Kartą su vienu koučingo profesionalu diskutavome apie koučingo kultūrą organizacijoje. Bandėme išsisaiškinti, ko reikia, kad koučingas organizacijoje veiktų. Mano kolega teigė, kad koučingo iniciatyvos neturėtų būti formalios ir struktūruotos.  Koučingą organizacijoje gali pradėti ir valytoja, – šmaikštaudamas tvirtino jis. Jei nebus aiškaus ir konkretaus susitarimo, kad dabar „darome“ koučingą, nieko nebus, – tuomet tvirtinau aš. Skaityti daugiau…

Nieko nėra praktiškesnio už gerą teoriją, – šį Kurt‘o Lewin‘o posakį išgirdau prieš penkerius metus. Pats tuo metu buvau įsitraukęs į ilgą mokymąsį – siekiau pažinti koučingo praktikos paslaptis. Mano dėstytojas Peter Jackson šia fraze atliepė kiek cinišką mano (dar žalios) mokslų grupės klausimą Tai ko mes čia susirinkome, jei mums reikės knygas skaityti ir daryti visokias analizes? Prie ko čia koučingas? Geriau pasakykite mums gerų klausimų pavyzdžių, kuriuos galėtume užduoti savo klientams!  –  replikavo brangiu kostiumu vilkintis finansų strategas iš Londono Sičio. Skaityti daugiau…

Tai paskutinė straipsnių serijos apie tikslus ir jų įgyvendinimą dalis. Neabejoju, kad apie tikslus dar rašysiu ateityje, nes tai – neišsemiama tema. Kodėl nepasiekiame savo tikslų ir kas mums trukdo tai padaryti – vieni įdomiausių klausimų. Skaityti daugiau…

Čia pratęsiu įžvalgas apie tikslus ir mūsų pastangas jų siekti. Kelios studijos atkleidžia mūsų reakcijas ir jausmus, kuriuos patiriame siekdami savo tikslų. Mokslininkai teigia, kad galime padėti sau jaustis geriau, jei mokėsime tinkamai sutelkti savo dėmesį į atliekamas užduotis ir galutinį tikslą. Kitas aspektas – esminiai siekiai, kuriems tarnauja mūsų tikslai. Tyrimai sako, kad netinkamai formuluodami savo tikslus rizikuojame pamiršti esminius siekius bei tikslų vykdymo prasmę. Skaityti daugiau…

Tai yra  anksčiau skelbto straipsnio apie tikslų įgyvendinimo sunkumus tęsinys. Argumentus, kuriuos čia pateikiau, parėmiau įvairiais moksliniais tyrimais ir asmenine koučingo praktika. Taigi, tęsiu įžvalgų seriją, kodėl mums taip sunku pasiekti savo tikslų ir ką dėl to galime padaryti? Skaityti daugiau…

Populiarus britų tinklaraštis PsyBlog pateikia moksliniais tyrimais paremtus patarimus, kurie gali padėti geriau susidoroti su savo tikslais. Skelbdamas šį straipsnį taip pat oponuoju kartais perdėtai pozityviam, paviršutiniškam ir mechaniškam požiūriui į tikslus bei jų įgyvendinimą.  Skaityti daugiau…

Koučingas nėra tradicinis tobulėjimo būdas.  Mokymąsi mes dažniau asocijuojame su veikla auditorijoje, kur lektorius dėsto medžiagą ir organizuoja praktines užduotis.

Koučinge visą mokymosi darbą atlieka klientas (ugdomasis arba mokinys). Tam reikia didelės motyvacijos ir reikšmingų pastangų keistis. Tuo tarpu auditorijoje mes galime sau leisti šiek tiek atsipalaiduoti ar pasislėpti už kolegų pečių. Kad mokymasis auditorijoje būtų efektyvus, čia pateiksiu keletą įžvalgų, kurios, tikiuosi, paskatins skaitytoją apgalvoti savo mokymosi patirtis.  Skaityti daugiau…

Keliu sau klausimą, kurio žmogaus mokymasis vertingesnis. Ar to, kuris pasiekęs tikslą, klausė ką aš iš to gavau ir kaip man gauti daugiau?, ar to, kuris pasiekęs tą patį, teiravosi ką aš išmokau šiame kelyje ir kuo aš tapau pasiekęs šį tikslą?

Tikslai yra reikalingi, jų neginčiju. Kaip gi kitaip naviguotume gyvenime? Mane kur kas labiau intriguoja mūsų požiūris į tikslus ir tai, kaip mes elgiamės su jais.

Mano kuklia nuomone, sėkmingi žmonės yra ne tie, kurie ką nors gauna pasiekę savo tikslą, o tie, kurie įgyvendinę savo siekius, tampa kitokiais. Skaityti daugiau…

Pasak psichologų, esame linkę rinktis lengviausius kelius. Galbūt dėl to posakis nieko nėra neįmanomo tapo nebemadingu.

Oliver Burkeman teigia,  kad užuot pagaliau ėmęsi naujo reikalo, mes patyliukais skundžiamės, neva pokytis pareikalaus daug pastangų. Randame daugybę racionalių pasiteisinimų, kodėl dar ne vieta ir ne laikas. Pats save pagavau. Ėjimas į baseiną – reikalas mielas ir naudingas, bet aš juk ir taip beveik kasdien stoviu auditorijose. Negi tai ne sportas?!

Mes vadovaujamės kognityvinio sklandumo (Cognitive Fluency) principu, pagal kurį savo prioritetus suteikiame tiems dalykams, kurie Skaityti daugiau…

Tikriausiai esate girdėję apie Hawthorne efektą, kuris pirmą kartą užfiksuotas 1920- aisiais atliekant psichologinį tyrimą vienoje Čikagos (JAV) gamykloje. Harvardo universiteto tyrėjai siekė nustatyti kokios priemonės gali padėti padidinti darbuotojų produktyvumą. Jie kaitaliojo darbo pertraukų laiką, darbo vietos apšvietimo intensyvumą, temperatūrą ir kitus faktorius. Kol vyko eksperimentas, tyrėjai fiksavo produktyvumo padidėjimą, tačiau vėliau viskas grįždavo į savo vietas. Paaiškėjo, kad tai ne minėti faktoriai buvo veiksmingi, o Skaityti daugiau…

20 - 25««...10...1819202122...»»