Pastaruoju metu skiriu laiko koučingo reikalų Lietuvoje analizei. Jau nagrinėjau, kokių yra koučingo sklaidos problemų Lietuvoje. Dabar noriu pasidalinti nuomone apie tai, kokias klaidas koučingo specialistai galbūt daro, kai pristato save viešai.

Mano dėmesį vis patraukia koučingo specialistų ir žmonių save vadinančių koučingo specialistais veikla internete. Diskutuoju su kolegomis. Kalbuosi su kitų sričių atstovais. Seku reklamas, kviečiančias užsukti į vienus ar kitus mokymus. Išsigydyti depresiją. Išsivalyti galvą, problemų ištraukimo per vieną valandą būdu. Pasivyti savo svajones. Sulaužyti asmenybę ir pastatyti ją iš naujo.

Ko gero pajautėte ironiją.

Taip, visos pastarosios frazės, yra paimtos iš realios viešos komunikacijos apie koučingą. O ką? Skirtingi tikslai, skirtingi ir koučingai. Štai galiu pasinaudoti širdies kelio koučingu. Galiu apsilankyti svajonių koučinge. Galiu gauti net moteriškumo koučingo. Norite ko nors pikantiškesnio? Yra ir traukos dėsnio koučingas.

Gerai, aš šiek tiek gaudausi koučinge, tačiau įsivaizduokite žmogų, kuris susiduria su kokiu nors sunkumu arba rūpesčiu ir galvoja apie koučingo specialisto pasirinkimą.

Paimkime įprastą koučingo klientą – išsilavinusį, sąmoningą žmogų, kuris nori kažką pagerinti savo gyvenime ar darbe. Klausiu savęs, ką jam reikėtų daryti susidūrus su tokia įvairove koučingo pasiūloje? Įvairovė savaime yra gerai. Negerai, mano galva, yra tai, kaip ši įvairovė pateikiama. Kartais susidaro įspūdis, kad kai kurie koučingą (ar ką ten) siūlantys kolegos daro viską, kad neturėtų nei vieno kliento. Galbūt jie siekia, kad jų klientūrą sudarytų savimi negalintys pasirūpinti žmonės, kuriais būtų lengva manipuliuoti ir vilioti iš jų mažas bet dažnas sumas – tokias, dėl kurių jas mokantiems galvos neskaudėtų. Tiek to, į piniginius reikalus nelyskime, štai ką turiu galvoje:

Koučingas – tai būdas pamažu atsikratyti visko, kas neigiama: blogų emocijų, žalingų įpročių, ligų, depresijos, konfliktų, nemėgstamo darbo, skolų. Dažniausiai skaudūs ir sunkūs įvykiai, ligos, netektys  verčia mus susimąstyti ir keistis. Koučingas – ne vien potencialo (fizinio, protinio, dvasinio, socialinio, profesinio) panaudojimo menas. Tai gali tapti ir gyvenimo būdu, nuosekliai ir atkakliai taikant pagrindinius šio meno principus. Koučingas negydo ir nepakeičia žmogaus tiesiogiai. Tai – koučerio paslauga, kuri padeda atskleisti kiekviename žmoguje slypinčią universalią gyvybinę, dieviškąją visatos energiją…

Šį tekstą iškirpau iš vieno koučingo paslaugą aprašančio puslapio. Nuorodos nepateiksiu, nes nenoriu reklamuoti puslapio.

Pažįstu žmonių, kurie perskaitę tokius sakinius pasakys, kad koučingas – kažkokia nesąmonė. Yra tokių, kurie ko gero pasakys, kad čia tik gražūs žodžiai, nes koučinge viskas yra kur kas sudėtingiau ir to į žodžius nesudėsi.

O kokį įspūdį šis tekstas sukuria jums? Žmogui, kuris su koučingu nesusidūręs, tai ko gero skamba kaip pažadas. Čia sakoma, kad koučingas padės susitvarkyti su depresija ar netektimi – su dalykais, kuriuos gydo psichologai ar psichiatrai. Peržvelgiu į internetinėje svetainėje pristatomus žmones. Nieko panašaus apie save jie nenurodo.

Taigi, pirmoji klaida: sukurti lūkestį, kurio negebėsi išpildyti

Antroji klaida: vynioti į vatą ir nepasakyti kaip

Šiuo atveju specialistai ir guru elgiasi labai gudriai ir apgalvotai (norėtųsi tikėti). Ko gero jie naudojasi tokia strategija: kuo daugiau nesuprantamesnio teksto parašysiu, kuo daugiau panaudosiu emocijas keliančių žodžių, tuo daugiau žuvų užkibs.

Neįsivaizduoju, kaip tokie žmonės pritraukia klientų, tačiau kiek žmonių sutinku, visi iki vieno tvirtina, kad ieškodami koučingo specialistų jie pirmiausia atmeta tuos, kurie a) daug žada, b) nepasako, kaip konkrečiai jie padės savo klientams:

Kiekvienas gali išmokti koučingo. Įsivaizduokite, kad Jūsų gyvenime nėra jokių įtampų, stresų, pergyvenimų, nusivylimų. Įsivaizduokite, kad mokate visa tai priimti, nesustoti, žinote metodą ir veiksmingai tvarkotės su sunkumais, ligomis, netektimis, nesėkmėmis. Sugebate greitai šalinti įtampas ir jų sukeltas pasekmes joms neįsisenėjus ir mokate išlikti optimistiškai nusiteikę, su viltimi ir džiaugsmu, noru gyventi, kurti. Įsivaizduokite, kad dirbate mėgstamą darbą, turite darnią šeimą, puikią sveikatą ir didelių įdomių projektų. Koučingas atskleidžia žmoguje slypinčias dieviškas galias, nuima įtampą, didina kūrybingumą ir optimizmą. Kuo ilgiau ir nuosekliau praktikuojamas koučingas, tuo veiksmingesnis poveikis, tuo labiau jis viską harmonizuoja.

Šiame ir daugelyje kitų tekstų nėra aiškiai pasakoma (tik prašoma įsivaizduoti), kaip konkrečiai koučingas gali padėti, kas yra daroma, kaip atrodo koučingo programa, kuo šis metodas vertingas ir panašūs dalykai. Apie juos klientai klausia pirmiausia.

Trečioji klaida: keistai kalbėti apie save

Kas yra keista ir nekeista, spręsti ne man. Bet sprendžiu pagal savus kriterijus, kaip ir bet kuris iš mūsų. Mūsų įspūdį apie aplinką formuoja smulkmenos. Tokios pat smulkmenos formuoja įspūdį ir apie koučingą. Aš nežinau, kokie žmonės sudaro žemiau apie save pasisakiusios specialistės klientūrą, tačiau palieku tai spręsti skaitytojui:

…Vizualizavau, netgi kalbėdavausi su nematomomis moterimis, ir tai materializavosi. Ir dabar aš esu labai laiminga, nes žinau, mentoriavimas yra tai, ką tikrai mėgstu, ir kas man teikia neapsakomą pilnatvę.

Suprantu, kad kiekvienas koučingo specialistas nori išsiskirti iš kitų ir daro tai savais būdais. Kažkas daugiau dėmesio skiria savo asmenybei, kažkas ieško įdomių darbo formų dar kiti didžiuojasi patirtimi. Tačiau visame tame turi būti kažkokio racionalumo ir konstruktyvumo. Prieš paleisdami savo puslapį į gyvenimą koučingo specialistai turėtų išsiųsti nuorodas plačiam žmonių ratui ir paklausti jų vieno klausimo: kaip aš atrodau iš šalies?

Ketvirtoji klaida: brėžti keistas ribas tarp klientų segmentų

Įdomus aspektas yra tas, kad daugybė koučingą reklamuojančių puslapių yra skirta moterims. Nenuostabu, nes daugiau kaip 70% Coachingblog.lt skaitytojų yra moterys. Koučingą reklamuojantys to tiesiogiai nepasako, tačiau tą galima lengvai pamatyti vos tik užsukus į daugelį internetinių svetainių.

Man šis reikalas kvepia tokiu nemielu seksizmu. Moterys viliojamos būti stipriomis, ieškoti savęs, sekti savo svajonių, tarsi to paties nereikėtų vyrams. Koučingo klientų tarpe gausu vyrų, tik man nesuprantama tokia agresyvi orientacija į moteris. Gal dėl to, kad koučingo paslaugą siūlantys galvoja, kad moterys labiau patikės tokiais dalykais:

Ar jūsų svajonės išsipildė? Jeigu taip, tai iš visos širdies džiaugiuosi už jus. Mano akimis – tai nepaprastai didelis ir svarbus pasiekimas. Turėtumėte didžiuotis savimi, nes gerai žinote, kad tai nėra taip paprasta.O gal jūs esate ta moteris, kuriai vieni dalykai išsipildė, o kiti – dar tebėra tik svajonėse. Gera žinia ta, kad jūs tvirtai žinote, jog esate verta tų svajonių išsipildymo. Čia – tik laiko klausimas.O gal jūs, viena iš tų moterų, kurios svajonės taip ir liko svajonėmis? Gal jums sunku prasilaužti? Gal sunku sukaupti drąsą? Gal nepasitikite savo jėgomis, neišsivaduojate iš kompleksų ir baimių? Gal bijote ką apie jus pagalvos kiti?

Paklausite, kas čia blogai? Nieko. Tik tai, kad susidaro įspūdis, jog koučingas yra kažkokia pusiau ezoterinė faina veikla skirta kažkodėl tik moterims. Darau prielaidą, kad kai kurie koučingo specialistais save vadinantys nenorėtų darbuotis su vyrais, nes stereotipiškai jie galvoja, kad vyrams tokie dalykai nėra aktualūs. Sutinku, kad koučingo pasaulyje dominuoja moterys, tačiau tą situaciją galima keisti.

Penktoji klaida: kuo daugiau koučingo rūšių, tuo daugiau pasimetimo

Kiekvienas koučingo specialistas anksčiau ar vėliau įpranta dirbti su tam tikros rūšies užklausomis ar tam tikru klientų segmentu. Pavyzdžiui, vieni darbuojasi tik vadybos ar sveikatos klausimais. Kiti specializuojasi padėdami savo kelyje susivokti jauniems žmonėms. Tai yra puiku, nes negali aprėpti visko, o visko ir visų mylėti negali, tad ir darbo gerai nepavyks atlikti.

Jeigu aš parašyčiau, kad daugumoje dirbu su vadovais būtų aišku, kad į mane galima kreiptis vadybos ar darbo su žmonėmis klausimais. Jeigu parašyčiau, kad esu sveikatos klausimų koučingo specialistas, suprantama, kad į mane kreiptųsi žmonės, kurie nori keisti savo gyvenimo būdą ar įpročius. Tačiau koučingo specialistai bandydami išsiskirti ir gudrauti pripina tiek, kad gali ne tik koją, bet ir stuburą galima susilaužyti. Ar kas nors gali paaiškinti, ką reiškia tokios koučingo rūšys:

Moteriškumo koučingas. Meilės sau koučingas. Širdies kelio koučingas. Sielos koliažo koučingas. Transformacinis koučingas. Sisteminis (tikslų) koučingas. Priklausomybių koučingas (čia daugiau ar mažiau aišku). Krikščioniškas koučingas. Pokyčių koučingas. Pilnatvės koučingas. Sėkmės koučingas…

Čia ne aš sugalvojau. Pasirodo yra tokių koučingo rūšių.

Nuoroda į koučingo rūšį gali padėti pasirinkti koučingo specialistą, tačiau gali ir klaidinti, nes koučinge iš esmės kalbama tik apie vieną dalyką – nuostatų ir elgesio pokyčius, kurie reikalingi žmogaus siekiams įgyvendinti. Nesvarbu, ar tas žmogus yra moteris, ar vyras. Krikščionis jis ar netikintis. Širdis jam svarbiau ar siela. Mano manymu tokių pavadinimų gausa sukuria įspūdį, kad a) koučingo specialistai gali viską pakoučinti (apie tai jau kalbėjau) ir b) koučingas yra panacėja. Ši mintis mane skatina daryti išvadą, kad žmonės, kurie ieško kokybiškos koučingo paslaugos turi piligrimų kelius nueiti, kad atrastų sau tinkamą koučingo specialistą. Šiame reikale yra dar vienas dalykas – daugelis žmonių pamatę tokius koučingo apibūdinimus bei koučingo specialistų prisistatymus koučingo vengs kaip velnias kryžiaus. Nepadės net krikščioniškasis koučingas.

Jokiais būdais niekuo nekaltinu aukščiau pateiktų ir mano kompiuteryje likusių keistų citatų autorių. Suprantu, kad taip jie nori pristatyti savo paslaugas. Tačiau nežinau, ar jie gerai įvertino, kaip šiuos pranešimus nuskaito potencialūs klientai? Kaip tokie prisistatymai ir pavadinimų painiava veikia visuotinę nuomonę apie koučingą? Galbūt norėsite pasidalinti, ką galvojate. Šį tekstą parašiau norėdamas paskatinti diskusiją apie koučingo komunikavimą viešojoje erdvėje.

Pabaigai pridėsiu Ramūno Urbštavičiaus išvadas, kurias jis padarė apžvelgęs vieną svetainę, kurioje reklamuojami keliasdešimt koučingo specialistų:

Labai aiškiai įvardinkite, kas yra koučingo specialistas. Kokių organizacijų ir kokie sertifikatai klientui leistų tuo įsitikinti? Kur galima patikrinti sertifikato tikrumą? Frazė „Sertifikuotas Koučeris-praktikas“ atrodo tiek pat rimtai, kaip didžiosios Lietuvos gyventojų dalies turima krepšinio trenerio – teoretiko kvalifikacija.

Labai aiškiai pasakykite, ar profesionalus psichologas ar psichoterapeutas gali būti vadinamas koučingo specialistu ir teikti koučingo konsultacijas? Čia grįžtame prie pirmo punkto.

Labai aiškiai pasakykite, ar koučingas yra tas pats, kad NLP. Jeigu taip, tai taip ir rašykite – koučingo ir NLP specialistų sąrašas. Jeigu tai skirtingi dalykai – nedėkite tik NLP specialistų į koučingo specialistų sąrašą. Iš 43 žmonių, apskritai kažką parašiusių apie savo kompetencijas, net 16 mini NLP. Kai kurie mini TIK NLP.

Labai aiškiai apsibrėžkite, kokiais klausimais gali konsultuoti koučingo specialistas. Kai žmogus konsultuoja visomis įmanomomis temomis, tai atrodo tikrai šarlataniška ir atbaido.

Jeigu žmogus įrašomas į tokį sąrašą, tai būtina daryti nors kažkiek struktūrizuotai ir susistemintai. Būtinai turi būti veiklos ir išsilavinimo aprašymas. Negali likti tuščių grafų, nes tai atrodo juokingai.

Jeigu pyktelėjot, nepykit. Štai jums rožė už rasoto lango:)

Už nuorodas ir mintis rengiant šį tekstą ačiū kolegoms Giedrei Lesmaitytei, Ievai Lunskienei, Andriui Jarašiūnui, Aistei Dromantaitei ir Danguolei Kraskauskienei.

4 comments on “Ką koučingo specialistai daro, kad pas juos neitų klientai?

  1. Tomas Misiukonis on said:

    Perkopijuoju Andriaus Jarašiūno komentarą šia tema:

    Vis dažniau su kolegomis pasikalbame kas gi yra ir kas nėra koučingas šiandien, XXIa. antram dešimtmetyje – dėl to kaip dažnai ir kokiuose kontekstuose sutinku šį žodį susidaro įspūdis, kad „koučingas“ tapo labai populiarus ir žinomas ŽODIS, kuris virsta bendriniu žodžiu ir naudojamas nežinant jo prasmės. Tikriausiai tie kurie terminą „koučingas“ vartoja šalia „būrimo obuolio sėklomis“ paslaugų tiki, kad tai būtent toks koučingas, nes juos tuo mokė. Taip juos mokė užsiimti tokia veikla, kuria jie užsiima, net neabejoju, kad ta veikla turi savo procedūrą ir aprašymą, o žodis koučingas atsirado – netyčia… kažkaip juk reikia vadintis šiam specialistui – gali būti konsultantu, bet jų labai daug ir nemadinga, gali būti terapeutu – bet tam reikia atitinkamo išsilavinimo (gal būt net ir licencijos), gali būti sertifikuotu treneriu- bet ir vėl asociacija su sportu… tad kodėl gi nepasivadinus koučeriu… dažnam užsienietiškam mokymų puslapyje prie aprašomų kvalifikacinių programų yra prierašas jog būsi/tapsi „coach“ štai nuoroda į vieną tokių puslapių: http://leancoachingsummit.com/ ir ištrauka iš jo: lean coaches instruct and counsel problem solvers… Štai ir atsakymas į kilusį klausimą – ten žodis „coach“ nebūtinai reiškia mūsų (mano) suvokime esantį koučingo specialistą. Gal būt tai normalu, juk tokia visai šalia koučingo ir kilme, ir amžiumi esantis NLP nuo 1972 išgyvena jau 3 (gal būt ir daugiau) transformaciją, kažkada gūdžiais 1972 NLP buvo terapijos forma, dabar jau sutinkama ir dvasingumo augimo/Heelingo mokyklų, kurios vadovaujasi NLP, tad gal būt ir koučingas evoliucionuoja… Tiesą sakant ilgiuosi 2007-ųjų, kai koučingas buvo suprantamas kaip Pokalbis tarp dviejų žmonių, kurių vienas turi sprendžiamą klausimą/siekiamą tikslą, o antras būdamas kouču skatino klientą mąstyti ir ieškoti sprendimo. Mes net gi turėjome apsibrėžę kas yra ir kas nėra koučingo klientas, kad nepradėtum lįsti ten, kur yra terapeutų darbas“! Nežinau kas pasikeitė, gal problemos kurias sprendžia žmonės, gal taip patobulėjo metodikos, nežinau.. Kolega Tomas Misiukonis surinko ir aprašė dabartinių dienų koučingo formas/apraiškas ir nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad jis kabinėjasi ir nori pasirodyti teisiausias, aš jį palaikau, kaip ir kitus kolegas kuriems koučingas tai metodas stimuliuoti/skatinti kliento mąstymą sprendžiant jam rūpimus klausimus. manau, dvasinės ar kitos praktikos gali būti puikus priedas/instrumentas koučingo procese jei paaiškėja jog to reikia, o tu kaip specialistas esi kompetetingas tame. Koučinge visada buvo (tikiuosi ir bus) pirma klientas ir konkreti jo užklausa, o tik po to būdų kaip ją išspręsti paieška. Gero skaityto! P.s. tikrai, kas nori praplėsti suvokimą kas yra koučingas ir iš kur jis kilo, kokie jo tikslai rekomenduoju – Laura Whitworth Co-Active Coaching: New Skills for Coaching People Toward Success in Work and Life. (El. versija rusų kalba galiu pasidalinti su norinčiais).

    VN:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
    • Labas vakaras, būčiau dėkinga už psidalinimą: Laura Whitworth Co-Active Coaching: New Skills for Coaching People Toward Success in Work and Life. (El. versija rusų kalba galiu pasidalinti su norinčiais).

      VA:F [1.9.10_1130]
      Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
  2. Ramūnas Urbštavičius on said:

    Tomai, noriu Jums užduoti hipotetitnį klausimą:
    ar žmogus arba žmonių grupė, kuri visiškai nereaguoja į labai tiesiai ir argumentuotai išsakomą kritiką, turi ateitį?
    Stebiu viską ir galvoju – kodėl tik Tomas Misiukonis ir Ramūnas Urbštavičius (nepykite, bet visiškas koučingo skeptikas) parašo kažkokius pastebėjimus, kuriuos pagal skaitomumo statistiką tikrai perskaito daug žmonių, bet tik vienetai nors kažkaip sureaguoja?
    O kiti? Ar jie yra tiesiog medūzos konsistencijos subjektai, nes jie nuolat tyli ir nieko nedaro, tad juos galima nuolat spardyti, kadangi jiems trūksta proto ir savigarbos bent kažkaip reaguoti, nekalbant apie keitimąsi?

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
    • Tomas Misiukonis on said:

      Ačiū už komentarą!

      Iš esmės jūs atsakėte į savo klausimą. Iš tiesų nėra jokios žmonių grupės. Sakyčiau, kad Lietuvoje yra kokie max 20 žmonių, kurie užsiima koučingu. Daugumą jų jungia šiuo metu bandanti atsigauti ICF Lietuva.

      Maniškiai papildymai apie galimas nereakcijos priežastis:

      a) Nereaguosiu, nes aš laikausi pozityvaus mąstymo linijos ir nevalia apie ką nors kalbėti kritiškai
      b) Nereaguosiu, nes man neleidžia didysis mano mokytojas, kuriam aš priklausau (besąlygiškai jo klausau).
      c) Nereaguosiu, nes tokiu atveju prisipažinsiu patenkąs/patenkanti į tekste aprašomą grupę ir tai nėra faina
      d) Nereaguosiu, iš esmės man dzin, nes aš jokiu koučingu neužsiimu ir neužsiimsiu net jeigu baigiau kursus. Aš tik apsimetu, kad koučingas man rūpi. Iš tikrųjų man rūpi pritraukti kuo daugiau žmonių į savo prekybos tinklą.
      e) Man pasakė, kad kalbėti apie koučingą galima tik gerai arba nieko, o tie, kurie reaguoja kritiškai ir šiaip kritikuoja, tai yra žemo emocinio intelekto arba dar nėra supratę to, kad kaip šauksi, tą ir gausi:)
      f) Nereaguosiu, nes dar netyčia nusišnekėsiu, o į mano nusišnekėjimą sureaguos mano klientai (potencialūs, žinoma).

      Bendro pobūdžio išrišimas: koučingo srityje ir su juo susijusiose srityse yra susiformavęs stereotipas, kad negalima mąstyti kritiškai ir juolab reikšti kritikos, nes, jeigu kalbi kritiškai, tai tau kažkas negerai, o kažkas negerai su koučeriu būti negali:)

      Na va, ar pakanka šio papildymo?:)

      VN:F [1.9.10_1130]
      Rating: 0.0/10 (0 votes cast)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.