Prof. David Clutterbuck ir prof. David Megginson, kurių darbo dalis – vertinti koučingo specialistų kompetencijas, kelia klausimą, –  kas nusako koučingo specialisto darbo kokybę?

Prieš siūlydami atsakymą, autoriai kviečia kritiškai įvertinti įprastus koučingo kokybę apibrėžiančius kriterijus. Kad ir kaip provokuojančiai beskambėtų šių dviejų profesionalų mintys, negaliu nesutikti su jų daugiau nei trisdešimties metų patirtimi.

Sertifikatai ir diplomai. Geriausiu atveju, kaip teigia D. Clutterbuck, tokie dokumentai yra tik higieninis faktorius, rodantis, kad koučingo specialistas praėjo tam tikrus mokymus. Tačiau diplomai ir sertifikatai niekaip neatspindi darbo būdų kuriuos renkasi konkretus koučingo specialistas. Dar daugiau, jei koučingo specialistas įgijęs sertifikatą nepraktikuoja koučingo, tai jo turimi kursų baigimo pažymėjimai ilgainiui gali tapti niekiniai.

Individuali akreditacija. Nors toks įvertinimas įrodo, kad koučingo specialistas turi bazines koučingo specialisto kompetencijas, vis tik, jis niekaip neatspindi šio asmens kompetencijos brandos. Kitaip tariant, individuali akreditacija neleidžia įvertinti kiek toli savo kompetencija ir patirtimi koučingo specialistas yra pažengęs.

Klientų pasitenkinimas. Autoriai teigia, kad klientų pasitenkinimas koučingo specialistu taip pat nėra geriausias būdas vertinti jo darbą. Klientai negali būti objektyvūs, nes dažnai jie vertina per subjektyvią „man tinka/patinka“ ar „man netinka/nepatinka“ prizmę ir nesigilina į koučingo specialisto darbo metodus. Kartais jiems pakanka vien to, kad koučingo specialistas juos išklausė arba, kad jie pasikalbėjo su autoritetu.

Įkainiai. Koučingo specialistai linkę įkainius pozicionuoti taip: kuo didesnė jų patirtis ir aukštesnė (jų pačių manymu) kompetencija, tuo įkainiai aukštesni. Tačiau D.Clutterbuck ir D. Megginsson tyrimai neparodė ryškios koučingo specialistų įkainių koreliacijos su jų darbo kokybe.

Remdamiesi šiomis nuostatomis,  autoriai teigia, kad norint aiškiau suprasti, kas tai yra kokybiškas koučingo specialisto darbas, reikia vertinti konkretaus specialisto  kompetencijos brandą ir jo darbo būdus. Daugybė valandų, praleistų vertinant koučingo specialistus, autoriams leido suformuluoti taip vadinamą koučingo specialistų brandos modelį, kurį sudaro keturios pakopos (lygiai). Kviečiu kritiškai pagalvoti, kurioje pakopoje esate. Man asmeniškai tai buvo labai įdomus patyrimas. Vertindamas save, kaip ir keli kiti kolegos su kuriais kalbėjau, neišvengiau atotrūkio tarp to, kur esu ir kur norėčiau būti.

Pirmasis lygis – Modeliais paremta branda

Dažniausiai šie specialistai turi dar labai nedidelę patirtį (t.y. neturi daug aktyvių, už koučingo paslaugas mokančių klientų). Žinias ir įgūdžius jie yra įgiję skirtingose mokyklose, kuriose neretai dėstomi tik lektorių pasirinkti vienos srities modeliai bei stokojama teorinio koučingo praktikos pagrindimo. Kaip teigia autoriai, dauguma jaunų koučingo specialistų pradeda nuo GROW modelio, kuris dažniausiai skatina mechanistinius pokalbius su klientu. Modelis nesiūlo alternatyvų, jis turi užprogramuotą eigą. Pavyzdžiui, GROW modelis skatina klientą išsakyti pokalbio tikslus pačioje pokalbio pradžioje, bet, kaip teigia autoriai, ne visi klientai yra pajėgūs tai padaryti. Maža to, modeliais besivadovaujantys koučingo specialistai jaučia didelę atsakomybę „atvesti“ klientą prie rezultato, o jo (rezultato) dažniau reikia pačiam koučingo specialistui, nei klientui. Modeliai koučingą daro mechanistine intervencija, o tai trukdo kurti brandų santykį su klientu.

Klausimai, kurie rūpi koučingo specialistui: Kaip man nuvesti klientą ten, kur aš galvoju, kad jam reikia nueiti? Kaip šioje situacijoje pritaikyti turimas technikas ir modelius?

Antrasis lygis – Procesu paremta branda

Procesu paremtas koučingas leidžia koučingo specialistui būti labiau lanksčiu. Nors toks koučingo specialistas naudoja kelių rūšių koučingo modelius ir moka juos sujungti, vis tik modelių ir darbo būdų pasirinkimas yra apribotas. Pavyzdžiui, šio lygmens koučingo specialistai mėgsta naudoti kokios nors konkrečios pakraipos modelius, pavyzdžiui, NLP arba į sprendimus orientuotą koučingą (angl. – Solutions focused coaching/brief coaching). Kalbant apie pastarąjį darbo stilų vertėtų pažymėti, kad šis požiūris savaime suponuoja mintį, kad klientui neva reikia sprendimo. Bet praktikoje daug klientų tiesiog nori gilesnio savęs suvokimo, pavyzdžiui, jiems reikia suprasti, kad jų turima problema yra neišsprendžiama, kad jiems reikia įsisąmoninti naują požiūrį arba susivokti kaip gyventi su turima problema. Klausinėjimo metodų įvairovė taip pat sulaukia autorių kritikos, nes kartais emocinis koučingo specialisto įsitraukimas, buvimas su klientu yra galingesnė „technika“ nei klausimai.

Klausimai, kurie rūpi koučingo specialistui: Kaip įtakoti klientą, kad jis priimtų sprendimą, o mūsų pokalbis jam būtų naudingas? Kaip geriausiai šioje situacijoje galiu panaudoti tą procesą, kurį išmanau?

Trečiasis lygis – Filosofija paremta branda

Šiame etape koučingo specialistai labiau remiasi skirtingomis perspektyvomis ir požiūriais į savo darbą, nei modeliais ar proceso valdymu. Pavyzdžiui, kliento poreikius jie gali atliepti išmanydami ir taikydami įvairias psichologijos ar asmenybės vystymosi disciplinas. Čia, kaip nurodo autoriai, taip pat gali pasireikšti mechanistiniai darbo būdai, tačiau aukštas savirefleksijos ir savęs pažinimo lygis padeda koučingo specialistams išvengti  į rėmus įsprausto darbo stiliaus. Skirtingų teorinių ir praktinių požiūrių taikymas leidžia koučingo specialistui formuluoti individualią koučingo filosofiją ir ją naudoti dirbant su skirtingais klientais. Ne veltui solidžiose paraiškose teikti koučingo paslaugas, koučingo specialistai prašomi aprašyti ne tiki darbo metodus, bet ir savo koučingo filosofiją. Vieniems tai gali būti dvasinėmis disciplinomis pagrįstas požiūris, kiti apibrėždami savo darbo būdus remiasi moksliniais dalykais, pavyzdžiui, patyriminiu mokymusi ar asmenybės augimo teorija.

Klausimai, kurie rūpi koučingo specialistui: Kaip galiu padėti klientui padėti sau pačiam? Kaip aš žiūriu į klientą iš savo koučingo filosofijos perspektyvos?

Ketvirtasis lygis – Sisteminiu-eklektiniu požiūriu paremta branda

Kaip teigia autoriai, pirmiausia tokią koučingo specialisto brandą galima pastebėti tada, kai koučingo specialistas yra tiek, atsipalaidavęs, kad leidžia koučingui vykti savaime, yra atviras viskam, kas vyksta koučingo pokalbio metu. Jis pasitiki savimi, nes yra pajėgus pritaikyti tokią koučingo metodiką, kuri geriausiai atlieps kliento poreikius.  Jis  spinduliuoja vidinę ramybę, nes per akimirką gali įvertinti daugybę kintamųjų, kuriuos jam siunčia klientas. Toks koučingo specialistas beveik nenaudoja jokių technikų, o jei naudoja, jis geba jas pagrįsti ir nepastebimai integruoti į koučingo pokalbį. Jis paskatina gilų dialogą su klientu, suteikia jam daug erdvės mąstymui. Jis beveik neįsiterpia į pokalbį ir beveik nenaudoja klausimų. Savo pašnekovą toks koučingo specialistas laiko neatskiriama kliento aplinkos konteksto dalimi, gerai išmano šią aplinką ir geba atpažinti subtiliausius kliento situacijos niuansus. Šis koučingo specialistas aktyviai naudojasi supervizija, kurioje gali laisvai reflektuoti apie savo darbą ir pasinaudoti plačiu turimų žinių aruodu. Naujus išmokimus šis žmogus laiko ne pasiekimu, o tiltu į naujus atradimus.

Klausimai, kurie rūpi koučingo specialistui: Ar mes kartu su klientu pakankamai atsipalaidavę, kad leistume sprendimui ar ieškomam dalykui atsirasti savaime? Ar šioje situacijoje turiu taikyti kokias nors technikas ir modelius? Jei taip, kurias iš jų, atsižvelgdamas į kliento sitaciją, galiu čia pat pasirinkti?

Galvodamas apie šį keturių brandos lygių modelį, darau išvadą, kad visi paminėti etapai yra natūrali koučingo specialisto kompetencijos evoliucija ir nieko čia nepadarysi.

Kuo koučingo specialistas įgyja daugiau žinių, kuo dažniau jomis eksperimentuoja ir taiko jas praktikoje su skirtingais klientais, tuo labiau jis tobulėja ir greičiau bręsta. O jei visa tai jis daro su tam tikra kantrybe…Kaip, kad rašo D. Clutterbuck ir D. Megginson – esamos savo brandos priėmimas ir puoselėjimas yra  žingsnis į kitus lygmenis.

Tad normalu pradėti savo praktiką nuo modelių, juos meistriškai įvaldyti ir vėliau keliauti ieškoti naujų teritorijų. Pavyzdžiui, nusimesti atsakomybės už klientą naštą arba imtis klientų, su kuriais koučingo specialistas anksčiau vengė dirbti.

Straipsnis parengtas pagal D. Clutterbuck ir D. Megginson (2011) Coach Maturity: An Emerging Concept. Daugiau apie tai čia.

9 comments on “Koučingo specialistų branda arba kodėl sertifikatai neįrodo koučingo kokybės?

  1. Andrius on said:

    Labai laukiau šio straipsnio, ačiū Tomai. Taigi, koučingo specialisto branda yra natūralus procesas ir jis vyks jei specialistas pats tobulės. Būtent todėl visus, save laikančius koučingo specialistais, kviečiu tapti didžiausios pasaulyje koučingo specialistų bendruomenės nariais http://www.coachfederation.org/ , kad kelti savo brandos kartelę bei tinkamai atstovauti šią profesiją. :)

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
  2. Gintautas on said:

    Puikius straispnis. Koučingo specialisto raidą panašiai įsivaizdavau, tik dabar aiškiau kur esu ir link kur norėčiau judėti.

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
  3. Oleg K on said:

    Aciu Tomai uz straipsni! Jis ne tik apraso koucingo lygius, bet ir parodo dideles galimybes profesiniame tobulejime. Koucingo profesija labai idomus gyvenimo budas!

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
  4. Įdomus ir vertingas modelis.

    Panašu, kad Davido aprašyta gradacija atitinka EMCC akreditacijos lygius: Foundation -> Practitioner -> Senior Practitioner -> Master Practitioner.
    Žiūrint iš ICF perspektyvos, galima įžvelgti aiškias paraleles su šios federacijos trijų pakopų kredencialų sistema: Associate Certified Coach -> Professional Certified Coach -> Master Certified Coach.

    Manau, kredencialų/akreditacijų sistema ir yra tos gairės, į kurias verta orientuotis tiek koučingo specialistams, tiek klientams. Atsiranda bendros sąvokos ir vieninga kriterijų sistema, pagal kurią galima tiksliau prognozuoti būsimų koučingo sesijų kokybę.

    Ačiū, Tomai, už vertingą straipsnį.

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
  5. Tomas Misiukonis on said:

    Pritariu, Pauliau. Ir džiugu, kad skirtingi akreditacijų lygiai paremti ne tik egzaminais, tačiau pirmiausia – koučingo specialisto praktine patirtimi. Kuo didesnė patirtis, tuo aukštesnis kredencialas. Būtent patirtis turbūt daugiausia apibrėžia kompetencijos brandą, ne tik mokymų gausa ir įvairovė.

    VN:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
  6. persika on said:

    Aš norėčiau paprieštarauti:
    „Kuo koučingo specialistas įgyja daugiau žinių, kuo dažniau jomis eksperimentuoja ir taiko jas praktikoje su skirtingais klientais, tuo labiau jis tobulėja ir greičiau bręsta. “
    Manau, kad greičiau bręsta čia netinka, nes nuo žinių kiekio, net nuo naudojimo ir matymo, kaip jos veikia žmonių gyvenime greitesnė branda neateina.
    Kodėl taip manau?
    Nes branda dažniausiai atspindi žmogaus gylį, kuris ateina, ne per kuo didesnį kiekį, ne per mokymų skaičių, o per tai, ką žmogus praleidžia per savo vidų. Todėl gal papildyčiau apie koučerio brandą sakydama, kad bręsta koučeris tada, kai kiekvieną sesiją apmąsto, pajaučia, o taip pat jaučia ne tik sesiją, bet ir visą gyvenimą, nes sesijai pasibaigus žmogiška branda nedingsta.

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
    • Tomas Misiukonis on said:

      Žinoma, Roberta. Apie gebėjimą viską perleisti „per save“ reikėtų atskiro straipsnio, tad ačiū. Ir nenaudočiau sąvokos „koučeris“, nes nėra „R“ žodyje coaching bei coach.

      VN:F [1.9.10_1130]
      Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
  7. Diana on said:

    Aciu uz idomu bei informatyvu straipsni. Visgi ji skaitant ir apskritai pradejus dometis apie koucinga bei specialistu kompetencija, dar niekur neradau zodzio „empatija“… Ir susimasciau – ar si savybe nera svarbi, kalbant apie bendra koucingo specialisto gebejima kokybiskai dirbti savo darba? Tiksliau, ar stiprus empatiskumas padeda pasiekti didesne branda specialistui? Ar is prigimties neempatiskas zmogus gali tapti brandziu specialistu? Atsakykite, prasau, man i si klausima… Butu labai idomu susivokti sioj vietoj. Is anksto dekoju!

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.