Pastaruoju metu sulaukiu klausimų, ar koučingo technikos savaime garantuoja kokybišką koučingą.

Nors mano paties knyga vadinasi KOUČINGO TECHNIKOS, ne vienoje jos vietoje pabrėžiu ir kitus aspektus, kurie nusako koučingo kokybę. Čia noriu pasidalinti nedidele ištrauka iš minėto leidinio. Ja noriu paaiškinti koučingo technikų naudojimo principus, kad nesusidarytų įspūdis, kad koučinge viskas yra „technologiška“ ar „mechaniška“. Žmonės – ne robotai ir viskas tuo pasakyta. Mano santykis, kurį su klientu kuriu koučinge, ir mano veiksmai, kurių imuosi norėdamas jam padėti, yra unikalūs ir jam pritaikyti. Tai, kas vyksta koučinge, – daugiau nei veiksmas, metodika ar kokia nors technika.

Konkrečios koučingo technikos panaudojimas priklauso nuo koučingo specialisto gebėjimo įvertinti klientą ir jo situaciją. Pavyzdžiui, ar koučingo technika bus nukreipta į veiksmą, ar į apmąstymą? Ar koučingo specialistas pasirinks X, ar Y techniką, priklausys nuo jo gebėjimo įvertinti konkrečios technikos tinkamumą ir efektyvumą konkrečiam klientui ir jo situacijai.

Kiekviena koučingo technika turi savo intensyvumo ir gilumo kriterijus. Tai reiškia, kad tą pačią techniką koučingo specialistas gali naudoti fragmentuotai arba skirti jai daugiau dėmesio. Pavyzdžiui, matydamas, kad klientas pats geba analizuoti savo ribojančius įsitikinimus, koučingo specialistas netaikys viso darbo su kliento nuostatomis modelio. Galbūt jis paklaus kliento tik kelių klausimų, pasidalys keletu įžvalgų. Kita vertus, jei koučingo specialistas įžvelgs naudą įtraukti klientą į gilesnį jo ribojančių nuostatų aptarimą, tuomet imsis taikyti visą konkretaus modelio seką.

Koučingo specialistas, ketinantis taikyti vieną ar kitą techniką, turi įvertinti laiko ir vietos aspektus. Pavyzdžiui, jei klientas sesijos pabaigoje pradėjo daryti pažangą, koučingo specialistas aptars su juo tolimesnę darbo eigą. Jie arba sutars pratęsti darbą su konkrečia technika, arba nukels pokalbį kitam susitikimui. Kai kurias užduotis klientas gali atlikti savarankiškai, pavyzdžiui, namie. Kai kurioms užduotims reikalinga koučingo specialisto pagalba.

Koučingo specialistas turi žinoti kuo daugiau koučingo modelių ir technikų bei jų variacijų. Taip jis galės parinkti tinkamiausią konkrečiam klientui konkrečioje situacijoje. Taip pat koučingo specialistas turi gebėti praktiškai ir teoriškai pagrįsti naudojamą techniką. Neretai naudinga paaiškinti koučingo technikos veikimą bei prasmę ir klientui, kuriam ji taikoma.

Koučingo specialistas, naudodamas koučingo technikas, gali būti direktyvus. Pavyzdžiui, jei jis jaučia, kad klientas savo tikslus formuluoja nekonkrečiai, tuomet sąmoningai ir direktyviai kviečia klientą atlikti tikslų skaidymo ar kitą tikslus sukonkretinti padėsiančią užduotį.

Viskas, ką koučingo specialistas daro per koučingo pokalbį, turi įtaką klientui. Koučingo technikos naudojamos tik tam, kad padėtų klientui tobulėti. Jokie eksperimentai ar manipuliacijos negalimi. Prieš naudodamas kokią nors sudėtingesnę ar sunkiai valdomas pasekmes galinčią sukelti techniką, koučingo specialistas turi atsiklausti kliento. Visais atvejais jis privalo laikytis koučingo etikos standartų.

Jei koučingo specialistas dar tik mokosi ir pradeda praktinį darbą su klientais, privalo klientą apie tai įspėti. Jei koučingo specialistas nori panaudoti kokią nors koučingo techniką, tačiau dar neturi pakankamai darbo su ja patirties, turėtų pasidomėti koučingo teorija ir (arba) atitinkamos krypties psichologijos praktikomis. Pavyzdžiui, norėdamas išmokti skatinti kliento sprendimus, koučingo specialistas gali pasidomėti į sprendimus orientuotos psichoterapijos pagrindais.

Koučingo specialistas gali mokyti savo klientą savarankiškai pasiremti kai kuriomis koučingo technikomis − taip jis skatins kliento saviugdą.

Koučingo specialistas turi galvoti ne tik apie tai, ką jis daro koučinge (t. y. kokią koučingo techniką naudoja), bet ir apie tai, kaip ir dėl ko jis tai daro (t. y. kaip konkrečią techniką jis pritaiko konkrečiam klientui ir kaip ji atitinka aptariamą klausimą). Jei koučingo specialisto išlaikyta pauzė yra koučingo technika, ji turi būti tokia efektyvi, kad kurtų klientui papildomą mąstymo erdvę. Jei koučingo specialisto užduotas klausimas yra koučingo technika, tuomet šis klausimas turi irgi skatinti klientą mąstyti – būti prasmingas, gilus ir vertingas.

Toliau pateikiu keletą klausimų, atsakymai į kuriuos leis apsispręsti, ar taikyti koučingo technikas, kurias iš jų taikyti ir kaip tai daryti. Šie klausimai – tai papildoma proga apgalvoti ir patobulinti taikomas technikas.

Ar naudoti koučingo techniką?

  1. Ar koučingo technika kaip nors pagerins įprastą koučingo pokalbį?
  2. Ar koučingo technika kaip nors apsunkina kliento darbą koučingo pokalbyje?
  3. Ar klientui yra aišku, ką ir kaip reikės daryti naudojant koučingo techniką?
  4. Ar koučingo techniką naudojame kliento pažangai skatinti, ar dėl to, kad norime atrodyti valdantys koučingo procesą ir išmanantys įvairias „gudrybes“?
  5. Ar koučingo technika netrukdys santykiui, kurį kuriame su klientu?

Kurią koučingo techniką naudoti?

  1. Kokias koučingo technikas moku ir kurią iš jų galėčiau pritaikyti kaip tinkamiausią šiam klientui?
  2. Ar ši technika man yra aiški, ar geriau naudoti kitą, man geriau suprantamą techniką?
  3. Ar ši technika yra išbandyta?
  4. Ar yra taikomos koučingo technikos alternatyvų?
  5. Ar esu tikras dėl šios technikos pagrindimo ir ar galėsiu paaiškinti ją klientui?

Kaip naudoti koučingo techniką?

  1. Ar paaiškinau klientui, kokią techniką ketinu taikyti, ir ar klientui yra aišku, ką darysime?
  2. Ar įspėjau klientą apie galimą diskomfortą ir ar suteikiau jam laisvę pasirinkti arba nutraukti koučingo procesą?
  3. Ar anksčiau įsitikinau technikos veiksmingumu šiam klientui (ar kitiems klientams)?
  4. Ar kitą kartą taikysiu šią techniką?
  5. Ar žinau, ką galėčiau ar turėčiau daryti kitaip?

One comment on “Koučingo technikos: ką su jomis daryti?

  1. Justina on said:

    Nu nekantrauju pamatyti knygą, kol kas jos neturiu. O kalbant apie tas technikas, norisi pasidalinti, kaip aš suprantu, gal klaidingai? :) Vykstant koučingo pokalbiui specialistas turi būti gerai įvaldęs apskritai pokalbio valdymo įrankius, taikytinus nebūtinai tik koučinge. Tarkime išlaikytos pauzės, manau, nėra koučingo technika, o pokalbio valdymo įrankis (nesu tikra aš tinkamai išsireiškiu), kurį gali naudoti tiek koučingo specialistas, tiek kitas (kitos srities konsultantas, psichoterapeutas ir t.t.). Net ir klausimai, manau, yra pokalbio eigos valdymo ir rezultato poveikio įrankiai, o technikos, man atrodo, yra platesnis darbo su klientu įrankis, pvz., Skirtingų aš technika, apie kurią taip pat rašai blog’e. Ir gal būt jau ta technika užduoda, kaip reikia valdyti pokalbį, ką paklausti, kad klientas atsiskleistų.

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.