Kai Paulius Gritėnas parašė apie koučingo specialistus aka koučerius (iš kur ta r atsirado, aš nežinau) man netapo nei šilčiau, nei vėsiau. Vėsu dabar tik čia, jūroje, Alandų salose.

Tai jau ne pirmas najiezdas ant koučingo specialistų. Iki Pauliaus Gritėno tą puikiai padarė Ramūnas Urbštavičius. Laukiu Andriaus Užkalnio straipsnių, bet jis šią temą kažkaip praleido, nors pats davė interviu Coachingblog.lt.

Koučingo specialistai nuo tokių antpuolių ginasi taip pat ne pirmą kartą. Įtaigų atsikirtimą Pauliui Gritėnui parašė Dr. Aistė Dromantaitė. Rašo ir kiti kolegos, o mano bandymą galima rasti čia. Ypač daug diskusijų kyla, kai kolegos psichologai pradeda į sieną kalti vis tą patį vinį. Koučingas – nesąmonė, marketinginis išmislas, nes va, šamanai be diplomų. Be mokslų šarlatanai, tik pinigus ima nežinodami už ką. Džiugu, kad kolegų psichologų tarpe atsirado draugiškų veidų, kurie moka išvengti keistų nusistatymų, pavyzdžiui, Antanas Mockus.

Suprantu, kad yra patirtys, įsitikinimai ir stereotipai. Koučingo atžvilgiu skeptiški žmonės džiaugiasi tada, kai aplinkoje atsiranda naujų faktų, kurie patvirtina jų nuostatas ir atitinka stereotipus.  Taip nutiko ir Pauliaus Gritėno teksto atveju, nes autorius peržvelgė tik vieną pakankamai suveltą viešą koučingo aprašą ir išdėjo jį į šuns dienas. Gal ir gerai, ką aš žinau?

Pauliaus Gritėno koučingą gerokai per dantį traukiančioje pozicijoje tiesos yra. Jau rašiau, kad tai, kaip koučingo specialistai kalba apie save, daro įtaką jų vertinimui ir suvokimui aplinkoje. Jeigu koučingo specialistai brendina save skelbdami Paulo Coelho citatas ar kiekvieną mėnesį rašinėja apie mėnulio fazių įtaką darbingumui, tam tikra dalis žmonių juos ir suvokia kaip reikalingų mokslų nebaigusius šarlatanus. Bet tie žmonės ir bendrauja su savais –  tais, kurie džiaugiasi jų kuriamu turiniu ir perka įvairios kokybės koučingo paslaugas. Nėra čia prie ko kabinėtis ir gąsdintis – paklausa visada padaro savo. Iš Paulo Coelho citatų tegu šaiposi ne Paulius Gritėnas, o paklausa, kuri visada yra negailestinga. Duokdie kokie du procentai visų baigusių koučingo mokyklas pasuks profesionaliu keliu, nes Lietuvoje prie koučingo specialistų durų eilės dar nestovi. Kai tos eilės pradės formuotis, išliks tik tie, kurie pratęsė mokslus ir įgijo daug praktikos. Taip, kad easy.

Paulius Gritėnas, būdamas aštresnio ir šaižesno proto žmogus, elementariai sureagavo į banalybių prikrautą koučingo apibrėžimą. Žinoma, kad tai puiki tema trolinimui, clickbaitui ir kitokiam dėmesio pritraukimui, o ką? Va net aš sureagavau ir rašau šį straipsnį žiūrėdamas į vakarėjantį skandinavišką horizontą.

Tikrai nesiekiu pakeisti nei Pauliaus Gritėno nuomonės, nei politkorektiškai aiškinti kokie mes, koučingo specialistai esame geri žmonės. Nesidomėjo Paulius Gritėnas daugiau ir, ko gero, nežino, kad koučingas yra mokslas, dėstomas universitetuose. Tiriamas ir studijuojamas profesoriaus laipsnius turinčių žmonių. Kita vertus, aš jį suprantu, nes viešai prieinama informacija, kuri abstrakčiai paaiškina koučingo naudą, pati prisiprašė. Tiek to, kas nori, tie tegu žvengia toliau. Kas nori, tie tegu gilinasi ir domisi. Pabandykite perkalbėti chemtreilais tikintį žmogų, kad lėktuvų pėdsakai danguje susidaro dėl fizikos dėsnių ir nėra visą pasaulį valdančių masonų sąmokslas prieš žmoniją.

Maniškė reakcija į visą šį popsinį šaršalą yra tingi. Pasidalinsiu paprastais pavyzdžiais, kurie padės geriau suprasti, kas yra koučingas. Galbūt kada nors koučingo aprašymuose sumažės tokių žodžių, kaip neribotas potencialas, svajonių pasiekimo priemonė ir panašių klišių. Jeigu jums patiks, toliau einantį tekstą galite kopijuoti ir nusiųsti bičiuliams, kurie klausia kas per nesąmonė tas koučingas?

Žiūrėkite, kiekvienas iš mūsų yra taikęs koučingą gyvenime arba dalyvavęs koučingo pokalbyje. Ar jums yra taip buvę, kad papasakoję artimam žmogui kokį nors savo rūpestį, sulaukėte iš jo ne patarimo ir aiškinimo, ką jums reikia (reikėjo) daryti, bet paprasto klausimo? Pavyzdžiui, tas žmogus pasiteiravo, kas bus jeigu jūs dabar pat, ant karštųjų, pulsite aiškintis santykių su antrąja puse? Kas jūsų laukia, jeigu ir toliau nepasakysite savo viršininkui, kaip jaučiatės darbe? Tada susimąstėte ir pasakėte o, geras klausimas. Nebuvau pagalvojęs. Gal verta jam užsiminti?, – pavyzdžiui, pagalvojote. Niekas čia jūsų potencialo nedidino ir svajonių nepildė, tiesiog laiku ir vietoje uždavė gerą klausimą. Nutraukė jūsų įprastą mąstymo schemą ir parodė kitą jūsų minčių užkampį. Nei čia kažkokia sėkmė aplankė nei motyvacija užsikūrė. Tiesiog galvoje pasidarė šviesiau.

Štai tokia pokalbio dalis, kurioje dėl kito žmogaus užduoto klausimo ar išsakyto grįžtamojo ryšio atsirado nauja mintis, gali būti vadinama koučingo fragmentu. Buvote pakoučinti, kaip daugelis sako. Pakoučink mane, – tai ne patarimo prašymas, bet prašymas padėti susivokti, o susivokti geriausiai padeda mąstymą stimuliuojantis ir svetimo atsakymo neprimetantis klausimas.

Žinoma, kad klausimus gali ir geba užduoti visi. Kam už tai mokėti pinigus? Koučingo specialistai moka vesti struktūruotus koučingo pokalbius, kurių metu taiko klausimų uždavimo ir pokalbio valdymo modelius. Jie padeda pašnekovams atitrūkti nuo įprastų savo pačių mąstymo klišių ir savo reikalus pamatyti kitu kampu. Dažniausiai vieno ar dviejų pokalbių nepakanka, tad netikėkite, kad koučingas yra kažkoks problemų ant smūgio sprendimo būdas. Gali prireikti keturių – penkių susitikimų, kad įgytumėte progresą. Koučingas yra greičiau būdas pasidėlioti mintis svarbiu reikalu, bet esminių gyvenimiškų bėdų koučingas pats savaime neišspręs. Visada galima nueiti į sėkmės mokytojų seminarą, kuriame žadamas greitas praturtėjimas, bet koučingas čia tikrai ne prie ko.

Žinoma, kad koučingo specialistas nėra psichologas ar psichoterapeutas, kuris padeda žmonėms susitvarkyti su emociniais išgyvenimais ar didžiais sunkumais. Koučinge dažniau sprendžiami veiklos ar santykio su kasdiene aplinka klausimai. Pavyzdžiui, vadovai koučingo pokalbiuose nagrinėja savo darbo stiliaus reikalus. Kiti žmonės gali ateiti pagalvoti apie tai, ką galbūt jie norėtų veikti, jeigu nedirbtų seniai įgrisusio darbo. Taip, koučingo specialistams būtina išmanyti psichologijos esmę ir niuansus, nes koučinge taip pat dirbama su asmenybės struktūra, įsitikinimais bei savijauta.

Apibendrinant, kas yra koučingas, tik priminsiu savo apibrėžimą, kuris man į galvą atėjo po septynerių metų praktikos. Koučingas – mąstymo stimuliavimas rūpimu klausimu. Paprastesnio ir aiškesnio apibrėžimo dar nesugalvojau.

Kam mokėti už tai pinigus?, – paklausite ir būsite teisūs. Masažuoti save taip pat mokame, tačiau masažo profesionalas žino, kur paspausti, kad atsipalaiduotumėte. Jis žino, kada jus užkalbinti, o kada leisti užsnūsti ir mėgautis pojūčiais kūne. Masažas negydo, tačiau prisideda prie bendros savijautos gerinimo. Taip, masažas, kaip ir koučingas – prabangos dalykas. Taip, mes mokame patys viską nuveikti. Ir namą pasistatyti (tik statybos tada trunka pusę gyvenimo). Mokame ir sportuoti (tačiau be gero trenerio nepasiekiame rezultatų). Mokame ir į mišką išeiti, kai užplūsta sunkumai.

Stimuliuojant žmogaus mąstymą turime panašų procesą: jei mąstau kartu su koučingo specialistu – partneriu, pasiekiu geresnių rezultatų negu daryčiau tai vienas. Žinoma, tai, ką atrasiu koučingo sesijose, neapvers mano gyvenimo aukštyn kojomis, tačiau bent jau būsiu pagavęs ieškomą kryptį ar naują požiūrio kampą. Ką darysiu toliau – mano reikalas, bet eisiu nauju vektoriumi. Čia svarbus vienas aspektas. Koučingas be paties žmogaus valios pastangos ir kitų dalykų, pavyzdžiui, žinių bei sąmoningumo plėtimo yra niekinis reikalas. Tad koučingas nėra nei jokia panacėja, nei dangaus mana.

Kartą man paskambino vienas potencialus klientas, su kuriuo net nepradėjome dirbti. Jis paklausė, ar koučingo sesija jam padėtų atsisakyti alkoholio ir susirasti darbą. Nukreipiau jį pas kitą specialistą (dėl alkoholio) ir pasakiau, kad darbo koučingo sesijoje nesusirasite, bet gal susirasite gerų minčių, kurios atves jus prie kitų gerų minčių, kurios galbūt atves prie pirmos pastangos ieškoti norimo darbo.

Šiuo tekstu nenorėjau nieko įrodyti ar apginti. Nei įkąsti ar pašiepti. Gal tos kelios pastraipos padės geriau suprasti, kas gi, po galais, yra tas koučingas.

Po saule nieko naujo. Dar Sokratas sakė: aš nieko negaliu išmokyti, galiu tik paskatinti mąstyti. O ar už tą paskatinimą verta mokėti pinigus, spręskite patys. Nu ne, tai ne.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.