- Kai Lietuvoje koučingas bus dėstomas universitetinėje magistro programoje, aš žinosiu, kad galiu eiti ilgų atostogų, – pusiau juokais, pusiau rimtai esu sakęs savo kolegoms.

Regis ši mintis, kurią išsakiau dar prieš kelis metus, greitai pavirs kūnu. Anądien Mykolo Romerio Universitetas pristatė naują specializaciją magistrams – Ugdomasis vadovavimas. Ši programa įvairiomis formomis bandė startuoti jau trečius metus iš eilės. Reikia padėkoti šios programos šeimininkei doc dr. Aistei Dromantaitei , kuri nenuleido rankų ir atkakliai vystė šią programą nepaisydama įvairių (ne tokių jau ir menkų) kliūčių.

Bendraudamas su būsimais šios specializacijos studentais bei kitais kolegomis, mintijau šio teksto fragmentus. Noriu pasidalinti savo įžvalgomis, kodėl koučingas turi būti dėstomas akademiniu lygiu ir kuo tai gali būti naudinga visai koučingo specialistų bendruomenei. Tai yra mano asmeninė nuomonė, kurios su niekuo nederinau.

Alternatyva privačioms koučingo mokykloms

Labai gerbiu Lietuvoje veikiančias koučingo mokyklas. Jų dėka koučingo specialistai ar disciplinai prijaučiantys įgijo pirmuosius koučingo įgūdžius ir sėkmingai pritaikė juos savo veikloje.

Neseniai užmačiau vienos koučingo mokyklos reklamą: ateikite į koučingo mokymus! Jokios teorijos, vien tik praktika!

Jei tokią reklamą skelbtų muzikos mokykla, ji skambėtų maždaug taip: ateikite pas mus mokytis muzikos! Išmoksite groti nesimokydami natų!

Manau, kad taip kuriama tam tikra iliuzija, jog koučingas yra labai lengva, faina veikla, tiksliau, vos ne amatas, kuris įkandamas per kelių dienų mokymus. O ir mokytis nelabai daug reikia. Gi be jokios teorijos.

Viskas tvarkoje, jei su koučingu norime tik susipažinti. Suprantu ir tai, kad per kelių dienų kursus nedaug ką ir nuveiksi, todėl praktiniai dalykai ima viršų. Taip, tas tinka. Tačiau jei kalbame apie profesionalų kelią, aš neįsivaizduoju, kaip koučingo specialistai gali dirbti be teorinių šios disciplinos žinių. Mano manymu, siekiantiems profesinių aukštumų yra būtinos psichologijos, suaugusiųjų mokymosi ir raidos, organizacijų elgsenos bei kitų su koučingu susijusių disciplinų žinios. Reikalingas gebėjimas iš gilumos pažinti disciplinos dedamąsias ir gebėti savarankiškai kurti naujas koncepcijas.

Koučingo mokyklos, kurios siūlo koučingo mokymus ant smūgio išliks reikalingos. Ne visi rinksis profesionalų kelią. Tuo tarpu akademinės studijos daugiau vertės suteiks tiems,  kurie savo ateitį su koučingu nori sieti tiesiogiai, o ir koučingą nori pažinti iš esmės ir iš giliai. Pavyzdžiui, tokios studijos gali būti aktualios personalo valdymo specialistams, mokytojams, lektoriams ar vadovams, kurie apie koučingą galvoja ne tik kaip apie metodą, tačiau rūpinasi visuminiu žmonių ugdymu.

Tyrimai bei koučingo mokslo kūrimas

Akademinės koučingo studijos gali būti įdomios tuo, kad jos siūlo galimybę atlikti šios unikalios disciplinos tyrimus. Nors kai kuriuose užsienio universitetuose koučingo disciplina skaičiuoja jau antrą dešimtį metų, vis tik, žvelgiant iš mokslinės perpektyvos, tyrimų apie koučingą atlikta dar nedaug.

Lietuvoje yra vos kelios koučingo sritį tiriančios studijos, o ir jos yra daugumoje apie tą patį – apie koučingo efektyvumą organizacijose.

Tie, kurie domisi moksliniais tyrimais ir patys juos atlieka, čia turi galimybę būti koučingo mokslo pionieriais – pirmieji atlikti įvairaus pobūdžio studijas. Būtų labai įdomi ne tik makro perspektyva (koučingas organizacijose), tačiau ir mikro lygmuo – tyrimai apie koučingo procesą, jo įtaką asmenybės pokyčiams, įvairius koučingo metodikų niuansus ir kitas įdomias kryptis.

Bet kuri disciplina įgyja solidumo, jei apie ją atsiliepiama akademiniuose sluoksniuose, o jos įvairūs aspektai tiriami moksliniuose darbuose. Kitaip tariant, koučingas įgautų daugiau pagreičio augimui kaip disciplina, jei būtų labiau pagrįstas moksliniais įrodymais. Pasikartosiu, kad užsienio universitetuose tokių studijų sparčiai gausėja, tačiau Lietuvoje koučingo tyrimai beveik nepradėti.

Pasidalinsiu savąja patirtimi. Ko gero, koučingo tyrimų atlikimas buvo pati įdomiausia mano studijų dalis. Dariau mažesnės apimties tyrimus, pavyzdžiui, aiškinausi, ką organizacija turi padaryti, kad joje gyvuotų koučingo kultūra. Diplominiame darbe tyriau vadovų nuostatas apie koučingą. Tai buvo ilga ir įdomi kelionė, kurios neturėčiau, jei koučingą mokyčiausi tik amatiniu būdu.

Po studijų jaučiausi palikęs pėdsaką koučingo moksle. Jei koučingo mokslas būtų siena, jaučiuosi įmūrijęs į ją savo plytą. Tai yra labai geras jausmas. Prasmingas toks.

Kiti praktiniai kvalifikacijos aspektai

Tiems, kurie ketina gyventi iš koučingo, būtinas nuolatinis kvalifikacijos kėlimas. Įvairių koučingo specialistus jungiančių organizacijų išduodami sertifikatai yra puikūs kvalifikacijos kėlimo atskaitos taškai. Tačiau universiteto magistro diplomas rodo, kad koučingo specialistas išmano ne tik amatą, tačiau ir geba pagrįsti savo amatą giliu supratimu.

Akademinių studijų atveju reikia atlikti ne vieną tiriamąjį darbą, gilintis į esamas ir kurti naujas koučingo srities koncepcijas. Tai būsimiems koučingo specialistams suteikia daugiau gebėjimų ir išmanymo apie koučingo taikymą ir pritaikymą.

Universiteto diplomas atidarys daugiau durų nei įprastas sertifikatas. Tai galėtų būti aktualu tiems koučingo specialistams, kurie ketina savo veiklą vystyti organizacijose ar kitose srityse, kurios atidžiai vertina koučingo specialistų kvalifikaciją.

Apibendrindamas noriu pasakyti, kad akademinės koučingo studijos bus geras pasirinkimas tiems, kurie koučinge siekia gilumos ir nori koučingą taikyti plačiau. Pavyzdžiui, galbūt ketina rūpintis koučingo kultūros kūrimu organizacijose. Tie, kurie nori koncentruotis į koučingo praktiką ir ketina koučingą savo veikloje taikyti tik epizodiškai, koučingo mokyklų siūlomi trumpi kursai bus geresnis pasirinkimas.

4 comments on “Kodėl verta koučingo mokytis universitete?

  1. Man kilo klausimas. Ar knygos kurias išleidai yra akademinės ar grožinio pobūdžio? Nes, kaip universiteto įtakos rezultatas, jos nėra paminėtos.

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
    • Tomas Misiukonis on said:

      Tai yra vadovėliai – nei akademinė, nei grožinė literatūra. Universiteto įtaka joms buvo labai didelė.

      VN:F [1.9.10_1130]
      Rating: 10.0/10 (1 vote cast)
  2. Pagaliau ledai prajudės, nes jau seniai reikia išgryninti, kas yra „pakoučinimas“ ir koučingo veikla.

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 10.0/10 (1 vote cast)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.