Koučingas organizacijose ir koučingas vadovų darbe – viena tų temų, apie kurią, matyt, rašau daugiausiai. Sulig kiekvienais mokymais, kuriuos vedu vadovams ar nauju straipsniu, mano paties supratimas apie koučingo taikymą vadyboje vystosi ir kinta.  Ši kartą – dar vienas požiūrio kampas.

Pabandžiau pažvelgti, kuo gi skiriaisi tradicinio vadovo ir koučingą taikančio (ugdančiojo) vadovo funkcijos. Vertinau būtent funkcijas, t.y. tai, ką ir kaip tokie vadovai daro, kokia jų atsakomybė, kokia jų veiklos kryptis. Paspaudę nuorodą galėsite įvertinti abi vadovo funkcijų kontinuumo puses. Žinau viena – nebus taip, kad vadovas galės dirbti vien tik taikydamas koučingą arba vien tik būdamas direktyvus ir kontroliuojantis. Perfrazuojant garsiuosius X failus – tiesa slypi kažkur per vidurį. Nes koučingas nepakeičia tradicinių vadovavimo būdų ir atvirkščiai. Tikiu, kad idealus vadovas – tas, kuris žino kada, kokiose situacijose ir kokio žmogaus atžvilgiu jam pasirinkti patį efektyviausią vadybos metodą. Tebūnie tai koučingas ar lengvas niuksas į nugarą.

Tegu čia pateiktas tradicinio ir ugdančiojo vadovo funkcijų atskyrimas paskatina vadovaujančius žmones pagalvoti, kurioje pusėje būnate dažniau? Kiek esate ja patenkinti? Kur norėtumėte atsidurti, jei esama pusė jūsų netenkina? Ką turėtumėte daryti daugiau? Ką darytumėte mažiau?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.