Užnorinkite juos! Motyvuokite kaip nors!, – girdžiu pavargusių nuo verslo realijų vadovų užsakymą sėkmės mokytojams.  Vadovai naiviai tikisi, kad nusiuntę savo darbuotojus į dar vieną motyvacinį seminarą, uždegs juose ugnį. Ir, kad vos tik grįžę į savo darbo vietas, tie žmonės savo produktyvumą pakels mažiausiai 50 procentų… Jei taip neatsitiks, bent jau bus ką kaltinti – greičiausiai seminaras buvo nepakankamai motyvuojantis. Arba lektorius nebuvo pakankamai uždegantis. Nesušoko ant stalo ir nesugrojo stebuklinga motyvacijos dūdele.

Pagalvokite apie save – kada paskutinį kartą kokiame nors motyvaciniame seminare patyrėte nušvitimą? Skaityti daugiau…

Įsivaizduokite situaciją – į jūsų vadovaujamą skyrių ateina dirbti naujas darbuotojas. Jam prireiks bent mėnesio, kad jis jaustųsi visavertis ir užduotis atliktų kokybiškai. Greičiausiai per tą laiką klausimų turės darbuotojas, o ne jūs. Prireikus paaiškinti, kas ir kaip turi būti padaryta, jūs neklausite jo nuomonės, neanalizuosite įvairiausių tobulėjimo aspektų, o tiesiog nurodysite, liepsite, pasakosite. Šitaip jūs per trumpą laiką žmogui suteiksite daug žinių ir informacijos, reikalingos darbui atlikti. Tai būtina daryti, idant žmogus greičiau pradėtų dirbti savarankiškai. Tik vėliau, kai darbuotojas pats pradės geriau suprasti užduotis ir jų atlikimo principus, galėsite padėti jam tobulėti pačiam.  Skaityti daugiau…

Dr. Aistė Dromantaitė – socialinių moklų daktarė, dėstytoja, mokymų lektorė ir sertifikuota koučingo specialistė, baigusi Tarptautinę Lyderystės ir Koučingo mokyklą (Novaterra Coaching) .

Naujas požiūris į vadovavimą: koučingo taikymo praktika Lietuvos organizacijose

Įžanga

Šiuo straipsniu norėčiau pristatyti tokiu pačiu pavadinimu esantį mokslinį tyrimą „ Naujas požiūris į vadovavimą: koučingo taikymo praktika Lietuvos organizacijose“, kuris išleistas mokslo studijoje „Veiksmingos vadybos gairės: teorinės įžvalgos ir Lietuvos organizacijų atvejai“ (2014). Knyga skirta aukštųjų mokyklų dėstytojams, aukštesniųjų pakopų studentams, įmonių vadovams ir konsultantams.

Šioje knygoje tarp daugelio kitų išties įdomių ir naudingų atvejo analizės principu atliktų tyrimų Skaityti daugiau…

Nors apie koučingo specialistų kompetencijos brandą rašiau dar prieš dvejus metus, prie šios temos vėl grįžtu. Paskelbti šį tekstą paskatino keli skaitytojų laiškai, kuriuose pasikartoja tas pats klausimas – kaip tobulėti koučingo specialistams?

Noriu pasidalinti asmeninėmis įžvalgomis ir patyrimu, kuris galbūt padės besidomintiems koučingu nusibrėžti savo augimo kelią. Sąvoka augimas skamba kiek nuvalkiotai. Tebūnie tai bus straipsnis apie tai, kaip koučingo specialistai turėtų mokytis, kad jų praktika vis gerėtų ir jie taptų stipriais profesionalais. Visi patarimai, kuriuos čia pateiksiu yra asmeninio pobūdžio. Jie gimė mano koučingo praktikoje, pats ėjau šiuo keliu ir juo tikiu. Tuo pačiu suvokiu, kad visada yra alternatyvų. Tad kviečiu į šį tekstą žiūrėti kritiškai ir vadovautis juo tik kaip gaire.

Nuo ko pradėti?

1-6 mėn.

Norint pradėti mokytis koučingo neverta skubėti užsirašyti į brangią mokymo programą. Skaityti daugiau…

Daugelyje organizacinių kontekstų žodžiai koučingas (coaching) ir mentorystė (mentoring) naudojami kartu. Nors savo tikslais panašios, šios savokos turi esminių skirtumų, kuriais ir noriu pasidalinti. Šiame tekste taip pat įvardinsiu, kada ir kokiais atvejais verta imtis mentorystės ir/arba koučingo. Tikiuosi, kad straipsnis bus naudingas vadovams bei vidiniams organizacijų specialistams, kurie ieško geriausių būdų, kaip padėti augti ir tobulėti kitiems. Žinau, kad pažangios organizacijos kuria ir puoselėja mentorystę. Tad apie tai verta pagalvoti ir toms įmonėms, kurios dar tik pradeda vystyti ilgalaikes mokymosi iniciatyvas. Skaityti daugiau…

Coachingblog.lt pristato Danguolės Kraskauskienės, saviugdos lektorės, karjeros ir gyvenimo koučingo specialistės, straipsnį. Subalansuota visiems, ieškantiems šviesesnio santykio su savimi ir kitais.

Danguolė Kraskauskienė

Kodėl verta būti OK?

Jau kuris laikas stebiu žiaurųjį cirką, kuris vyksta portaluose, bloguose bei televizijų laidose. Kalbu apie bendrą patyčių ir niekinimo atmosferą, apie požiūrį „Aš esu kietas, o tu – nelabai“. Tai ką žinomi (ar vos vos prakutę) dėdės bei tetos drąsiai rėžia į „eterį“ seniai nebetelpa į jokias etikos ir elementarios pagarbos normas. Grubūs, ant padorumo ribos svyruojantys pasisakymai, akių draskymas kiekvienam, kuris sėdi kitoje įsivaizduojamų barikadų pusėje tapo greitu tramplynu į užtikrintą populiarumą ar bent jau žinomumą. Skaityti daugiau…

Coachingblog.lt su pasididžiavimu pristato ypatingą straipsnį, kuriuo jo autorė Rūta Mecelicaitė, vadybos ir verslo disciplinos magistrė, apibendrino savo mokslinį tyrimą apie koučingo veiksmingumą ir įtaką organizacijų rezultatams.

Tegu šis tekstas įkvepia visus, galvojančius apie mokslo darbus koučingo tema. Neabejoju, kad šis tyrimas taip pat bus naudingas tiems, kurie rūpinasi koučingo plėtra organizacijose.

 

Rūta Mecelicaitė

Koučingas organizacijoje: veiksmingumas ir įtaka rezultatams

Kas, kaip, kodėl

Mano žinios apie koučingą iki pradedant rašyti magistrinį darbą buvo ganėtinai skurdžios. Žinojau tiek, kad tai naujas ir efektyvus būdas augti, o jo forma truputėlį kitokia nei įprastų kursų bei mokymų. Dar girdėjau, kad koučingo specialistai labai liaupsina šį būdą, o kritikai jį vertina ganėtinai atsainiai ir mano, kad tai tik išpūstas muilo burbulas ir visas šis „reikalas“ kvepia lengvu pinigų uždirbimu ir neaiškia nauda. Visa tai sužadino mano smalsumą, todėl nusprendžiau sužinoti daugiau. Skaityti daugiau…

Šį tekstą noriu skirti tiems, kurie rūpinasi koučingo plėtra įmonėse – vadovams ir personalo valdymo specialistams.

Koučingas yra vienas svarbiausių įrankių, kuris įgalina organizacijas mokytis. Tačiau šis metodas organizacijose gerokai skiriasi nuo to, kurį taiko nepriklausomi koučingo specialistai. Didelė klaida – manyti, kad gyvenimo koučingo (life coaching) principai tiks ir koučingui organizacijose (organisational coaching)

Žemiau pateiksiu keletą aspektų, į kuriuos reikia atsižvelgti, jei norime įtvirtinti koučingą organizacijose.

Tikslus nustato organizacija, o ne klientas

Kad ir kokius klausimus aptarinėtume koučingo pokalbiuose, organizacijų atveju šie klausimai labai dažnai kyla ne iš asmeninio darbuotojo poreikio, o iš pačios įmonės veiklos konteksto. Pastaruoju atveju tai reiškia, kad aptariami klausimai gali neatitikti koučingo klientų – darbuotojų tikslų. Skaityti daugiau…

Kartą dalyvavau vienoje diskusijoje, kurioje sprendėme, ar koučingo specialistas turi būti autoritetas savo klientams? Papildomai to paties klausimo pasiteiravau socialiniame tinkle. Sulaukiau daugiau nuomonių.

Nei vienoje iš diskusijų sprendimo neatradome, tačiau apgalvojęs tai, kas buvo kalbėta, patyriau kelias įžvalgas.

Akivaizdu, jog eidami kalbėtis apie savo gyvenimus tikimės, kad mūsų klausantis žmogus bus kompetetingas ir gebės sukurti su mumis saugų, pasitikėjimu pagrįstą ryšį. Tikriausiai to pakanka, kad galėtume atsiverti ir pasikliauti šiuo žmogumi.

Tačiau įsivazduokite situaciją – po kelių dienų jūs sutinkate koučingo specialistą roko koncerte arba pamatote jį šėlstantį vakarėlyje. Kaip reaguosite? Kaip vertinsite šį žmogų, kuris dar aną savaitę jums atrodė rimtas ir patikimas, o dabar jis – atsipalaidavęs ir nerūpestingas? Niekuo nesiskiriantis nuo kitų žmonių. Žinoma, rašydamas apie pastaruosius dalykus naudojuosi stereotipu. Tad vietoje mano minėto roko koncerto ar vakarėlio galite pagalvoti apie kokią nors kitą kontraversišką aplinką. Skaityti daugiau…

Jūs atvykstate į mokymų vietą. Pasitinka kava ir saldumynai. Ryto nuovargio kaip nebūta. Žvalėjate minutėmis. Pilnėja auditorija. Taip gera sutikti seniai nematytus kolegas. Laukia dvi ar trys dienos gero laiko kartu. Vakarienė užsakyta, pirtis – taip pat. Jūs juokaujate, nuotaika – puiki. Pasirodo lektorius. Energingai kalbina, juokauja. Kalbatės apie kelią, apie orą. Visi nusiteikę smagiai. Laukia prasminga diena.

Reikia dar vienų mokymų ir viskas bus gerai

Dauguma metinių vertinimo pokalbių organizacijoje baigiasi susitarimu dėl to, kokių mokymų vertinamam darbuotojui reikia. Tokia situacija tenkina abu šio pokalbio dalyvius – darbuotoją, kuris išsakė savo poreikį ir vadovą, kuris tuo poreikiu gali pasirūpinti. Iš pažiūros jie abu lyg ir susitarė, tačiau jei žvelgtume giliau, šiaip jau vidinių pastangų reikalaujančią tobulėjimo perspektyvą jie perkėlė į išorę. Jei mokymai įvyks – bus gerai. Jei ne arba niekas po jų nepasikeis, tuomet abu šios situacijos dalyviai žinos, kas dėl to kaltas. Ribotas biudžetas, personalo departamento darbuotojai, kurie (ir vėl) užsakė netinkamas temas arba patys mokymai, nes ten (ir vėl) buvo dėstoma ne tai, ko reikia. Skaityti daugiau…

10 - 25««...89101112...20...»»