Tikrai neketinu neigti to, ką sukūrė ir kuo užsiima dešimtys tūkstančių koučingo specialistų visame pasaulyje. Pats prie to prisidėjau. Neketinu prieštarauti akivaizdžioms koučingo naudoms. Jos įrodytos mokslo, jas patvirtina ir ilgametė koučingo specialistų praktika.

Tiesiog man įdomu glostyti dalykus prieš plauką. Taip mokausi ir atrandu tiesą.

Šiame straipsnyje noriu iš naujo apibrėžti koučingo lauką. Iškelti koučingo grynuolį į šviesą, atidžiai jį apžiūrėti ir padėti į lentyną. Nebūtinai į tą pačią, kurioje jis gulėjo. Tad šios mintys yra ieškojimas, kuris galbūt paskatins diskusiją apie tai, kaip mes, koučingo specialistai, turėtume vystyti savo profesiją. Kokio galbūt kitokio (jei jo reikia) identiteto ir suvokimo mums reikia dairytis?

Koučingo specialisto identitetas. Ar jis vien tik koučingo specialistas?

Paskutiniu metu dalyvavau daugelyje koučingo projektų, atsakinėjau į daugybę klausimų apie koučingą tiek radijo eteryje, tiek uždarose auditorijose. Kažkuriuo metu anksčiau aršiai gynęs terminą koučingas, suabejojau, ar šis apibūdinimas iš tiesų atspindi tai, kaip koučingas iš tiesų veikia?

Nekalbu apie nemaloniai skambantį dvigarsį ou. Kalbu apie tai, ką šis terminas reiškia.

O reiškia jis treniravimą. Va taip, paprastai.

Ir kai pagalvoju apie šio žodžio vartojimą kontekstuose, kurie nesusiję su sportu, lyg ir suabejoju. Tik tiek? Koks, po galais, treniravimas? Dar vienas psichologinių technikų rinkinys skirtas padėti žmonėms? Dar viena vadybinė klišė? Ar koučingas gali apsiriboti tik keliais modeliais, klausimų sąrašais ir bendravimo technikomis?

Įdomu būtų padaryti eksperimentą, imsiu ir pasiteirausiu koučingo specialistų bei jais save laikančių, – kiek kartų paklausti, kuo užsiimate, pasakydavote, kad esate koučingo specialistai? Kaip pristatote save oficialiuose susibūrimuose? Kokia informacija pridėta jūsų elektroninių laiškų parašuose?

Tikiu, kad bus vienareikšmių atsakymų, pavyzdžiui, taip, aš visada atsakau, kad esu koučingo specialistas. Tačiau bus ir tokių, kurie vengia sakyti, kuo užsiima ir ieško labiau priimtinų terminų. Esu matęs tokių prisistatymų, kur žmogus prie savo vardo parašo keturias – penkias veiklas, tame tarpe ir koučingą.

Pirštųsi išvada, kad norint profesionaliai užsiimti koučingu, pirmiausia reikia save identifikuoti kaip koučingo specialistus ir nuolat tobulėti šioje srityje. Bet kol kas abejoju, ar tai įmanoma lengvai padaryti. Kodėl, atsakau žemiau.

Koučingas yra vienas iš daugelio pagalbos žmogui būdų. Ar tai yra pats geriausias būdas?

Žinau, kad yra koučingo specialistų, kurie turi įvairius darbus ir koučingas jiems yra tik dar viena domėjimosi sritis. Yra tokių koučingo specialistų, kurie daro kaip sakoma, visko po truputį. Daugumoje tai yra įvairios saviugdos, savitobulos ir savisveikatos veiklos – sportas, šokiai, žaliavalgystė. Toliau prasideda ezoterinis laukas, dar toliau – banalių citatų apie tikslų siekimą srautas socialiniuose tinkluose.

Jei visa tai yra koučingas, tuomet tai yra toks chaosas, kuriame potencialūs koučingo klientai nusilauš ne tik koją, bet ir abi rankas. Čia gali slypėti priežastis, kodėl sunku save identifikuoti kaip koučingo specialistus ir kodėl koučingo niekaip nepavyksta išskirti iš kitų panašių veiklų. Kaip čia pasakius? Koučingas vienas nevaikšto.

Mes, koučingo specialistai, patys painiojame daug dalykų ir su koučingu siejame įvairias veiklas puikiai suprasdami, kad koučingas kaip atskira paslauga kalnų nuversti negali. Dauguma koučingo specialistų pakalbinti atsako, kad koučingas yra tik viena iš jų veiklos sričių ir vien tik iš koučingo jie nepragyvena. Ir tai ne dėl to, kad koučingas dar nėra užaugęs kaip profesija, ne dėl to, kad kažkas jo nepripažįsta ar jį neigia.

Darau prielaidą, kad jis vienas pats ne visada gali sukurti tvarų rezultatą, kurio nori klientai. Jei taip būtų, koučingas jau senokai stotų greta įtvirtintų pagalbos žmonėms būdų, tokių kaip psichoterapija ar konsultavimas. Tai nereiškia, kad koučingas – neefektyvus. Tai reiškia, kad jis turi būti derinamas su kitais tobulėjimo būdais. 

Koučingo kryptis. Į procesą ar į rezultatą?

Mes daug postringaujame apie stebuklingą koučingo procesą, mintijame apie žmogaus potencialą. Tačiau pamirštame, kad mūsų klientas – žmogus, kuris sėdi prieš mus ir kalbasi su mumis, laukia pokyčio. Jis nori apčiuopiamo rezultato ir nebūkime naivūs – dažnu atveju vien tik koučingas jam nepadės. Ne visiems, tiesą sakant, ir rūpi, ar čia bus koučingas, ar dar kas nors.

Mes galime sakyti, kad klientas pats yra atsakingas už šį pokytį, tačiau jis nori matyti ir aiškesnę mūsų atsakomybę. Leiskite pateikti pavyzdį. Jei klientas kažko nežino, suteikiu jam žinias ir nevadinu to koučingu. Jei įžvelgiu, kad ieškomą atsakymą jis gali rasti savo patirtyje, tuomet metas koučingui. Jei matau, kad pašnekovui reikia stiprinti kokią nors kompetenciją, pasiūlau jam pasikonsultuoti su specialistu, kurį galiu rekomenduoti.

Į žmogaus tobulėjimą ir augimą žiūriu kompleksiškai. Tad kas esu savo klientui? Patarėjas? Treneris? Pagalbininkas? Mąstymo partneris? Bičiulis? Mentorius? Konsultantas? Psichologas? Psichoterapeutas? Šokių mokytojas? Jogos mokytojas? Sporto treneris? Kompanjonas? Vairuotojas? Namų šeimininkė, praėjusi dviejų dienų koučingo kursus online?

Anądien vienas klientas paprašė pasidalinti originaliu pusryčių receptu ir aš jam jį daviau. Tai buvo mūsų koučingo sesijos dalis. Negaliu pasakoti viso konteksto, tačiau tas receptas jam buvo labai svarbus. Pasakykite man, ar tai buvo koučingas? Duodamas šį receptą buvau kliento padėjėjas, geriausiu atveju – konsultantas.

Kitas pavyzdys yra iš vadovų realybės. Jiems būtina išmanyti koučingo metodiką ir taikyti ją praktikoje, bet savo organizacijose jie niekada neves tokių koučingo pokalbių, kuriuos veda profesionalūs koučingo specialistai. Vadovai tik naudos šį metodą kaip vieną iš būdų, kuris padeda jų pavaldiniams veikti efektyviau. Vadovai siekia rezultato ir koučingas jų įrankių dėžutėje atsiguls tarp daugelio kitų vadybos metodų. Vadovai turi aptarti darbuotojo veiklą, jos rezultatus, kritikuoti ir skatinti, spręsti vadybines ir resursų problemas. Jei visus vadovo pokalbius vadintume koučingu, darytume labai didelę klaidą.

Koučingo literatūroje galima sutikti terminą not coachable, atseit nepakoučinamas. Suprask, jei žmogui netinka koučingas arba jis nenori juo naudotis, jis neva nepakoučinamas. Šiuo atveju toks reikalas man kvepia žmogaus pritempinėjimu prie metodo, o turėtų būti atvirščiai – metodas turi būti taikomas žmogui. Galbūt tuo metu tam nepakoučinamam klientui reikia ne koučingo, o kažkokio kito pagalbos būdo. Tai, kad klientas yra neva nepakoučinamas yra ne žmogaus problema, o netinkamai pritaikyto metodo bėda. Galbūt šis žmogus tiesiog nenori keistis ar nemato tame prasmės. Tai nereiškia, kad jis kažkuo neįgalus. Nepakoučinamas, tpfu!

Galima būtų tęsti šią straipsnio dalį ir daryti prielaidą, kad koučingas yra neatsiejamas nuo psichoterapijos jau vien dėl to, kad koučinge naudojamos psichoterapijos metodikos. Bet apie tai jau rašiau. Vien tik koučingas negali suteikti visuminio pokyčio, kurio siekia klientai. Žmonės – ne robotai. Koučingas – ne panacėja. 

Koučingo specialistams kartais reikia būti sprendžiamo klausimo ekspertais. Ar nereikia?

Galima daug kalbėti apie koučingo stebuklą, jo gydomąsias savybes ir sakyti, kad koučingo specialistas nebūtinai turi būti kliento situacijos ekspertu. Su klausimo turiniu dirba pats klientas, tuo tarpu koučingo specialistas – tik su mokymosi procesu. Nežinau, kaip jums, tačiau man šiame paveiksle kažko pradeda trūkti.

Savo praktikoje turėjau keletą atvejų, kai klientai, prieš pasirašydami koučingo sutartį, ilgai klausinėjo apie mano patirtį ir sprendė, ar ši patirtis jų manymu padės man padėti jiems.

Čia ir suglumstu. Nori nenori, klientai ieško tokio specialisto, kuris nusimanytų jų iškelto klausimo srityje. O nusimanyti reikia, nes kaip kitaip koučingo specialistas galės užduoti reikiamus klausimus? Neįsivaizduoju sveikatingumo koučingo sesijos be koučingo specialisto patirties šioje srityje. Jis gali ją atidėti į šoną, tačiau ji neabejotinai bus šio koučingo specialisto resursas. Kiekvienas koučingo klientas nori jaustis saugus ir priimtas, todėl natūralu, kad pirmiausia jis turi pasitikėti savo pašnekovu. Koučingo specialisto sumanumas, patirtis ir išmanumas – gebėjimas panaudoti savo patirtį kliento labui, yra svarbios prielaidos klientui jaustis saugiai.

Žmogus – visybiškas organizmas, neįmanoma atskirti jo nuo jo aplinkos. Todėl gebėjimas suprasti šį žmogų kartu su jo aplinka ir visais jo santykiais yra tas koučingo specialisto sumanumas apie kurį kalbu. Išmanumas – gebėjimas visa tai nukreipti klientui priimtina tobulėjimo kryptimi.

Todėl, mano galva, akivaizdu, jog koučingo specialistui reikia žinių ir ekspertiškumo kliento sprendžiamame klausime. Nepakanka vien tik gerų klausimų ir atidaus klausymo.

Apibendrindamas viską, ką parašiau aukščiau, išskirčiau tris perspektyvas.

Pirma, koučingas negali būti atskirtas nuo kitų pagalbos būdų. Žmogus – visybiškas organizmas, kuris kelia kompleksiškus klausimus. Todėl gali tekti koučingą papildyti kitais pagalbos ir ugdymo būdais.

Antra, koučingo specialistams verta pagalvoti apie savo identitetą. Ar jie yra koučingo specialistai, ar vis tik kažkokie kitokie pagalbininkai, kurie naudoja koučingą kaip vieną iš daugelio metodų.

Trečia, dabar, kai koučingas jau yra įtvirtinęs pagrindinius savo principus, koučingo specialistams reikia plėsti žinias ne tik į gylį (gilintis į koučingą), bet ir į plotį (gilintis į kitas ekspertines sritis).

One comment on “Koučingo dekonstrukcija: abejonės, kritika, perspektyvos

  1. Puikus straipsnis!!! Ačiū už labai taiklias ir daug ką į vietas sustatančias įžvalgas!!!
    Panašiai ir pati vis galvojau, kad koučingas – tai tik vienas iš intrumentų „remontuoti’, „taisyti“, „tvarkyti“ „sistemai“, o tų instrumentų gali būti pačių įvairiausių… Tiesiog šis metodas – vienas labiausiai įtvirtintų viešajame ir profesionaliajame gyvenimuose ir turi aiškiai apibrėžtas etikos taisykles, kas išties yra labai svarbu, nes dirbama su Žmogumi… Labai taiklu!

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 10.0/10 (1 vote cast)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.