Visada tvirtinau, kad koučingas yra vienas iš daugybės tobulėjimo būdų ir gali papildyti kitas mokymos formas bei atvirkščiai – būti jais papildytas pats. Kita vertus, siekdamas išgryninti koučingo sąvoką, noriu parodyti, kuo skiriasi koučingas ir tradiciniai mokymai, kuriuos mes įpratę vadinti seminarais ar kursais.

Koučingas Tradicinis mokymas
Santykis su koučingo specialistu lygiavertis, šis žmogus nebūtinai gali būti srities, kurioje asmuo siekia tobulėti, ekspertas. Mokytojas ar lektorius yra srities ekspertas ir turi daugiau žinių apie konkrečią sritį nei besimokantieji.

 

Ieškoma vidinių asmens resursų ir pokyčių galimybių. Įgūdžiai lavinami panaudojant esamą žmogaus patirtį. Perduodamos žinios, teikiami praktiniai patarimai, lavinami įgūdžiai.

 

Asmuo geriau įsisąvina poreikį keistis, nes   koučinge dirbama su esama žmogaus patirtimi, kuri jam artima. Poreikis keistis gali būti įsisavinamas paviršutiniškai, jei žmogus nesijaučia pritapęs ar tema jo nedomina.

 

Dažniausiai dirbama individualiai.

Programa ir tema priklauso nuo kliento. Darbo proceso eigoje programa gali keistis priklausomai nuo kliento poreikių – jis yra laisvas įtakoti turinį ir darbo formą.

Dažniausiai dirbama su grupe.

Dažniausiai dirbama pagal iš anksto suderintą programą, kurios besimokantieji keisti negali.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.