Kuo galiu būti tau naudingas? – klausia koučingo specialistas. „Na, gal tu gali patarti kaip man elgtis šioje situacijoje?“ klausimu atsako jo klientas.

Ši dialogo vieta gali būti sudėtinga daugeliui koučingo specialistų. Ir čia greičiausiai jie turi pasirinkti tarp kelių variantų:

a) šį kliento prašymą praleisti ir tęsti koučingo pokalbį,
b) dabar pat pradėti klientui aiškinti, kad koučingo specialistas nepataria, tai pats klientas ieško atsakymų,
c) paklausti ką nors gudraus, pavyzdžiui – „o ką tu darysi su mano patarimais“?
Ir galiausiai paskutinis variantas – pamiršti koučingą ir pradėti dalinti patarimus, t.y. klientą konsultuoti.

Čia noriu pateikti keletą įžvalgų apie tai, kuo konsultavimas (veiksminga ir galinga pagalbos klientui forma) skiriasi nuo koučingo (taip pat veiksmingo ir galingo pagalbos būdo)

Susitarkite iš karto

Painiavos galima išvengti jei koučingo specialistas su klientu aiškiai susitars kaip vyks koučingas ir kaip jie kartu kalbėsis. Geriausia pradėti nuo klausimo kaip klientas supranta koučingą ir kokios pagalbos iš koučingo specialisto jis tikisi. Tuomet abiems bus aiškūs kliento lūkesčiai. Taip žinosite, ką turite susitarti prieš pradėdami pokalbį.

Mokėkite paaiškinti

Ne taip paprasta kelias sakiniais paaiškinti klientui kodėl koučingas nėra konsultavimas ir atvirkščiai. Tačiau jei jau dabar žinote kliento lūkesčius, tą padaryti bus lengviau.

Jei koučingo specialistas konsultuoja klientą, tuomet jis pats ir yra atsakingas už pateiktą sprendimą. Tuo tarpu koučinge klientas sprendimo ieško pats, o koučingo specialistas yra atsakingas už šių paieškų procesą. Tai tarsi kelionė su dviese per miestą – maršrutas ir atradimai kliento, o palyda kad jis nepasiklystų ir atrastų tai ko ieško – koučingo specialisto.

Konsultavimas yra viena veiksmingiausių intervencijų kuomet žmogui ar organizacijai reikia pagalbos. Konsultavimu užsiima žmonės, kurie yra tam tikrų sričių ekspertai, pavyzdžiui vadybos konsultantas, mokesčių konsultantas, šeimos planavimo konsultantas ir pan. Taigi konsultantas atsako už konsultacijos turinys, t.y. konkretų sprendimą, kurį jis pateikia klientui.

Koučingo specialisto atsakomybė kiek kitokia – jis atsako už kliento mokymosi procesą, o klientas už šio mokymosi turinį. Kitaip tariant, jei klientas ieško sprendimo kaip jam pagerinti santykius su savo komanda darbe, jis yra atsakingas už tinkamo elgesio su šia komanda atradimą ir įgyvendinimą. Tuo tarpu koučingo specialistas savo klausimais ir išmanymu įgalina jį prieiti prie reikiamų vidinių resursų padėsiančių rasti reikiamus atsakymus.

Klausykite savęs

Įsivaizduokite koučingo specialistą, kuris yra kokios nors srities specialistas, pavyzdžiui, jis puikiai išmano vadybą ir pardavimus. Tuo tarpu jo klientas yra pardavimų vadovas, kuris sprendžia įvairiausius lyderystės klausimus. Kaip manote kokią pagundą jaučia koučingo specialistas kai klientas jo paklausia – „gal tu man gali patarti?“. Taip, jei jis yra šių sričių ekspertas, greičiausiai jis norės pateikti vieną ar kitą patarimą.

Ir štai du kraštutinumai – jei koučingo specialistas nuolat dalins patarimus, greičiausiai koučingo pokalbis pavirs konsultacija. Tačiau ne taip svarbu kaip tai vadinasi, svarbu, kad pasikeis kliento lūkesčiai – dabar jis tikėsis daugiau patarimų. Ir už juos taps atsakingas nebe jis pats, o koučingo specialistas-konsultantas. Žvelgiant giliau, klientas nebesimokys, o bus mokomas.

Kitas kraštutinumas bus tada, jei koučingo specialistas visais būdais vengs pateikti patarimus, net ir tada kai jis akivaizdžiai gali tai padaryti. Tokiais atvejais patariu koučingo specialistui pateikti netiesioginį patarimą – pasidalinti savo patirtimi ar kitų klientų atvejais (žinoma, jų neminint) ir paklausti kaip tai tinka jo klientui.

Tad koučingo specialistui teks pasirinkti kurio link iš šių dviejų polių judėti. Tai taip pat priklausys nuo išankstinių susitarimų su klientu bei santykio su klientu kokybės.

Subtilioji reikalo pusė

Kur kas blogiau jei ekspertas savo patarimus dalija kliento neprašydamas ir vadina tai koučingu. Visų pirma tai klaidina klientus, antra, tai kuria painiavą aiškinant ir taikant koučingą bei konsultavimą.

Taip gali atsitikti dėl to, kad ekspertas sąmoningai ar nesąminingai siekia parodyti savo išmanymą, tad noras patarti gali būti susijęs ir su šiuo aspektu.

Taip pat koučingo specialistai gali baimintis, kad klientas iš koučingo sesijos išeis be kažkokio apčiuopiamo sprendimo – vadinasi savo darbą koučingo specialistas atliko prastai.

Tačiau nebūtinai kiekviena koučingo sesija turi baigtis palaimingu sprendimu. Tai klientas pasakys ko jam reikia ir kas jam yra efektyvu – galbūt didesnis įsisąmonijimas, gilesnė savivoka ar geresnis savęs ir kitų supratimas. Ir dažnai tai būna kur kas veiksmingesni atradimai nei išrašytas receptas. Iš kitos pusės, jei klientas prašo patarimo kaip elgtis kokioje nors konkrečioje situacijoje ir jei turite veiksmingą atsakymą, nežaiskite koučingo – pasidalinkite su klientu savo patirtimi ar žiniomis. Tik nepamirškite paklausti kiek jam tai tinka ir kaip jis elgsis su jūsų patarimu.

2 comments on “Tai čia koučingas ar konsultavimas?

  1. Nei pridėsi, nei atimsi, Tomai. Tęsk taip ir toliau.

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
  2. Tomas Misiukonis on said:

    Ačiū, Andriau!

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)

Palikti atsakymą: Andrius Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.