Šiame straipsnyje noriu kritiškai pažvelgti į koučingo klasifikavimą. Pateiksiu argumentus už ir argumentus prieš, o skaitytojas tegu nusprendžia, ar reikia koučingo skirstymo ir koks jis turi būti?

Pokyčių koučingas, tikslų koučingas, vadovų koučingas, pardavimų koučingas, gyvenimo koučingas, gyvenimo būdo koučingas, gerovės koučingas, karjeros koučingas, stiliaus koučingas, efektyvumo koučingas, mažo verslo koučingas…

Trumpam įlipau į potencialaus koučingo kliento batus ir supratau, kad dauguma bandymų klasifikuoti koučingą tik klaidina.  Štai, pavyzdžiui, vienas koučingo specialistas ar konsultantas sakosi atradęs ypatingą koučingo rūšį – psichokoučingą. Puoliau skaityti, kas tai per stebuklas ir pamačiau, kad kaip ir kiti išvardinti koučingo tipai, šis nieko nesiskiria nuo tiesiog koučingo. Nenustebsiu jei po pusmečio kas nors „atras“ turbokoučingą.

Iš vienos pusės koučingo skirstymas į rūšis potencialiems klientams padeda susivokti, kokiomis gi temomis galima pas vieną ar kitą specialistą kalbėtis. Jei man kaip klientui rūpi vadovavimo klausimai aš tikriausiai spragtelėsiu tą nuorodą, kuri byloja apie vadovų koučingą, o ne apie gyvenimo koučingą. Net jei vėliau gali paaiškėti, kad mano klausimas – labai gyvenimiškas ir galbūt man vertėjo spragtelėti nuorodą, nukreipiančią pas gyvenimo koučingo specialistą. O gal vis tik reikėjo rinktis pokyčių koučingo specialistą, nes aš juk noriu keistis? O gal…štai ir prasideda painiava.

Koučingo specialistai, kurie specializuojasi tam tikrose srityse, iš esmės elgiasi teisingai – taip jie suvaldo klientų lūkesčius ir sukuria įspūdį, kad yra konkrečios srities žinovai. Jei norėsiu  gerinti savo sveikatą, matyt rinksiuosi sveikatos koučingą, o ne kokį nors pardavimų koučingą. Ir tikėsiuosi, kad koučingo specialistas bent kiek nusimano sveikatos reikaluose.

Tad tokį skirstymą vertinčiau tik kaip rinkodarinį ėjimą. Bet visais atvejais, jei koučingo specialistas yra profesionalus, jis taikys tuos pačius koučingo principus. Tiek vadovas, tiek pardavimų darbuotojas, tiek sveikatą taisantis ar gyvenimo prasmės beieškantis žmogus kalbėsis pagal panašią struktūrą, atsakinės į mąstymą ir pokyčius skatinančius klausimus. Kitaip tariant, iš pažiūros skirsis tik koučingo sesijų turinys, bet ne koučingo specialisto darbo principai.

Kur kas daugiau keblumų atsiranda, kai klasifikuojant ir pristatant koučingą visuomenei,  koučingas skirstomas ne pagal turinį, o pagal tai, kaip patogiau pačiam koučingo specialistui. Kartais susidaro įspūdis, kad dažnas koučingo specialistas norėdamas išsiskirti iš kitų, „savo“ koučingą „pabarsto“ įvairiais egzotiškais prieskoniais. Taip atsiranda prašmatnūs ir paslaptingi pavadinimai.

Ar kas nors gali paaiškinti, kuo skiriasi tikslų, pokyčių, galimybių ir mano jau minėtas perlas – psichokoučingas. Rišliai vargu ar įmanoma paaiškinti, nes iš principo – visas koučingas, koks jis bebūtų, yra apie tikslų kėlimą, apie pokyčius, galimybes, sprendimus ir pagaliau apie psichologinius procesus. Štai kaip pristatomas psichokoučingas:

Psichokoučingas  …  [remiasi dauguma koučingo (konsultuojamojo ugdymo, anot kalbininkų) principų, tačiau nėra koučingas. Kai kurie principai, kuriais remiuosi konsultuodamas, skiriasi nuo koučingo ir gali priminti psichoterapiją. Tačiau tai nėra ir psichoterapija. Tai – abiejų dalykų mišinys, taip ir nusprendžiau sukurti šį pavadinimą].

Tikrai nebandysiu tikslinti šio koučingo porūšio, nes jis labiau sviestą sviestuotą primena.  Takoskyra tarp psichoterapijos ir koučingo nėra tokia ryški, matyt todėl autorius ir išryškino šį aspektą. Natūralu, savo veikloje jis pastebi tiek koučingo, tiek psichoterapijos elementų. Tiek koučinge, tiek psichoterapijoje naudojami panašūs metodai ir dirbama su daugeliu panašių kliento procesų, tad kiekvienas koučingas turi psichoterapijos elementų ir kiekvienoje psichoterapijos sesijoje yra kažko, kas gali priminti koučingą.

Patyrę koučingo specialistai puikiai išmano, kada koučingo teritorija baigiasi ir kada prasideda psichoterapija, tad stengiasi šių dviejų dalykų nepainioti. Bandymas sukergti jau ir taip labai susijusius dalykus primena bandymus skirstyti lietų į šlapią arba drėgną, o sniegą į šaltą arba ledinį.

Logiška būtų koučingą skirstyti ne tik pagal turinį, tačiau ir pagal koučingo specialisto taikomus darbo būdus. Kitaip tariant, jei koučingo specialistas remiasi kuria nors psichoterapijos ar psichologinio konsultavimo mokykla, tegu jis taip ir sako:  pavyzdžiui, galbūt jis taiko kognityvinį koučingą (darbas su nuostatomis) arba į sprendimus orientuotą koučingą (orientacija į sprendimus, o ne į problemą).

Apeliacija į konkrečią darbo metodų kryptį suteiks aiškumo pačiam koučingo specialistui. Kai kurie koučingo specialistai labai aiškiai identifikuoja save su konkrečia darbo metodika. Pavyzdžiui NLP ar į sprendimus orientuoto koučingo atstovai.

Tačiau net ir toks skirstymas turi savų minusų. Daugeliui klientų visiškai vienodai, kokia koučingo metodika taikoma. Jam reikia koučingo specialisto proto ir širdies, o ne prašmatnių ir paslaptingų pavadinimų. Juk neskaitote vaistų pavadinimų lotyniškai. Tiesiog teiraujatės kažko, kas galėtų padėti ir jums nesvarbu, kokios formos ta pagalba – skysta ji, piliulės tai ar žirneliai.

Apibendrinant, suprantu koučingo skirstymą pagal turinį ir darbo metodus, tačiau abstraktus koučingo klasifikavimas kaip antai pokyčių, tikslų ar dar blogiau – psicho koučingas labai klaidina ir nesuteikia aiškesnės informacijos.

Aspektas, kuriuo noriu užbaigti pagrindinę straipsnio dalį yra man pačiam labai įdomus, ir čia klausiu koučingo specialistų:

Jei mes darome prielaidą, kad koučingo specialistas neturi būti kliento veiklos ar jo klausimo ekspertas, kad jis neteikia patarimų… tai kam jam tada skirstyti koučingą pagal turinį, pavyzdžiui, vadovų koučingą, darbo koučingą, gyvenimo koučingą ir pan..?

Toliau pateikiu labiausiai literatūroje labiausiai paplitusį koučingo skirstymą.

Life coaching (Gyvenimo koučingas) – čia aptariami daugelis gyvenimo būdo ar krypties pasirinkimo klausimų. Koučingo specialistas nebūtinai yra kokios nors srities ekspertas. Dažniausiai klausimai sukasi apie gyvenimo gerovę, sveikatą, veiklos pokyčius, asmeninius pokyčius ir pan.

Executive coaching (Vadovų koučingas) – čia aptariami daugiausia vadovams ar organizacijų specialistams rūpimi kausimai. Kalbamasi apie vadovavimo kompetencijas, lyderystę, asmeninį efektyvumą darbe ir kitus dalykus, kurie rūpi konkrečiam dirbančiam žmogui. Paprastai šnekant,  vadovų koučinge aptariami asmeniniai ir darbiniai klausimai, kurie pasireiškia darbiniame kontekste.

Performance coaching (Veiklos koučingas) – čia aptariami dažniausiai trumpalaikiai veiklos klausimai. Pavyzdžiui, treniruojami klientų aptarnavimo ar santykių su kitais žmonėmis kūrimo įgūdžiai. Dauguma klausimų yra apie konkrečią veiklą ir asmeninį efektyvumą joje. Dažniausiai šios rūšies koučingo programos nėra ilgos, pakanka kelių sesijų, kad klientas išspręstų savo klausimus.

Developmental coaching (Raidos arba Augimo koučingas) – čia aptariami asmenybės augimo klausimai. Šios krypties koučingo programos dažniausiai yra ilgos, čia klientai kelia su asmenybės augimu ar branda susijusius klausimus, pavyzdžiui, aiškinasi kaip tapti geresniu tėvu, kaip iš naujo atrasti šeimos vertybes, kaip atrasti savo gyvenimo prasmę ir pan. Šie klausimai labiau susiję ne su gebėjimų įgijimu, o su tapimu kažkuo nauju.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.