Čia pratęsiu įžvalgas apie tikslus ir mūsų pastangas jų siekti. Kelios studijos atkleidžia mūsų reakcijas ir jausmus, kuriuos patiriame siekdami savo tikslų. Mokslininkai teigia, kad galime padėti sau jaustis geriau, jei mokėsime tinkamai sutelkti savo dėmesį į atliekamas užduotis ir galutinį tikslą. Kitas aspektas – esminiai siekiai, kuriems tarnauja mūsų tikslai. Tyrimai sako, kad netinkamai formuluodami savo tikslus rizikuojame pamiršti esminius siekius bei tikslų vykdymo prasmę. Skaityti daugiau…

Tai yra  anksčiau skelbto straipsnio apie tikslų įgyvendinimo sunkumus tęsinys. Argumentus, kuriuos čia pateikiau, parėmiau įvairiais moksliniais tyrimais ir asmenine koučingo praktika. Taigi, tęsiu įžvalgų seriją, kodėl mums taip sunku pasiekti savo tikslų ir ką dėl to galime padaryti? Skaityti daugiau…

Populiarus britų tinklaraštis PsyBlog pateikia moksliniais tyrimais paremtus patarimus, kurie gali padėti geriau susidoroti su savo tikslais. Skelbdamas šį straipsnį taip pat oponuoju kartais perdėtai pozityviam, paviršutiniškam ir mechaniškam požiūriui į tikslus bei jų įgyvendinimą.  Skaityti daugiau…

Koučingas nėra tradicinis tobulėjimo būdas.  Mokymąsi mes dažniau asocijuojame su veikla auditorijoje, kur lektorius dėsto medžiagą ir organizuoja praktines užduotis.

Koučinge visą mokymosi darbą atlieka klientas (ugdomasis arba mokinys). Tam reikia didelės motyvacijos ir reikšmingų pastangų keistis. Tuo tarpu auditorijoje mes galime sau leisti šiek tiek atsipalaiduoti ar pasislėpti už kolegų pečių. Kad mokymasis auditorijoje būtų efektyvus, čia pateiksiu keletą įžvalgų, kurios, tikiuosi, paskatins skaitytoją apgalvoti savo mokymosi patirtis.  Skaityti daugiau…

Keliu sau klausimą, kurio žmogaus mokymasis vertingesnis. Ar to, kuris pasiekęs tikslą, klausė ką aš iš to gavau ir kaip man gauti daugiau?, ar to, kuris pasiekęs tą patį, teiravosi ką aš išmokau šiame kelyje ir kuo aš tapau pasiekęs šį tikslą?

Tikslai yra reikalingi, jų neginčiju. Kaip gi kitaip naviguotume gyvenime? Mane kur kas labiau intriguoja mūsų požiūris į tikslus ir tai, kaip mes elgiamės su jais.

Mano kuklia nuomone, sėkmingi žmonės yra ne tie, kurie ką nors gauna pasiekę savo tikslą, o tie, kurie įgyvendinę savo siekius, tampa kitokiais. Skaityti daugiau…

Pasak psichologų, esame linkę rinktis lengviausius kelius. Galbūt dėl to posakis nieko nėra neįmanomo tapo nebemadingu.

Oliver Burkeman teigia,  kad užuot pagaliau ėmęsi naujo reikalo, mes patyliukais skundžiamės, neva pokytis pareikalaus daug pastangų. Randame daugybę racionalių pasiteisinimų, kodėl dar ne vieta ir ne laikas. Pats save pagavau. Ėjimas į baseiną – reikalas mielas ir naudingas, bet aš juk ir taip beveik kasdien stoviu auditorijose. Negi tai ne sportas?!

Mes vadovaujamės kognityvinio sklandumo (Cognitive Fluency) principu, pagal kurį savo prioritetus suteikiame tiems dalykams, kurie Skaityti daugiau…

Tikriausiai esate girdėję apie Hawthorne efektą, kuris pirmą kartą užfiksuotas 1920- aisiais atliekant psichologinį tyrimą vienoje Čikagos (JAV) gamykloje. Harvardo universiteto tyrėjai siekė nustatyti kokios priemonės gali padėti padidinti darbuotojų produktyvumą. Jie kaitaliojo darbo pertraukų laiką, darbo vietos apšvietimo intensyvumą, temperatūrą ir kitus faktorius. Kol vyko eksperimentas, tyrėjai fiksavo produktyvumo padidėjimą, tačiau vėliau viskas grįždavo į savo vietas. Paaiškėjo, kad tai ne minėti faktoriai buvo veiksmingi, o Skaityti daugiau…

Organizacijos, kurios siekia sukurti koučingo kultūrą, neapsieina be išorinių koučingo specialistų pagalbos. Šie žmonės ne tik atlieka reikalingus koučingo mokymus, tačiau ir tęsia darbą vesdami tolimesnius koučingo pokalbius su vadovais arba teikdami jiems koučingo supervizijos paslaugas.

Anksčiau ar vėliau organizacijoms reikalinga apsispręsti, kurių koučingo specialistų paslaugomis naudotis – ar pasikliauti vadovais, kurie taiko koučingą savo darbe, ar toliau tartis su išoriniais profesionalais.

Čia aptarsiu pagrindinius aspektus, kurie skiria vidinius koučingo specialistus (vadovus) nuo išorinių konsultantų, teikiančių koučingo paslaugas. Tiek vieni, tiek kiti turi savų privalumų bei trūkumų. Skaityti daugiau…

Komandos formavimo renginiuose keliamas klausimas „Kaip galime sustiprinti tarpusavio ryšius?“. Tuo tarpu komandos koučingo atveju šis klausimas skamba kitaip: „Kaip turime tobulėti patys, kad tobulėtų mūsų komanda?

Klausimai panašūs ir tarnauja vienam tikslui – gerinti komandos, kokia ji bebūtų, veiklą bei, žinoma, rezultatą. Kalbant apie šias dvi iniciatyvas verta pažymėti, kad jos nepakeičia viena kitos, o tik papildo ir gali būti taikomos atskirai arba išvien priklausomai nuo situacijos.

Tikriausiai nėra tokios įmonės, kuri Skaityti daugiau…

Toks koučingas, kokį mes jį žinome, užgimė prieš du dešimtmečius. 1992 m. išleista bene garsiausia knyga apie koučingą: John Whitmore Coaching For Performance. Joje pirmą kartą autorius išsamiai paaiškino kaip koučingo specialistai galėtų padėti savo klientams.

Šiandien koučingas yra vienas iš daugelio mokymosi būdų. Vadovai, kurie efektyviai taiko koučingą savo veikloje siekia panaudoti jį kaip valdymo ir pokyčių skatinimo priemonę. Skaityti daugiau…

20 - 25««...10...1819202122...»»