turi išbūti tam tikrą laiką didindami savo įsisąmoninimą, o ne pulti vytis iš anksto nustatytą tikslą.

Štai anadien socialiniame tinkle užmačiau vieną įrašą, kuris buvo pavadintas Mano tikslai, kurių neįmanoma pasiekti. Pavadinimas dvelkia intriga, tad vedamas smalsumo spustelėjau nuorodą. Ten žmogus išrašė visus jam įmanomus ir neįmanomus (kol kas) tikslus, kurių jis ketina siekti. Pamaniau, įdomu, ar tai, kad jis juos užsirašė, jam padės ir ar neatims malonumo bei jėgų, kurių prireiks šių tikslų siekiant? Ar tie tikslai dar bus svarbūs po metų, trejų? Juk šis žmogus gyvena tekantį gyvenimą, kuris tarsi upė, turi savus posūkius, užutėkius ir krioklius.

Nuleisti tikslai

Kitas svarbus dalykas, kuris skatina susimąstyti, yra nuolatinis tikslų spaudimas tais atvejais, kai jie yra keliami ne koučingo kliento, o jo organizacijos ar kitų trečiųjų šalių. Koučingo specialistai dažnai kviečiami pataisyti vadovų, kai tuo tarpu tie taisytini vadovai nemato jokio reikalo kažką taisyti arba galvoja, kad taisyti reikia ne juos.

Toks konfliktas tarp tikslų kyla, kai tikslai keliami verslo aplinkoje, o ne iš laisvo žmonių pasirinkimo.

Dar daugiau, kaip galvojate, ar 360 grįžtamojo ryšio sistema, kuri leidžia identifikuoti tobulintinas veikslos sritis, atitinka laisvai keliamų tikslų kriterijus? Nebūtinai. Nes, jei žmogus žiūrėdamas į kitų nuomones apie save nenori jų primti arba galvoja, kad gali gyventi su tam tikrais trūkumais, tikslai, kurie bus iškelti šios ataskaitos pagrindu, neatitiks tikrųjų to žmogaus siekių. Todėl koučingo specialistai tokias grįžtamojo ryšios sistemas turėtų vertinti atsargiau ir leisti klientui pačiam nuspręsti, ką ir kaip jis turi tobulinti. Jei tik organizacinio koučingo atveju jam nuspręsti bus leista iš aukščiau.

Tiek koučingo, tiek organizacijų specialistai pastebi, kad formalizuotos tobulėjimo tikslų sistemos labiau tarnauja trečiosios šalies interesams negu tikrojo koučingo kliento interesams.

Mintys pabaigai

Rašant šį tekstą aplankė įvairios mintys. Ir abejonės, ir tam tikri nušvitimai, leisiantys pagerinti savo koučingo praktiką.

Viską apibendrinant, pamaniau, kad galbūt ten, kur tikslai – laukiniai, greiti ir nepavejami, kur jie išreikšti srautu byrančiais skaičiais ir vertėmis, koučingas gali būti panaudojamas kartu su direktyvesnėmis intervencijomis – konsultacijomis, mokymais ir pan. Kompleksiniai tikslų siekimo metodai gali būti naudingi ne tik tuo, kad jie padės siekti numatytų tikslų, tačiau dar ir atliks įtikinėjimo funkciją, kad tų tikslų siekti reikia.

Ten, kur žmonės tikslus renkasi laisva valia ir įtikinėti tą daryti jų nereikia, geriau tiks nedirektyvūs tobulėjimo būdai, tokie kaip koučingas. Nes tokiu atveju tikslus reikės išbūti, jiems reikės skirti laiko ir dėmesio.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.