Dažnuose koučingo mokymuose išgirstu klausimą – kokie yra gero koučingo kriterijai ir kokios sąlygos turi būti sudarytos, kad koučingas būtų efektyvus. Čia noriu pasidalinti keletu svarbių aspektų, kurie koučingą daro kokybišku ir efektyviu. Tai nėra baigtinis kriterijų sąrašas. Čia neaptariu koučingo specialisto kompetencijos, apie tai rašiau jau anksčiau.

Klientas yra motyvuotas keistis ir tobulėti. Kiekvienas pokytis yra nekomfortiškas, nes pokyčio akivaizdoje mes susiduriame su baime. Pasak J. Whitmore, nežinomybės baimė yra pagrindinė kliūtis keistis. Jei klientas vardan norimo pokyčio yra pasirengęs šią baimę pripažinti bei įveikti, tuomet jis bus pasiryžęs ieškoti būdų kaip spręsti savo klausimus. Pavyzdžiui, jei žmogus naudojasi koučingu, kad išsiaiškintų, kokia nauja veikla jam užsiimti, jis turėtų tiek noru imtis šios naujos veiklos.  Jei norimas pasiekti tikslas klientui yra tik „šiaip sau“, tikėtina, kad jis stokos motyvacijos ir atsakomybės judėti į priekį. Šį aspektą ypatingai reikia įvertinti organizacijų kontekste, kur koučingu besinaudojantys žmonės kartais nenori priimti tam tikrų paskatų keistis, nes šios paskatos ateina iš organizacijos, o ne iš jų pačių.

Klientas ir koučingo specialistas pasitiki koučingu kaip tobulėjimo būdu. Vargu ar eitume sporto treniruotę, jei netikėtume gaunama nauda. Visi žinome, kad tokios treniruotės padeda mums išlikti žvaliems, gražina kūno linijas. Koučingas paprastai siūlo treniruotę mūsų protui, tad jei tikime šios treniruotės nauda, tuomet tereikia susikaupti ir įsitraukti į mąstymo procesą. Jei žmogus netiki šiuo procesu, jam reikia ieškoti kitų tobulėjimo būdų. Šis aspektas taip pat taikytinas koučingui organizacijose. Girdint kai kurias vadovų nuomones apie koučingą, galima daryti išvadą, kad viena iš koučingo plėtros organizacijose kliūčių yra klaidingas koučingo interpretavimas ir iš to kylantis nepasitikėjimas šiuo darbo būdu.

Klientas ir koučingo specialistas aiškiai žino kokius tikslus jie turi pasiekti. Jei koučingo specialistas aktyviai padeda padėti klientui suformuluoti norimus siekius, tuomet jie abu žino kokių rezultatų jie sieks. Netinkamai suformuluoti tikslai gali nuvesti į aklavietę. Kita vertus, reikia būti pasiruošusiems, kad kliento tikslai koučinge keisis. Kartais taip atsitinka, kai klientas koučingo programos pradžioje iškelia vieną tikslą, o vėliau šis tikslas transformuojasi į kitą. Todėl koučingo proceso metu klientas ir koučingo specialistas turi nuolat tikslintis ar teisinga kryptimi jie abu eina. Būtini klausimai, kuriuos koučingo specialistas turi užduoti yra: „Ar teisinga linkme einame?“, „Kiek jautiesi pajudėjęs į priekį?“ ir pan.

Ryšys tarp kliento ir koučingo specialisto yra pagrįstas atvirumu, nuoširdumu, pasitikėjimu bei tarpusavio pagarba. Tai reiškia, kad klientas ir koučingo specialistas turi sukurti tvirtą tarpusavio ryšį, nes būtent jis, o ne tik koučingo metodikos, daro koučingo procesą efektyviu. Koučingo specialistas turi atliepti kliento jausmus bei mintis ir esant reikalui nebijoti kalbėti su klientu apie jų abiejų santykį: „Kiek komfortiškai tu jautiesi bendraudamas su manimi?“, „Kaip aš galiu tau padėti spręsti šį klausimą?“ ir pan. Tai taip pat svarbu jei kalbame apie koučingą vadovų darbe. Pasak D.Megginson, norėdami taikyti koučingą, vadovai turi už durų palikti savo ego ir kurti lygiavertį santykį su savo kolegomis.

Klientas ir koučingo specialistas bendradarbiauja, kad padėtų klientui pasiekti numatytų tikslų. Tokį bendradarbiavimą kokybišku daro kliento atsakomybė atlikti tai, kas sutarta koučingo sesijoje. Tai gali būti „namų darbai“ ar kitos klientą judėti pirmyn skatinančios užduotys. Yra tokių koučingo specialistų, kurie labai griežtai vertina šiuos aspektus. Jei klientas nevykdo susitarimų, vėluoja į pokalbius ar atsainiai elgiasi jų metu, koučingo specialistas pirmiausia aiškinsis tokio elgesio priežastis ir galbūt net atsisakys dirbti su šiuo žmogumi.

Klientas gauna visą reikalingą išorinę pagalbą savo tikslams pasiekti. Tai, kas sutariama koučingo sesijos metu, klientas vykdo savo realiame gyvenime. Todėl labai svarbu aptarti ir numatyti visus galimus pagalbos būdus, kuriais klientas naudosis, kai neis į koučingo pokalbius. Tai gali būti artimiausių žmonių pagalba, kolegų palaikymas ar kitokia parama. Daug tyrimų teigia, kad pokyčio akivaizdoje žmonėms reikalingas išorinis palaikymas bei grįžtamasis ryšys apie jų progresą. Koučingo specialistas negalės būti šalia kliento nuolat, tačiau jis gali padėti klientui identifkuoti tokios pagalbos šaltinius ir paskatinti klientą jais pasinaudoti. Tuo tarpu jei koučingą taiko vadovai, jie turi nuolat stebėti kaip keičiasi (jei keičiasi) jų darbuotojai ir būtinai įvertinti teigiamus jų pokyčius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.