Šiandien koučingo specialistai Lietuvoje yra pasidalinę į tris stovyklas.

Pirmąją, didžiausią stovyklą, sudaro tie žmonės, kurie baigė koučingo mokyklas ir koučingą ketina naudoti savo aplinkoje labiau mėgėjiškai – darbe su kolegomis, bendravime su artimaisiais ar tiesiog saviugdai. Koučinge naudojami įgūdžiai padeda geriau suprasti save ir geriau išgirsti kitus žmones. Kaip sakoma, ką išmoksi, to ant pečių nenešiosi.

Antrojoje stovykloje dirba tie koučingo specialistai, kurių klientūrą sudaro taip vadinami žmonės iš gatvės – klientai atėję per rekomendacijas, svarstantys įvairius gyvenimiškus bei darbinius klausimus. Šioje stovykloje gausiai teikiamos ne tik koučingo paslaugos, tačiau ir kitokia gerovė – užsiėmimai tiek sielai, tiek kūnui. Meditacija. Šokis. Savęs tapšnojimas. Kvėpavimas. Paveikslėlių žaidimas Points of You. Joga. Rebirthingas ir kitokie eksperimentiniai, įdomūs dalykai, kurie leidžia išplėsti asmeninio augimo patirtis. Blogiausia, kas gali nutikti tokių užsiėmimų metu, tai neblogai praleisite laiką.

Trečioji koučingo specialistų stovykla – tie žmonės, kurie dirba tiesiogiai su organizacijomis ir koučingo paslaugas teikia tiek kaip vidiniai, tiek kaip išoriniai įmonių konsultantai. Mano stebėjimai sako, kad pastaroji stovykla Lietuvoje kol kas yra mažiausia (atskiriu seminarų vedančiuosius), tačiau jos klientai yra mokiausi ir greitai augantys. Koučingo paslaugų organizacijoms pradeda reikėti ir, pasak kai kurių įmonių, tų paslaugų reikėjo jau vakar.

Tiems koučingo specialistams, kurie ieško karjeros galimybių verslo bei viešojo sektoriaus aplinkoje, siūlau atkreipti dėmesį į organizacijų poreikius. Žinau, kad kai kuriems kolegoms veikla šiose srityse kertasi su jų vertybėmis arba jie dar nesijaučia pakankamai pasitikintys savimi. Vis tik, darbas su  įmonėmis leidžia įgyti daugiau patirčių ir užsiauginti tvirtesnį profesinį stuburą. Žemiau išdėstysiu įmonių poreikius koučingui ir pateiksiu patarimų, kaip šiuos poreikius galima būtų atliepti.

Jie jau visko mokėsi ir visur buvo

Dar penkeri – septyneri metai ir garantuoju, kad pažangioms įmonėms nebereikės tradicinių mokymų. Sėkmės guru niekas nebetikės, o įvairius metodinius sprendimus žmonės susiras internete. Manau, kad konsultantai, patariantys įmonėms pardavimų ar vadybos klausimais turės persiorientuoti į patirčių surinkėjus ir tos patirties apdirbėjus.

Galvoje turiu tokias mokymosi formas, kur įmonių komandos ir grupės daugiau laiko skirs ne dar vienai gudriai technikai įvaldyti, bet savo patirčių suvokimui bei gebėjimui tas patirtis pritaikyti praktikoje naujai. Tokia perspektyva iš tradicinių trenerių pareikalaus gebėjimo traukti – skatinti refleksijas ir daryti iš jų praktines išvadas. Būtent tai ir daro koučingo specialistai. Grupės ir komandos dalyvaus profesinės supervizijos užsiėmimuose ar kitokiuose susėdimuose ratu. Tas kvailas pajuokavimas mes čia kaip kokie anoniminiai alkoholikai susėdom nunyks ir taps nebemadingas.

Populiarės individualus mokymasis

Daugelis įprastų seminarų, jeigu jie yra tęstiniai, šiandien yra papildomi individualiomis konsultacijomis, taip pat ir koučingu. Vadovų programų metu dalyviai naudojasi individualiais pokalbiais su lektoriais ir šlifuoja vien tik sau rūpimus dalykus. Būtent toks priėjimas leidžia žmonėms praktikoje įtvirtinti tai, kas dėstoma mokymų metu. Galiausiai nėra ko į mokymus siųsti Vidos grupės, jeigu mokymų reikia tik vienam ar dviems žmonėms.

Vadovai neapsieis be išorinių koučingo specialistų

Vadovai šiandien turi pakankamai galimybių pasitarti profesiniais klausimais įmonių viduje. Juos supa armijos ekspertų ir žinovų, kurie pasiekiami kiekviename pasaulio kampelyje. Tačiau, jeigu šie ekspertai konsultuoja darbiniais klausimais, kas tuomet vadovą gali konsultuoti asmeniniais reikalais? Tarkime, vadovas jaučiasi įstrigęs sunkiuose sprendimuose, nebemato savo darbo prasmės taip, kaip anksčiau, vis dar neišmoko pasakyti geresnio žodžio arba negeba pasakyti ne

Ko gero, valdybos narys nenueis pas kitą valdybos narį ir nepasakys kažko panašaus: klausyk man sukasi mintys kaip po metų išeiti iš įmonės ir pradėti savo verslą arba klausyk, aš nežinau kaip man su tavim toliau reikės dirbti, nes dabar jaučiu, kad mes vienas kitą erziname.

Visiems šitiems reikalams pasidėlioti gali padėti koučingo specialistai. Pastaruoju metu tokių vadovų, kurie pagalbos ieško išorėje, daugėja, o tokių, kurie moka ir žino viską, mažėja. Manyčiau, kad tai yra ir kartos klausimas – žmonės demonstruoja daugiau pažeidžiamumo, o savo autoritetą suvokia kitaip negu penktą dešimtį įpusėję ar vyresni vadovai. Vadovams mažiau gėda pripažinti, kad yra dalykų, apie kuriuos reikėtų pasidėlioti mintis. Y karta žengia į vadovaujančius postus, o tai yra ypatingai koučingui draugiška karta. Tai žmonės, kurie turi daug (kartais per daug) pasirinkimų, daug pasitikėjimo savimi ir galimybių visa tai sudėti į vieną vertę. Koučingas bus geras pagalbininkas šiems žmonėms.

Komandinės lyderystės poreikis

Koučingo specialistai turėtų sparčiai mokytis taikyti koučingą komandose, nes tie team bildingai su plastmasiniais alaus bokalais ir Rebelheart grupe paryčiais vasaros šventėse tokio efekto, kaip kad tikimasi, nebeduoda. Šiandien komandos dar nesuvokia savo potencialo jėgos ir nesiryžta to potencialo panaudoti. Vadovai bijo kalbėtis vieni su kitais ir siekia išlaikyti dirbtinę harmoniją. Dar nedaug komandų yra pasiryžę akistatai su savo ydomis.

Sumani intervencija iš šalies į komandų veiklą gali pakeisti nusistovėjusias komandų rutinas ir išgydyti jų negebėjimą sutarti tarpusavyje. Komandos koučingas skatina komandas peržiūrėti giluminius jose vykstančius procesus ir sutarti, kaip jos dirbs kitaip ateityje. Tas pats, kaip ir individualiame koučinge, tik čia jau su daugiau žmonių. Koučingo specialistų atveju tai reiškia būtinumą mokytis dirbti ir su grupėmis bei jų dinamika.

Besimokanti organizacija

Besimokančios organizacijos kultūra pažangiose įmonėse palengva tampa realybe. Nuo lozungų pereinama prie darbų ir tam tikslui įmonės pradeda ruošti vidinius mentorius, koučingo specialistus bei trenerius. Tai dar viena galimybė koučingo specialistams – užtikrinti, kad tokios iniciatyvos būtų tvarios ir palaikomos. Pavyzdžiui, mentoriams gali reikėti profesionalių konsultacijų, o vidiniams treneriams gali prireikti gero grįžtamojo ryšio apie jų ugdymo įgūdžius. Visa tai gali užtikrinti išoriniai treneriai turintys koučingo specialistų kvalifikaciją.

Apibendrinant, mokymasis įmonėse individualėja, ryškėja komandų lyderystės tendencijos, o nuo tradicinių input (kalame į galvą) mokymų pereinama prie mažiau apibrėžtų output (nusemiame patirtis) iniciatyvų. Lektoriai, kurie anksčiau įmonės emė savo charizma ir puikavosi savo sėkme skaidrėse demonstruodami savo automobilius, greitai nebebus įdomūs. Metas į areną žengti vadybinį kontekstą išmanantiems koučingo specialistams, kurie gebės ištraukti iš žmonių jų sukauptą patirtį ir padėti jiems panaudoti ją gerų darbų darymui.

2 comments on “Koučingas ateina į įmones ir ką dėl to gali daryti koučingo specialistai?

  1. Tomai, ačiū, kaip dažnai – puikus Tavo straipsnis ir teisingos įžvalgos! Tik… :) čia pabūsiu toji, kuri sako komplimentą ir paskui priduria „bet“ :) Labai tikiu tuo, ką rašai, ir jau daugiau nei 10 metų dirbtu teigdama tokias tiesas ir tikėdama šiais dalykais, kaip aukštos organizacijos kultūros buvimu ir kūrimu drauge su savo komanda, efektyvia organizacijos komunikacija, vadovavimu kaip lyderystės ir partnerystės išraiška, motyvacijos skatinimu ne tik piniginėmis, bet ir nepiniginėmis priemonėmis, aiškiais tikslų apsibrėžimais atsižvelgiant į darbuotojų ir organizacijos vertybes, vizijos ir misijos supratimo bei socialinės atsakomybės samprata ne pro forma, o iš esmės ir t.t. Tačiau tas mano „bet“ yra apie tai, kad dažnai atsiremiu į tą skepsį, kad „taip nebūna“, „taip nereikia“, „nesąmonė“, „trenkei kumščiu į stalą ir tiek čia to žaidimo“, „kokias čia pasakas skiedžiat“, „kam tas koučingas reikalingas“, o baisiausia, kad vadovas, užlipęs ant dramblio kaulo bokšto, ir nusileisti nuo jo bijo… Tad kartais ir rankos nusvyra, ir tikėjimas blėsta… Ir svarstau, ar čia kultūriniai skirtumai su kitų šalių organizacijomis taip išlenda, ar tiesiog mūsų lietuviškosios organizacijos dar ne visos „persiorientavo“ ir subrendo pakankamai, kad priimtų tai, kas jau pasaulyje žmogiškųjų išteklių sryty apie 60 metų klesti?.. Čia, galimas daiktas, retoriniai klausimai, tačiau taip norisi, kad tokios idėjos ne tik tarp universiteto sienų sklandytų, bet ir išeitų toliau, į platesnį gyvenimą…

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
    • Tomas Misiukonis on said:

      Aiste, tikrai yra pažangių organizacijų, kurioms reikia koučingo ir jos tam pasiruošę.

      VN:F [1.9.10_1130]
      Rating: 0.0/10 (0 votes cast)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.