Visada tvirtinau, kad koučingas yra vienas iš daugybės tobulėjimo būdų ir gali papildyti kitas mokymos formas bei atvirkščiai – būti jais papildytas pats. Kita vertus, siekdamas išgryninti koučingo sąvoką, noriu parodyti, kuo skiriasi koučingas ir tradiciniai mokymai, kuriuos mes įpratę vadinti seminarais ar kursais.
| Koučingas | Tradicinis mokymas |
| Santykis su koučingo specialistu lygiavertis, šis žmogus nebūtinai gali būti srities, kurioje asmuo siekia tobulėti, ekspertas. | Mokytojas ar lektorius yra srities ekspertas ir turi daugiau žinių apie konkrečią sritį nei besimokantieji.
|
| Ieškoma vidinių asmens resursų ir pokyčių galimybių. Įgūdžiai lavinami panaudojant esamą žmogaus patirtį. | Perduodamos žinios, teikiami praktiniai patarimai, lavinami įgūdžiai.
|
| Asmuo geriau įsisąvina poreikį keistis, nes koučinge dirbama su esama žmogaus patirtimi, kuri jam artima. | Poreikis keistis gali būti įsisavinamas paviršutiniškai, jei žmogus nesijaučia pritapęs ar tema jo nedomina.
|
| Dažniausiai dirbama individualiai.
Programa ir tema priklauso nuo kliento. Darbo proceso eigoje programa gali keistis priklausomai nuo kliento poreikių – jis yra laisvas įtakoti turinį ir darbo formą. |
Dažniausiai dirbama su grupe.
Dažniausiai dirbama pagal iš anksto suderintą programą, kurios besimokantieji keisti negali.
|
