Daugelį sprendimų vadovai priima vadovaudamiesi savo baimėmis. Įdomu tai, kad šios baimės ne visada yra pastebimos – jas sunku įvertinti ar greitai susieti jas su elgesiu. Jį lengviau pateisinti įvairiomis išorinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, konkurentų veiksmais ar nemotyvuotais darbuotojais.

Vadovų baimės kyla dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, jaunas vadovas gali baimintis, kad komanda jo nepriims ir dėl to daug dėmesio jis skiria ne veiklos vystymui, bet savo kompetencijos įrodinėjimui. Tuo tarpu kitas, savo kompetencijos trūkumus slepiantis vadovas, galbūt apribos komandai pateikiamą informaciją, nes norės pats valdyti svarbias situacijas tam, kad parodytų savo nepakeičiamumą.

Kiekvienas vadovas yra unikalus žmogus su jam vienam būdinga motyvacija, charakteriu ir nuostatų rinkiniu. Sakyti, kad visi vadovai vienodai bijo, yra neperspektyvu, nes kai kurie vadovai neturi baimės jausmo – pasitiki savimi ir komanda. Jų netrikdo tai, kad komanda gali turėti kitą nuomonę ir jie nesibaimina jeigu ši nuomonė kartais yra geresnė negu jų. Tokiam vadovui nebaisu deleguoti sprendimus ir jis nesijaučia prarandantis valdžią, jeigu jam reikia pasakyti nežinau.

Daugelyje pokalbių su vadovais tenka aptarti jų sunkumus ir rūpesčius. Beveik visada šie dalykai kyla iš šešių svarbiausių vadovų baimių, kurias trumpai apibūdinsiu žemiau ir pateiksiu patarimų, kaip šias baimes mažinti.

Baimė prarasti valdžią ir įtaką

Šie vadovai gali būti jauni žmonės arba brandžios asmenybės, kuriuos jungia viena – nei vieni, nei kiti nepasitiki savimi ir savo reikalingumą įrodinėja pakankamai grubiais būdais. Pavyzdžiui, informaciją jie sutelkia savo pusėje, menkai ja dalinasi, veržiasi dalyvauti įvairiuos projektuose, kur atskleistų ir parodytų save. Tokiu būdu jie atima galimybes augti savo komandai. Pirmoji pagalba kovojant su čia baime – dalintis įtaka ir decentralizuoti sprendimus. Tai padaroma deleguojant svarbesnes užduotis ir keičiant orientaciją nuo savęs į komandą. Jeigu sėkmę patyrė komanda, tai yra ir jūsų sėkmė. Dalinkitės ja su kitais. Nerašykite tuščių padėkų komandai jeigu sėkmę priskiriate sau, o ne kitiems.

Baimė priimti blogą sprendimą

Kodėl mes nepadarėme to anksčiau? Jeigu į šį klausimą vadovai atsako pasiteisinimais, o ne paprastu sakiniu nes mes tada nežinojome to, ką žinome dabar, vadinasi, jie gina savo neperspektyvius sprendimus ir tuo pačiu metu saugo savo statusą. Įmonė yra nuolat besikeičiantis organizmas, o prie istoriškai susiklosčiusių aplinkybių prisirišę vadovai stabdo progresą. Jiems svarbu parodyti, kad jie buvo teisūs ir reikėjo klausyti jų. Ypatingai stiprią baimę jaučiantys vadovai gali žlugdyti įdomesnes iniciatyvas, šaipytis iš naujų idėjų ar sabotuoti tobulėjimą. Norint sumažinti šią baimę reikėtų keisti orientaciją iš praeities į ateitį ir ieškoti to, kad būtų gerai rytoj, bet ne to, kas buvo gerai vakar. Esamą padėtį kai kurie vadovai matuoja praeitimi, pavyzdžiui, vadovaujasi memuarais: seniau buvo geriau arba anksčiau čia žmonės dirbo kitaip. Šiems vadovams reikėtų bijoti kito – nespėti į nuvažiuojantį traukinį.

Baimė sugadinti įvaizdį

Vadovai stropiai kuria tą savo paveikslą, į kurį žvelgia kiti žmonės. Galbūt kai kurie vadovai turi tam tikrų pavyzdžių arba autoritetų, kuriais vadovaujasi ir nesąmoningai bando kartoti jų elgesį. Jie puikiai supranta, kad tai yra ne jie, tik jų iškreiptas atspindys. Tai panašu į nenatūraliai besielgiantį pranešėją, kuris akivaizdžiai kažką vaidina. Komandos atžvilgiu blogai yra tai, kad šią baimę turintys vadovai sprendimus priima vadovaudamiesi klausimais: ar po visko aš išsaugosiu savo įvaizdį? Ar tai naudinga manęs suvokimui įmonėje? Šiems vadovams vertėtų kritiškiau pažvelgti į save ir į aplinką: kokiais atvejais aš slepiuosi už skaičių ar kitų žmonių? Kada savęs saugojimas kenkia visai komandai? Kokią įtaką mano sprendimams daro mano asmeniniai interesai?

Baimė atsilikti nuo kitų

Greičiausiai matėte vadovų, kurie laksto su gesintuvu rankose – jei atrodo labai užimti. Šių vadovų niekada nerasite darbo vietoje, o jų telefonas nuolat ant ryšio. Jie mėgsta iš anksto informuoti ką jie darys, kuo jie užsiims, kada jų nebus ir kada jie bus pasiekiami. Galima būtų pamanyti, kad šie vadovai yra labai darbštūs ir atsakingi, tačiau iš tikrųjų jų demonstruojamas užimtumas slepia baimę kažkur pavėluoti, nepasiekti laukiamų tikslų, atsilikti nuo kitų vadovų. Šie vadovai darbus daro rodydami, kaip jie juos daro. Tai reiškia, kad daug energijos jie iššvaisto kurdami užimtumo atmosferą. Jų komandas toks elgesys varo į neviltį – žmonės įsitempia, patiria stresą ir užsikrečia blogais pavyzdžiais, pavyzdžiui, sėdėjimu iki išnaktų. Pirmas būdas, kaip sumažinti šią baimę – išbandyti nieko nedarymą ir atsipalaidavimą. Jeigu po kelių nieko nedarymo valandų nenugrius dangus, tai reiškia, kad kitą kartą vietoje pavyzdingo gaisrų gesinimo galite nuveikti kažką prasmingo. To nebūtina viešinti kitiems vien dėl to, kad jie žinotų, koks jūs darbštus.

Baimė sugadinti santykius

Vadovai puikia supranta, kad bet kokia jų gerovė darbe priklauso nuo santykių su kitais žmonėmis, pirmiausia su jų komanda. Šiuolaikinėse įmonėse komandos formaliai vertina savo vadovus ir šie vertinimai lemia, ar vadovas iš viso gali dirbti savo darbą. Saugodami santykius vadovai vengia deleguoti darbus, nes galvoja, kad kiti pamanys, kad jie nori nusimesti užduotis. Vedami šios baimės vadovai neteikia grįžtamojo ryšio, nes nenori sukelti blogų jausmų kitiems, kas jų manymų vestų link santykių žlugimo. Paradoksalu, bet norėdami būti labai geri, vadovai apriboja savo komandos galimybes tobulėti. Jiems paprasčiausiai trūksta drąsos pareikalauti, pasakyti ne ar derėtis dėl savo pozicijos. Vadovams derėtų eiti mažais žingsniais – deleguokite tai, ko anksčiau nedelegavote ar pasidalinkite su kitais savo pastaba. Pamatysite, kad neatsitiks jokia drama – žmonės padėkos už galimybę augti ar dėmesį jų veiklai.

Baimė prarasti kontrolę

Ši baimė yra viena aiškiausiai suvokiamų baimių, kurią vadovai patiria beveik kasdien. Noras žinoti visus atsakymus bei turėti aiškiausiais prognozes taip pat riboja tokių vadovų komandų potencialą. Pavyzdžiui, jeigu vadovai klausia darbuotojos nuomonės ir ši neatitinka vadovo matymo, vadovas gali nesąmoningai vesti žmogų link savo pozicijos. Visa tai kyla iš noro mažinti neapibrėžtumą, kuris atsiranda tada, kai vadovai išjungia ar sumažina savo kontrolės mechanizmus. Vienas aiškiausių perdėtos kontrolės pavyzdžių – mikrovadyba. Šiuo atveju vadovas kišas į visus – būtinus ir nebūtinus reikalus. Tai atima vadovo energiją ir erzina komandą. Pabandykite atsipalaiduoti ir leisti žmonėms tvarkytis patiems. Jeigu norite jaustis saugiau, klauskite komandos, kaip jai sekasi ir suteikite jai pagalbą tada, kai busite paprašytas.

Apibendrinant, baimė yra apsauginis psichikos mechanizmas, kuris yra būtina ir neatsiejama mūsų esybės dalis. Baimė įspėja mus apie pavojus ir riziką, tačiau kartais šis mechanizmas veikia kaip sugedęs kompasas, pagal kurį sunku orientuotis. Svarbu tai, kad baimė eikvoja daug energijos – tarsi norisi dirbti laisviau ir įgalinti kitus, tačiau tuo pat metu kuriami argumentai, kodėl to nereikia daryti. Sugalvokite, kokį elgesio eksperimentą norėsite išbandyti jau rytoj, kad patikrintumėte, ar jūsų baimė yra protinga. Šios baimės mažės vis geriau įsisąmoninant, kad jos yra sukurtos, o ne realios. Šis supratimas ateina su branda ir pasitikėjimu savimi.

3 comments on “Šešios vadovų baimės ir ką su jomis daryti?

  1. Tomas on said:

    Puikus straipsnis! Įdomu, kaip pasiskirstytų baimės, jeigu patyrinėtume rytų ir vakarų Europos vadovus. Turiu įtarimą, kad pvz. Baimė prarasti kontrolę rytų Europoje būtų minimali, tuo tarpu vakaruose manau tai viena iš pagrindinių :)

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 10.0/10 (1 vote cast)
  2. Rokas on said:

    O tai ką su jomis daryti? :)

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.