Atsiverčiau Coachingblog.lt tekstus, kuriuos rašiau kiekvienų metų pabaigoje ir pamačiau, kad tokiu metu atsisuku atgal ir apžvelgiu nuveiktus darbus. Tai toks laikas, kada ilgoje bėgimo distancijoje suplukęs stabteliu ir pasižiūriu į nubėgtus kilometrus, jiems skirtas jėgas. Kiek daug visko liko už nugaros, kiek dar daug visko laukia priekyje. Tad ir dabar, šiame paskutiniame 2014 – ųjų metų įraše, užmesiu žvilgsnį į svarbiausius su koučingu susijusius ir man šiemet nutikusius įvykius.

Koučingas organizacijose

Šiemet atsitraukiau nuo ICF Lietuva asociacijos veikos ir pastaruoju metu nedalyvavau nei koučingo renginių organizavime, nei jų lankyme. Dėl didelio, bet daug pamokų atnešusio užimtumo mokymų salėse, teko atsisakyti pranešimų konferencijose bei neformalių susitikimų, kuriuose žmonės norėjo išgirsti apie koučingą daugiau. Taip jau nutiko, kad šie metai buvo skirti keliems stambiems koučingo plėtros organizacijose projektams, kuriems atidaviau save visą. Vis dar tikiu, kad organizacijos yra ta terpė, kur koučingas gali ir turi skleistis kaip tiesioginę naudą nešanti mokymosi iniciatyva. Seminarų metu bendravau su įvairiais vadovais. Stebėjau jų vedamas koučingo sesijas. Daug jų pravedžiau pats. Daugybė praktikos valandų padėjo dar geriau suvokti, kaip koučingą galima pritaikyti vadovų darbe. Seminarų metu pagaliau radau tinkamiausią darbo formą sau ir savo grupėms. Ieškomą tiesą dabar su grupėmis atrandame ne skaidrėse ar lektoriaus bylojime, tačiau per intensyvią praktiką, kurią pavyko sklandžiai suderinti su koncentruota teorine medžiaga.

Vadovai kartais klausia: na, Tomai, kaip mes jums kaip grupė? Ar buvome sunki auditorija? Niekada nematuoju, sunki buvo grupė ar ne. Galvoju tik apie tai, kiek šie žmonės deda pastangų pasiimti tai, ką jie gali pasiimti. Šiemet sutikau tikrai žingeidžius žmones, kuriems noriu padėkoti, kad priėmė mane ir rado sau svarbių dalykų. Kartais mėgstu sakyti, kad mokantis koučingo reikia atmokti tam tikrų dalykų, kurie trukdo mokytis koučingo. Tada geriau girdėsime ir mokėsime išklausyti. Neprimesime savo nuomonės ir jos neįrodinėsime. Skatinsime savo pašnekovus jaustis saugiais ir priimtais. Tai yra pagrindinės koučingo vertybės.

Viena įdomiausių koučingo praktikų, kurią patyriau šiemet, buvo darbas su vienos organizacijos talentų (sparčiai augančių vadovų) grupe. Jiems nebuvo organizuojami tradiciniai mokymai. Vietoje to visus metus jie galėjo naudotis koučingo sesijomis tiek individualiai, tiek grupėse. Padariau išvadą, kad pažangios, savarankiško mokymosi iniciatyvas kuriančios įmonės, jau moka išnaudoti koučingo teikiamas  galimybes. Ačiū tiems šviesiems žmonėms, kurie visa tai organizavo ir pakvietė mane dalyvauti. Dėkui visiems, kurie pasitikėjo ir priėmė mano mintis bei idėjas.

Koučingas universitete

Trejus metus iš eilės anonsavau koučingo startus akademiniuose sluoksniuose, tačiau dėl įvairiausių priežasčių visa tai pagaliau nutiko tik šiemet. Geriau vėliau, bet užtikrintai ir tvirtai. Koučingo užsiėmimus Mykolo Romerio universitete vadinčiau didžiausiu metų pasiekimu, nes manau, kad tokiu būdu koučingas tapo pripažinta ir geidžiama disciplina. Žinoma, visa tai yra tik pradžia, bet galiu pasidžiaugti dėl pirmųjų studentų ir jų pasiekimų. Sakau jiems didelį ačiū, kad neišsigando namų darbų ir egzamino, kuriam reikėjo laiko ir energijos. Manau, kad savo koučingo literatūros apžvalgas galėsite panaudoti būsimuose magistro darbuose, pastarieji prisidės prie koučingo mokslo Lietuvoje vystymo. Tyrimų apie koučingą mūsų šalyje labai trūksta ir čia norėtųsi palinkėti, kad atsirastų daugiau tokių darbų, kurie tirtų ne tik koučingo naudą, tačiau ir procesus, kurie vyksta koučingo metu. Manau, kad koučingo nauda jau yra įrodyta, tačiau reikalinga daugiau aiškumo apie tai, kas vyksta koučingo metu, kaip tai vyksta ir kodėl veikia arba neveikia. Taip pat norėtųsi girdėti daugiau kritikos ir objektyvumo koučingo atžvilgiu, nes koučingas yra tik vienas iš daugelio pagalbos kitam žmogui ar grupėms būdų, kuris nepakeičia kitų gerų mokymosi metodų.

Koučingas tekstuose

Šie metai vėl buvo produktyvūs kūrybine prasme, nes kartu su kolegomis užbaigėme ir išleidome naują knygą apie darbą su grupėmis. “Dėmesio, grupė!” knygoje galite rasti ir didelį skyrių apie komandos koučingą. Jame pateikiau daug komandos koučingo technikų bei gerų klausimų, kuriuos galima iškelti savo komandoms idant jos dirbtų efektyviau – geriau sutartų tarpusavyje bei atrastų veiksmingesnes darbo praktikas. Taip pat metų pabaigoje gavau gerą žinią iš savo ilgamečio partnerio – leidyklos Vaga. Pakankamai dideliu tiražu jie perleis mano pirmąją knygą Asmeninio Ugdymo Praktika Vadovams ir pervadins ją taip, kaip ji kadaise ir turėjo būti pavadinta – Koučingo Praktika Vadovams. Kaip tik dabar, švenčių metu, savo dienas ir vakarus praleisiu prie šios knygos teksto, kurį papildysiu keliais naujais ir vadovams naudingais dalykais. Atnaujintą knygą planuojame išleisti iki 2015m. vasario mėn. Ši knyga visada turėjo vieną trūkumą – netinkamą pavadinimą, kuris klaidino skaitytojus. Asmeninis ugdymas negali būti koučingo atitinkmuo, nes asmeninio ugdymo sąvoka yra pernelyg plati ir neatspindi koučingo principų. Naująjame leidinyje sąvoka asmeninis ugdymas bus pakeista į sąvoką koučingas. Viskas kitas tekstas liks nepakitęs, tad pirmosios knygos šeiminkams nereikia nerimauti.

2015 m. perspektyva

Galvodamas apie artimiausią ateitį žinau, kad toliau intensyviai tęsiu vadovų mokymus. Taip pat ieškosiu ir laisvesnio laiko, nes noriu atnaujinti ryšius su ICF Lietuva bendruomene, prisidėti prie koučingo renginių organizavimo ir pasidalinti per pastaruosius metus įgyta patirtimi. Tęsiu įsibėgėjusį darbą universitete ir pažadu studentams, kad duosiu jiems tiek kiek tik galėsiu – tiek naudingos koučingo teorijos, tiek ir, žinoma, praktikos. Nekantriai lauksiu tų, kurie norės pasikonsultuoti dėl magistrinių darbų koučingo tema rašymo.

Nors kolegoms sakau, kad apie koučingą jau parašiau viską, ką šiuo metu žinojau, manau, kad tolimesnė koučingo praktika padiktuos naujų temų, kuriais teksto forma išguldysiu čia – Coachingblog.lt. Turiu ir kitų kūrybinių sumanymų. Tikrai žinau, kad 2015m. imsiuosi darbo ties naująja knyga. Dar tik pradėjau dėlioti jos koncepciją, tačiau prasitarsiu, kad ji bus skirta vadovams, norintiems augti kaip mentoriai – visapusiai ugdytojai. Noriu patarti vadovams, kaip jie galėtų ugdyti savo darbuotojus ne tik koučingo būdu, tačiau panaudojant ir kitus mokymo metodus. Mentorystė – labai naujas reiškinys mūsų organizacijose, tad tikiu, jog toks leidinys gali būti gera pagalba norintiems pradėti prasmingą mentoriaus karjerą.

Tiek žinių. Kai pasižiūriu atgal, matau, kad šių žinių nėra per daug, kita vertus, ne tiek jau ir mažai. Labiausiai džiaugiuosi gyliu koučinge ir tuo neslopstančiu savo veiklos prasmės pojūčiu. Tad noriu padėkoti visiems Coachingblog.lt skaitytojams, visiems mano knygų šeimininkams, tiems, kurie dar tik pradeda teirautis apie koučingą. Kol esate jūs, esu ir aš. Ačiū, kad palaikote ir būnate šalia.

Visiems draugams, artimiesiems bei kolegoms linkiu gražių švenčių. Linkiu stipraus prasmės pojūčio visame tame, ką jūs darote ir planuojate nuveikti. Būkite laimingi!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.