Tikriausiai visi esame atsidūrę situacijose, kai jautėme, kad ką nors žinome, tačiau nežinojome, kaip ir iš kur tai žinome. Taip nutinka, kai pasiklydę ieškome kelio iš klaidaus miško ar priimame svarbų sprendimą, pasikliaudami savo nuojauta. Į saulės apšviestą aikštelę mus išveda ne išmanusis mobilusis telefonas ar žemėlapis, bet iš kažkur atsiradusi nuojauta, kad šis takelis veda teisinga kryptimi. Sprendimus kartais priimame vadovaudamiesi principu jaučiu, kad ir tas principas vėliau neapgauna.

Kalbant apie koučingo pokalbius, visada patariu klausytis ne tik to, ką ir kaip sako klientas, tačiau ir to, ką koučingo specialistas pokalbio su klientu metu girdi savyje. Tokį klausymąsį galima pavadinti intuityviu klausymusi. Šiame klausymosi lygmenyje faktai, kuriuos matome ir girdime iš savo pašnekovo, susilieja su mūsų įžvalgomis. Pradedame jausti savo pašnekovo energiją, gebame įvertinti, kaip keičiasi jo nuotaika ir pateikiame jam iš anksto nepasiruoštus koučingo klausimus. Jei reikėtų paaiškinti, kas paskatino mus taip elgtis, tikriausiai atsakytume, kad padarėme tą intuityviai.

Toks klausymasis gali pasireikšti kokia nors vidine koučingo specialisto reakcija į kliento žodžius. Jei koučingo specialistas jaučia, kad kliento žodžiai jo, pavyzdžiui, neįtikina, jis gali tai grąžinti klientui:

Klausiausi tavęs ir man susidarė įspūdis, kad tu kalbi neužtikrintai. Ar man tik taip pasirodė, ar tai tiesa?

Žinoma, toks tiesus pasakymas gali būti rizikingas, tačiau jei santykis leidžia ir koučingo specialistas mano, kad tokia kliento provokacija paskatins tolimesnį mąstymą, jis turėtų tiesiai ir atvirai įvardinti klientui dalykus, kurie koučingo specialistui atrodo svarbūs.

Intuicija gali blykstelėti neplanuotai, staiga. Gali būti, kad kliento išsakyta mintis primins koučingo specialistui kokią nors ankstesnę jo asmeninę ar kitų klientų patirtį. O gal nedrąsi pašnekovo šypsena ar liūdna veido išraiška sukels koučingo specialistui abejonių . Jei koučingo specialistas reaguos į šį impulsą, gali būti, kad taip jis paskatins kitą žmogų pažvelgti giliau į save. Todėl klausantis intuityviu lygmeniu būtina išvalyti savo mintis, atsikratyti įvairių trikdžių, išankstinių nuostatų ir vertinimų. Intuityviam klausymuisi reikia koncentracijos, buvimo kartu su klientu. Kartais po koučingo pokalbių apsižiūriu ir suprantu, kad su klientu buvome taip įsigilinę į pokalbį, kad aš nieko aplink nemačiau, tarsi būtume kartu su juo sėdėję įsivaizduojamame burbule.

Patyrę koučingo specialistai lavina savo intuiciją. Kuo daugiau praktikos, tuo daugiau patirčių, skirtingų situacijų. Intuicija neretai padeda pasinaudoti praeities pamokomis ar sugalvoti naujus koučingo būdus. Mes negalime planuoti, kada mus aplankys intuicija, taip pat negalime žinoti iš anksto, ar ji bus teisinga. Štai dar viena trumpa koučingo pokalbio ištrauka, iliustruojanti intuityvų klausymąsi.

Darbuotojas (D.): Nemanau, kad aš sugebėčiau gerai pravesti šias derybas… (Ilga pauzė.)

Vadovas (V.): Ar pačios derybos tau kelia nerimą, ar kas nors kitas?..

D.: Na… (Pauzė.) Manau, kad šis klientas tikrai ne man, aš įpratęs dirbti su mažesniais užsakymais.

V.: Tačiau tu sakei, kad norėtum iššūkių savo darbe, ar teisingai tave supratau?

D.: Taip, norėtųsi judėti į priekį.

V.: Tačiau girdžiu, tarsi abejotum?

D.: Na, man atrodo aš nesusitvarkysiu…

V.: Suprantu. Iš ko matai, kad nesusitvarkysi?

D.: … (Ilga pauzė.) Tai mano mintis. Man atrodo, kad aš ne visai gerai išmanau kliento veiklos specifiką ir nepasitikiu savimi…

Kaip matote, nieko sudėtingo šiame dialoge nėra, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į kelias svarbias pokalbio vietas. Jos rodo, kad koučingo pokalbį vedęs vadovas klausėsi savo darbuotojo intuityviai.

Pirmasis vadovo klausimas: Ar pačios derybos tau kelia nerimą, ar kas nors kitas? Vadovas, remdamasis savo didele patirtimi, supranta, kad turint atlikti sudėtingas užduotis, mus apima nerimas. Kita vertus, galbūt darbuotojo balso tonas ar veido išraiška signalizavo vadovui, kad darbuotojas gali dėl ko nors nuogąstauti. Kaip matyti iš dialogo pavyzdžio, vadovas, kad pateiktų šį klausimą, išlaukė ilgą pauzę. Tai leido jam sutvirtinti savo klausimą ir pajusti tai, ką galbūt jaučia jo pašnekovas.

Kitas vadovo klausimas: Girdžiu, tarsi abejotum? Šiuo klausimu vadovas tarsi tikrina savo prielaidą, kita vertus, intuicija arba patirtis jam padiktavo, kad darbuotojas nėra tikras dėl to, ką sako. Vadovui paklausus apie abejones, darbuotojas gavo paskatą kalbėti toliau ir atskleisti tikrąsias savo nerimo priežastis. Taip vadovas gavo ženklą, kad turi rūpintis ne derybomis ar klientu, o užtikrinti, kad darbuotojas rastų reikiamų resursų ir energijos savo pasitikėjimui sustiprinti ir papildytų savo žinias apie jam naują sritį. Jei vadovas nebūtų pasitelkęs savo patirties ir intuicijos, nebūtų kantriai išlaukęs atsakymų ir parodęs noro įsigilinti į situaciją, tai darbuotojas nebūtų palietęs nepasitikėjimo savimi temos, o klausimas liktų nepajudintas.

Galvodamas apie intuityvų klausymąsi, prieinu tokios išvados: šioje situacijoje koučingo specialistas ar vadovas netaiko jokios koučingo technikos, nes pagrindine koučingo technika tampa jis pats ir jo gebėjimas pajausti bei išgirsti savyje tai, ką jam sukelia kito žmogaus žodžiai ir kūno kalba. Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad jei koučingo specialistas jaučia savyje tam tikrą prieštarą arba kitokias reakcijas, verta jas įgarsinti. Tai būtinai paskatins pašnekovą dar labiau įsigilinti į savo mintis.

Kad galėtumėte stiprinti savo intuityvų klausymąsi, jums pravers šie patarimai:

 

Susikoncentruokite į tai, ką ir kaip sako jūsų pašnekovas, atsisakykite bet kokio pašnekovo vertinimo.

Klausykitės savo vidinio balso: ką jaučiate? Ką girdite? Kur informacija pasitvirtina, kur ji nesutampa? Ką apie prieš jus sėdintį žmogų jums sako jo balso tonas, kūno padėtis?

Susilaikykite nuo išankstinių vertinimų, patarimų ir kritiškos nuomonės.

Išlaikykite pauzes, leiskite pašnekovui pabaigti sakinius.

3 comments on “Intuityvus klausymasis kaip viena pagrindinių koučingo technikų

  1. Rokas Arbušis on said:

    Kitais žodžiais tai vadinama ‘aktyvuyu klusymu“, kai girdi ne tik žodžius, bet ir emocijas. Nes intuicija dar yra ir patirtis + protas, jokių mistikų.
    Pridėjus emocijų supratimą gerą, gautųsi puikus pašnekovas.

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
    • Tomas Misiukonis on said:

      Aktyviu klausymusi klausomės pašnekovo, intuityviu – savęs.

      VN:F [1.9.10_1130]
      Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
      • Rokas Arbušis on said:

        Turiu pagrindo teigti, kad aktyvus klausymas yra gebėjimas jausti pašnekovo emocijas ir jų atspindžius savo emocijose.
        Tai nesumenkina įrašo, ačiū už jūsų darbą apskritai.

        VA:F [1.9.10_1130]
        Rating: 0.0/10 (0 votes cast)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.