Formulė

Rezultatas = Potencialas – Kliūtys + Įgalinimai

Paaiškinimas:

Kiekvienas iš mūsų savyje nešiojame neišnaudotas galimybes. Dažniausiai apie jas net nenutuokiame, o jei ir kyla mintis lavinti naujus įgūdžius ar imtis naujos veiklos, neretai į tai numojame ranka. Pasitaiko, kad pasakojame sau istoriją, kad galbūt neverta bandyti, vistiek nepavyks. Sugalvojame racionalių argumentų ir teisinamės laiko stoka ar aplinkos įtaka. Dažnai tokios ribojančios mintys mus stabdo prisiimti naujus iššūkius, mes abejojame savimi.

Dirbdadami organizacijoje keliame sau tikslą kažką išmokti ar pasiekti, pavyzdžiui padidinti savo pardavimų apimtis, įgyvendinti sudėtingus projektus, kopti karjeros laiptais. Taigi iš tiesų galvojame apie tam tikrą asmeninį pokytį, kurį įgyvendinę pasieksime norimą situaciją ar geresnį rezultatą. Vertinga žinoti, kad šį siekį, taigi ir būsimą rezultatą įtakoja trys kintamieji.

Potencialas

Tai yra tos galimybės, kurios yra kiekvieno mūsų viduje bet apie jas nežinome nei mes, nei kiti. Kai mums pavyksta išlavinti naujus įgūdžius ar imtis naujos veiklos, tuomet mes panaudojame mūsų viduje slypinčias galimybes, kurių anksčiau neįvertinome. Prisiminkite, kokios mintys kilo, kuomet išmokote groti muzikos instrumentu, sėkmingai pravedėte sudėtingas derybas ar suvaldėte jėgos aitvarą. „Net nemaniau, kad man tai pavyks“, dažniausiai sakau sau taip, kai abejojau savo jėgomis. Kuomet organizacijoje sakome apie kitą žmogų „jis turi potencialą“, vadinasi tikime, kad jis yra pajėgus atlikti tam tikrus darbus ar užduotis. Tačiau viskas nesibaigia šiuo komplimentu. Tokiam žmogui reikia kryptingo ir nuoseklaus tobulėjimo, kad jis panaudotų šį potencialą ir naujas užduotis įvykdytų tinkamai.

Įsivaizduokite jauną vadybininką, kuris neseniai pradėjo dirbti pardavimų padalinyje. Kol kas jis atlieka paprastas užduotis, bendrauja su įprastus poreikius turinčiais klientais. Tačiau jei tikime tokio žmogaus potencialu, mes skatinsime jį imtis sudėtingesnių sandorių, kviesime jį į sudėtingesnius susitikimus, tai reiškia, kad kursime vis naujus mokymosi atvejus, kur tas žmogus galės atsiskleisti ir panaudoti savo potencialą. Aš neturiu galvoje to atvejo, kuomet žmogus įstumiamas į jam nepažįstamą aplinką ir paliekamas vienas. Kalbu apie tuos atvejus, kai šalia augti siekiančio žmogaus visada bus tas, kuris jį palaikys, parems ir nukreips tinkama linkme. Dažniausiai ši užduotis tenka organizacijose dirbantiems vadovams.

Kliūtys

Dėl daugelio priežasčių dažnai savo potencialo nepanaudojame. Esu tikras, kad jums teko girdėti daugybę pasiteisinimų, jog negalima padaryti vieno ar kito darbo, nes trūksta resursų, idėjų, įgūdžių, noro, alternatyvų ir pan. Tikriausiai susidūrėte su situacija kuomet grįžęs po mokymų darbuotojas numojo ranka ir jums pasakė, kad tai ką jis girdėjo, nėra pritaikoma praktikoje. Nors jūs ir palaikėte tai pasiteisinimu, tačiau neturėjote laiko aptarti tai ko jis išmoko ir kokiose srityse jis tai panaudos. Neabejoju, kad matydami savo darbuotojus kuomet jie aptarnauja klientus jūs ne kartą pastebėjote jų klaidas, tačiau mėginant su darbuotoju kalbėtis jūs neradote galimybių tas klaidas taisyti, judviejų kalba nukrypo į resursų trūkumą, laiko stoką ar į klientą, kuris pats kaltas, kad atėjo su problema.
Dažnai girdžiu sakant: „aš jau viską moku“, „man ir taip gerai“, „argi man reikia tobulėti, tai jiems, kitiems, reikia mokytis“. Akivaizdu, kad kai kurios mūsų pačių mintys, kitaip tariant nuostatos, mus pačius riboja. Neretai šios nuostatos slopina mūsų iniciatyvą, ar motyvaciją siekti ko nors daugiau, imtis sudėtingesnių užduočių.

Savo karjeros pradžioje nerimaudavau stovėdamas prieš man naują auditoriją. „O jei neusitvarkysiu?“, „O jei man nepavyks?“ Tokios mintys sukosi mano galvoje ruošiantis mokymams. Ilgainiui sugebėjau atsisakyti šio nerimo, nes supratau, kad jis ir yra kliūtis, kuri man trukdo mokymų metu būti savimi, kurti santykį su dalyviais, dėstyti temą. Organizacijose gavę naujas užduotis ar susidūrę su problemomis darbuotojai taip pat turi panašių minčių. Darbuotojas, aptarnaujantis klientus baiminasi klientui užduoti papildomų klausimų, nes nenori suerzinti kliento. Derybas vedantis vadybininkas stokoja pasitikėjimo savimi, drąsos, nes nerimauja kaip jo derybas įvertins oponentas ir galiausiai jo vadovas.

Kol kas kalbėdamas apie mus ribojančias kliūtis daugiausia turėjau galvoje mūsų pačių nuostatas. Tačiau kliūtimi gali būti ir neišvystyti mūsų sugebėjimai, įgūdžiai ar žinių trūkumas. Pavyzdžiui gali būti, kad darbuotojas neturi reikiamos kompetencijos ar įgūdžių. Nors jo nuostatos ir požiūris yra adekvatūs, tačiau dar negalime jam skirti sudėtingesnių darbų, nes jis stokoja reikiamos patirties ar kompetencijos. Tokiu atveju kliūtis yra žinių ir įgūdžių trūkumas. Tokiu atveju koučingo iniciatyvas skatinanti organizacija rūpinsis, kad darbuotojui būtų suteiktos reikiamos žinios ir išlavinti įgūdžiai.
Kaip pastebėjote, daugiausia kalbu apie vidines kliūtis. Kita vertus, kliūtys gali būti ir išorinės. Nėra taip paprasta išvengti jų įtakos. Pavyzdžiui kliūtimi gali būti netinkamos darbo sąlygos, organizacijos kultūra, struktūra ir kiti sunkiai asmeninėmis darbuotojo pastangomis įtakojami faktoriai.

Įgalinimas

Kuomet spręsdamas sunkų asmeninį klausimą, žmogus atranda vidinį ar išorinį resursą, toks resursas yra vadinamas įgalinimu. Pavyzdžiui, įgalinimu gali būti drąsa, kurią atrandu paskutinę minutę žengdamas į susitikimą su svarbiu klientu. Tačiau dar prieš minutę nerimavau. Įgalinimu gali būti mano vadovo parama ar geras žodis išsakytas man per koučingo pokalbį. Įgalinimas – tai tos poziyvios vidinės ar išorinės jėgos, kurios suteikia žmogui pagreitį augti, tobulėti. Gera mintis, perskaityta knygoje, geras vadovo klausimas, kuris skatina mąstyti ar ieškoti sprendimų yra įgalinimas. Koučingas daugeliu atvejų remiasi tokių įgalinimų, ar kitaip stipriųjų pusių paieška ir pritaikymu praktikoje. Vadovo klausimai, užduoti koučingo pokalbio pabaigoje „kas tau padės tai įgyvendinti?., „kokias stipriąsias šio sprendimo puses matai?“, „kokios mano ir kitų pagalbos tau reikia?“ yra tiesioginis tiltas į mano minėtus įgalinimus.
Kaip matote, ne visada esame patys pajėgūs tokius įgalinimus atrasti. Dažnai mums reikia kito žmogaus, kuris paskatintų mūsų minčių srautą, nelygu tai bus mokytojas, vadovas ar geras draugas. „Jei nebūtum paklausęs, apie tai nebūčiau pagalvojęs“ – daugelis mūsų esame pasakę kitam žmogui.

Kaip veikia visi šie faktoriai?

Jau išsiaiškinome, ką reiškia potencialas, kliūtys ir įgalinimai. Įvertinus šių kintamųjų poveikį, galime teigti, kad rezultatas, kurio siekiame (nelygu tai yra pardavimų rezultatas, kompetencijos augimas ar kitas tikslas) yra lygus potencialui minus kliūtys plius įgalinimai:

Rezultatas = Potencialas – Kliūtys + Įgalinimai

Galutinis koučingo tikslas – yra teigiamas siekiamo rezultato pokytis. Pagalvokite apie save – iškelkite sau paprastą tobulėjimo klausimą – pavyzdžiui, kaip šią savaitę pasielgti svarbaus susitikimo su klientu metu? Pagalvokite, kokiais savo vidiniais resursais galite pasinaudoti? Kas jums kliudo? Kas gali suteikti stiprybės? Pagalvokite apie savo darbuotojus. Kokių vidinių resursų turi jie? Kokius klausimus jiems užduosite, kad padėtumėte jiems pašalinti kliūtis? Kokie jūsų klausimai padės atrasti jiems papildomos energijos darbui?

Remiantis aukščiau išdėstytu, koučingas yra procesas, kuris veda prie žmogų prie teigiamo asmeninio pokyčio, taigi ir jo siekiamo rezultato augimo. Kalbant paprasčiau, koučingas yra tam tikra koučingo specialisto ir jo kliento bendravimo forma, kuri leidžia jiems kurti mokymosi santykį ir jo metu realizuoti aukščiau pateiktą formulę. Koučingo pokalbio pagrindas – žmogaus mąstymą skatinantys klausimai, kurie veda jį link užsibrėžto tobulėjimo tikslo.

Ištrauka iš T. Misiukonis „Asmeninio ugdymo praktika vadovams“.

Literatūra:

Gallwey, W. Timothy (1974). The Inner Game of Tennis (1st ed.). New York: Random House.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.