Kiekvieną kartą, kai bandau papasakoti kitiems, kas vyksta koučingo pokalbio metu, šiek tiek sutrinku. Regis jau turėjau būti atradęs paprastą paaiškinimą, kuo ypatingas yra koučingo pokalbis (taip, aš jį turiu), tačiau kiekvieną kartą stengiuosi kalbėti labai atsargiai, kad nepradėčiau porinti bendromis frazėmis.

Visi žino, kad koučingo pokalbyje vienas žmogus užduoda kitam žmogui klausimus, kad pastarasis susimąstytų apie jam rūpimus dalykus ir imtųsi atsakomybės juos spręsti. Atrodytų kad viskas paprasta, tik reikia turėti gerų klausimų ir viskas. Tačiau pokalbių, kuriuose užduodami klausimai, yra daug ir įvairių. Kaip apibrėžti nežinančiam, kuo koučingo pokalbis išsiskiria iš kitų pokalbių?

Pastaruoju metu koučingo pokalbius, palyginau su interviu, diskusija ir tardymu. Toks palyginimas leidžia išvengti klaidų ir mano galva gerai išryškina koučingo pokalbio ypatybes.

Interviu

Mokydamas koučingo atkreipiu vadovų dėmesį į tai, kad šie stebėtų ar jų pašnekovas pokalbio metu mąsto, ar tik duoda interviu. Mintį audžiantis pašnekovas daro pauzes, keičia veido išraiškas, kalbėjimo greitį, žvalgosi, kartais beria mintis kaip žirnius, o kartais sako nežinau. Interviu atveju pašnekovas tik pateikia informaciją. Žinoma, to koučinge šiek tiek reikia, tačiau tai reikalinga tik tam, kad pokalbio vedantysis susivoktų pašnekovo kontekste.

Ką tu jau darei? Dėl ko tu darei taip? Papasakok man apie situaciją plačiau…Ką tu pats galvoji apie tai? Ką tau tai sako? Kurie iš šių veiksmų pasiteisino, o kurie ne ir dėl ko?

Kaip matote, pradiniai klausimai yra panašūs į interviu klausimus, tačiau kiti klausimai paskatina pašnekovą apgalvoti savo atsakymus, įvertinti juos.

Kai kuriuose koučingo pokalbiuose trūksta pašnekovo paskatinimo pagalvoti plačiau ir giliau, nes apsiribojama tik trumpais interviu klausimais.

Diskusija

Tai yra tokia pokalbio forma, kur pašnekovai keičiasi nuomonėmis, jas argumentuoja ir tarsi bando ieškoti tiesos. Diskusijoje pašnekovai kartais pradeda kovoti dėl nuomonių, ieško geresnės nuomonės

Štai tokie klausimai gerą koučingo pokalbį gali paversti tiesiog prasta diskusija:

Ar tu negalvoji, kad tau reikėtų…? Ar nemanai, jog tu turėtum…? Mano nuomone, tau reikėtų pabandyti, bet aš tau nenoriu nieko įpiršti, tu pats spręsk…

Kaip matote, šie klausimai tarsi skatina pašnekovą susimąstyti, tačiau iš tikrųjų slepia vedančiojo argumentus ir nuomonę, kurią jis netiesiogiai bando perduoti kitam žmogui.

Tardymas

Tardymo pavyzdžių koučinge taip pat galima gausu, ypač tada, kai pašnekovas skatinamas prisiimti atsakomybę veikti. Tokia situacija labai dažnai nutinka vadovo ir pavaldinio pokalbiuose.

Tai, ką tu darysi? Tai kada tu tai padarysi? Nuo pirmadienio, taip? Ar jau kitą savaitę galėsi tai padaryti? Kodėl nepadarei praeitą savaitę? Kas tau trukdė?

Tikriausiai jaučiate, kaip spaudžia šie klausimai. Tai paliks negerą jausmą abiems pokalbio dalyviams, o geras koučingas pavirs į direktyvų nurodinėjimą užmaskuotą klausimais.

Apibendrinant, koučingo pokalbis yra skirtas stimuliuoti mąstymą, tuo tarpu kitos pokalbio formos tarnauja kitiems tikslams. Palyginus koučingą su diskusija, interviu ir tardymu, galima įsitikinti, kokių klaidų koučinge reikėtų vengti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.