Tikriausiai esate girdėję apie Hawthorne efektą, kuris pirmą kartą užfiksuotas 1920- aisiais atliekant psichologinį tyrimą vienoje Čikagos (JAV) gamykloje. Harvardo universiteto tyrėjai siekė nustatyti kokios priemonės gali padėti padidinti darbuotojų produktyvumą. Jie kaitaliojo darbo pertraukų laiką, darbo vietos apšvietimo intensyvumą, temperatūrą ir kitus faktorius. Kol vyko eksperimentas, tyrėjai fiksavo produktyvumo padidėjimą, tačiau vėliau viskas grįždavo į savo vietas. Paaiškėjo, kad tai ne minėti faktoriai buvo veiksmingi, o tas faktas, kad žmonės buvo stebimi.

Kaip juokauja Oliver Burkeman, šis eksperimentas tapo pasiteisinimu, kodėl įmonių darbuotojus reikia akylai stebėti. Tačiau tas pats autorius pataria šį eksperimentą pritaikyti … sau.

Detaliai  fiksuodami tam tikrus savo gyvenimo aspektus, galime juos įtakoti. Pavyzdžiui, užsirašydami kokį maistą valgome, mes, tikėtina, nejučia imsime valgyti sveikiau. Neretas iš mūsų vedame asmeninę buhalteriją ir tai ne tas faktas, kad pradedame mažinti išlaidas vienur ar kitur, padeda sutaupyti. Tai dėmesys savo finansams yra esminis faktorius. Nustokite išlaidas sekti ir pamatysite, kaip jos vėl išaugs.

Fiksuodami įvykius ir skirdami jiems dėmesio, mes nesąmoningą padarome sąmoningu. Kai tai tampa sąmoningu, mes imamės kitų veiksmų – kontroliuojame, mažiname, didiname ar keičiame. Tai tampa matoma,  apčiuopiama ar jaučiama. Mes tampame pajėgūs keistis. Todėl įsisąmoninimas ir savivoka  yra esminės mūsų pokyčio prielaidos.

Tačiau tai dar ne viskas. Jei save nuolat stebėsime bei užsirašinėsime kur, kada ir ką veikėme, valgėme ir kaip miegojome… ar neišprotėsime?  Taip gali atsitikti, jei nuolat tikrinsime kiekvieną savo veiksmą, analizuosime geras jis buvo ar blogas, jei bausime save už nesėkmes. Hawthorne eksperimentas moko, kad tai dėmesys skatina pokyčius, o ne kokia tai saviplaka ar savigrauža. Juk tiesiog atsiminti nėra sunku.

2 comments on “Pokyčiai: pakanka vien dėmesio

  1. Hawthorno miestelio gamykloje atlikto tyrimo esmė buvo ne tai, kad žmonės stebimi, o tai, kad juos įtraukė į tyrimą ir su darbininkėmis (berods visos buvo moterys) bendravo tituluoti mokslininkai…klausinėdami jų kaip jos jaučiasi padarius pakeitimus, kas joms padeda ir pan. Tyrimo tikslas buvo patvirtinti F.Taylor mokslinio vadovavimo teoriją. Viskas vis tiek dera, ir coaching’as čia labai tinka ir pasitvirtina, ir keliami klausimai adekvatūs, bet geriau, kai klasika neiškraipoma:)

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 10.0/10 (3 votes cast)
  2. Tomas Misiukonis on said:

    Ačiū už patikslinimą, Rita! Nežinojau šių detalių.

    VN:F [1.9.10_1130]
    Rating: 10.0/10 (1 vote cast)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.