Nauja Coachingblog.lt viešnia – Diana Blažaitienė, pristato savo atlikto tyrimo apie koučingo naudojimą formuojant komandą apžvalgą. Diana yra tarptautinės personalo valdymo ir atrankų įmonės Soprana Personnel International vadovė.

Prieš keletą metų susipažinusi su koučingu kaip vadovų koučingo klientė, pamažu šiomis technikomis užsikrėčiau pati. Kartais, net nejausdama to, pradėjau taikyti koučingą dirbdama su savo darbuotojais. Mačiau, kaip keičiasi jų požiūris, kaip ne tik aš, bet ir jie tampa labiau motyvuoti, jaučiasi pripažinti ir labiau užtikrinti, dirba produktyviau. Visgi, kartais pasvarstydavau, galbūt man tiesiog pasisekė atrasti aukso grynuolius, o gal tai buvo darbo su koučingo specialiste ir mano perimtų koučingo įgūdžių taikymo poveikis?

Kai reikėjo rinktis magistrinio darbo temą baigiant ISM Vadovų magistrantūros studijas, darbo temą suformulavau taip: Komandos formavimas su koučingo intervencija (Teambuilding with the intervention of coaching tools). Skaityti daugiau…

- Kam man reikalingas tas koučingo specialistas? Juk mąstyti moku ir pats! - dažnai klausia ir kartu atsako koučingu besidomintys.

Darau prielaidą, kad toks klausimas turi du kilmės šaltinius. Vieni žmonės tokį klausimą užduoda mesdami koučingui iššūkį. Tarsi norėdami duoti suprasti, kad koučingas – anokia čia pagalba. Kiti klausia, nes ieško galimybių koučingą naudoti savarankiškai – patys sau kelti gerus klausimus idant atrastų ieškomus sprendimus.

Dauguma koučingo specialistų atsakytų, kad taip, koučingo klausimai veikia ir tada, kai žmogus juos užduoda pats sau. Tačiau kartais mes tiesiog nežinome, kokį klausimą užduoti. Juolab, kad kai kurių klausimų sau užduoti ir nenorime, nes jie skatins atsakymus, kurių galbūt mes visai nelaukiame.

Noriu išplėsti aukščiau pateiktą mintį ir pasiremti garsaus mokslininko, Nobelio premijos laureato, Daniel Kahneman įžvalgomis, kurias jis išdėstė savo knygoje Thinking Fast and Slow. Skaitydamas autoriaus pateiktą analizę, pastebėjau, kad kai kurios jo mintys labai tinka atsakymui į straipsnio pradžioje pateiktą klausimą. Skaityti daugiau…

- Kai Lietuvoje koučingas bus dėstomas universitetinėje magistro programoje, aš žinosiu, kad galiu eiti ilgų atostogų, – pusiau juokais, pusiau rimtai esu sakęs savo kolegoms.

Regis ši mintis, kurią išsakiau dar prieš kelis metus, greitai pavirs kūnu. Anądien Mykolo Romerio Universitetas pristatė naują specializaciją magistrams – Ugdomasis vadovavimas. Ši programa įvairiomis formomis bandė startuoti jau trečius metus iš eilės. Reikia padėkoti šios programos šeimininkei doc dr. Aistei Dromantaitei , kuri nenuleido rankų ir atkakliai vystė šią programą nepaisydama įvairių (ne tokių jau ir menkų) kliūčių.

Bendraudamas su būsimais šios specializacijos studentais bei kitais kolegomis, mintijau šio teksto fragmentus. Noriu pasidalinti savo įžvalgomis, kodėl koučingas turi būti dėstomas akademiniu lygiu ir kuo tai gali būti naudinga visai koučingo specialistų bendruomenei. Tai yra mano asmeninė nuomonė, kurios su niekuo nederinau.

Alternatyva privačioms koučingo mokykloms

Labai gerbiu Lietuvoje veikiančias koučingo mokyklas. Jų dėka koučingo specialistai ar disciplinai prijaučiantys įgijo pirmuosius koučingo įgūdžius ir sėkmingai pritaikė juos savo veikloje.

Neseniai užmačiau vienos koučingo mokyklos reklamą: ateikite į koučingo mokymus! Jokios teorijos, vien tik praktika! Skaityti daugiau…

Kažkada vienas pažįstamas vadovas reaguodamas į koučingo mokymų bumą pusiau juokais, pusiau rimtai prasitarė: man regis Lietuvoje yra daugiau koučingo specialistų negu potencialių jų klientų.

Atsakiau jam paprastai: nesirūpink, iš 100 paruoštų koučingo specialistų, šį darbą dirbs ne daugiau kaip penki. Tačiau naudą iš to gaus visi 100.

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti įžvalgomis apie tai, kuo koučingo mokslai gali būti naudingi tiems, kurie neketina susieti savęs su koučingo profesija. Neliaupsinsiu koučingo, tikrai ne. Visos šios mintys kyla iš mano asmeninės patirties ir tegu lieka subjektyvios. Taigi, kuo koučingas man būtų buvęs naudingas, jei nebūčiau tapęs koučingo profesionalu? Skaityti daugiau…

Štai jums du tikslai:

a) priversti kitą žmogų šypsotis

b) priversti kitą žmogų pasijusti laimingu

Kaip manote, kurį iš jų pasiekę labiau laimingi jausitės patys? Abiems tikslams pasiekti jūs turite įvairių priemonių: galite tiems žmonėms padovanoti dovaną, padaryti paslaugą ar kitaip juos paskatinti.

Tokį klausimą dviems savanorių grupėms uždavė psichologijos studijos Getting the most out of giving: Concretely framing a prosocial goal maximizes happiness (2014) autoriai. Skaityti daugiau…

Jau kurį laiką mane domina lūkesčių valdymo tema. Man smalsu, kodėl negandų akivaizdoje vieni žmonės laikosi tvirčiau, kai tuo tarpu kiti, susidūrę su sunkumais, jaučiasi blogiau. Kai kurie tyrimai sako, kad tie, kurie laukiamam rezultatui turi mažesnius lūkesčius, patiria mažiau streso negu tie, kurie toms pačioms situacijoms turi aukštus lūkesčius. Neabejoju, kad jūs turite tokių patirčių.

Savo veikloje susiduriu su žmonėmis, kurie sprendžia daugybę įvairių klausimų. Didelė dalis šių klausimų yra susiję su noru padaryti įtaką aplinkai ir gyventi geriau – turėti geresnius santykius, geresnę karjerą ar tiesiog geriau jaustis.

Kai kurios istorijos turi pasikartojančią tendenciją. Pastebėjau, kad kai kuriuos klausimus žmonės lengviau sprendžia tada, kai į spendimus įsitraukia turėdami mažesnius lūkesčius galutiniam rezultatui. Skaityti daugiau…

Užnorinkite juos! Motyvuokite kaip nors!, – girdžiu pavargusių nuo verslo realijų vadovų užsakymą sėkmės mokytojams.  Vadovai naiviai tikisi, kad nusiuntę savo darbuotojus į dar vieną motyvacinį seminarą, uždegs juose ugnį. Ir, kad vos tik grįžę į savo darbo vietas, tie žmonės savo produktyvumą pakels mažiausiai 50 procentų… Jei taip neatsitiks, bent jau bus ką kaltinti – greičiausiai seminaras buvo nepakankamai motyvuojantis. Arba lektorius nebuvo pakankamai uždegantis. Nesušoko ant stalo ir nesugrojo stebuklinga motyvacijos dūdele.

Pagalvokite apie save – kada paskutinį kartą kokiame nors motyvaciniame seminare patyrėte nušvitimą? Skaityti daugiau…

Įsivaizduokite situaciją – į jūsų vadovaujamą skyrių ateina dirbti naujas darbuotojas. Jam prireiks bent mėnesio, kad jis jaustųsi visavertis ir užduotis atliktų kokybiškai. Greičiausiai per tą laiką klausimų turės darbuotojas, o ne jūs. Prireikus paaiškinti, kas ir kaip turi būti padaryta, jūs neklausite jo nuomonės, neanalizuosite įvairiausių tobulėjimo aspektų, o tiesiog nurodysite, liepsite, pasakosite. Šitaip jūs per trumpą laiką žmogui suteiksite daug žinių ir informacijos, reikalingos darbui atlikti. Tai būtina daryti, idant žmogus greičiau pradėtų dirbti savarankiškai. Tik vėliau, kai darbuotojas pats pradės geriau suprasti užduotis ir jų atlikimo principus, galėsite padėti jam tobulėti pačiam.  Skaityti daugiau…

Dr. Aistė Dromantaitė – socialinių moklų daktarė, dėstytoja, mokymų lektorė ir sertifikuota koučingo specialistė, baigusi Tarptautinę Lyderystės ir Koučingo mokyklą (Novaterra Coaching) .

Naujas požiūris į vadovavimą: koučingo taikymo praktika Lietuvos organizacijose

Įžanga

Šiuo straipsniu norėčiau pristatyti tokiu pačiu pavadinimu esantį mokslinį tyrimą „ Naujas požiūris į vadovavimą: koučingo taikymo praktika Lietuvos organizacijose“, kuris išleistas mokslo studijoje „Veiksmingos vadybos gairės: teorinės įžvalgos ir Lietuvos organizacijų atvejai“ (2014). Knyga skirta aukštųjų mokyklų dėstytojams, aukštesniųjų pakopų studentams, įmonių vadovams ir konsultantams.

Šioje knygoje tarp daugelio kitų išties įdomių ir naudingų atvejo analizės principu atliktų tyrimų Skaityti daugiau…

Nors apie koučingo specialistų kompetencijos brandą rašiau dar prieš dvejus metus, prie šios temos vėl grįžtu. Paskelbti šį tekstą paskatino keli skaitytojų laiškai, kuriuose pasikartoja tas pats klausimas – kaip tobulėti koučingo specialistams?

Noriu pasidalinti asmeninėmis įžvalgomis ir patyrimu, kuris galbūt padės besidomintiems koučingu nusibrėžti savo augimo kelią. Sąvoka augimas skamba kiek nuvalkiotai. Tebūnie tai bus straipsnis apie tai, kaip koučingo specialistai turėtų mokytis, kad jų praktika vis gerėtų ir jie taptų stipriais profesionalais. Visi patarimai, kuriuos čia pateiksiu yra asmeninio pobūdžio. Jie gimė mano koučingo praktikoje, pats ėjau šiuo keliu ir juo tikiu. Tuo pačiu suvokiu, kad visada yra alternatyvų. Tad kviečiu į šį tekstą žiūrėti kritiškai ir vadovautis juo tik kaip gaire.

Nuo ko pradėti?

1-6 mėn.

Norint pradėti mokytis koučingo neverta skubėti užsirašyti į brangią mokymo programą. Skaityti daugiau…

10 - 25««...89101112...20...»»